Šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojams yra keliami labai dideli reikalavimai. Prie tokių didelių reikalavimų ypač sunku prisitaikyti žmonėms su negalia. Ši socialinė žmonių grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių. Žmonių su negalia integracija į darbo rinką ypač svarbi šiandienos gyvenime. Tam skiriama vis daugiau dėmesio. Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina teisę į darbą visiems asmenims, tačiau praktikoje šios normos nėra pakankamai efektyvios žmonėms su negalia siekti darbo. Todėl jų padėtis darbo rinkoje yra gana sudėtinga, o realios jų įsidarbinimo galimybės iš tiesų yra mažos. Nors tuo rūpinasi daugelis valstybinių ir visuomeninių institucijų, nepaisant to, didžioji dauguma darbingo amžiaus, net ir jaunų žmonių su negalia neturi darbo. Šio darbo tikslas –išsiaiškinti, kaip neįgalieji žiūri į įsidarbinimo galimybes ir kaip tai vertina Panevėžio miesto gyventojai ir darbdaviai. Darbe pateikiama negalios samprata, aptariami veiksniai, įtakojantys žmonių su negalia dalyvavimą darbo rinkoje, įvertinamas teisinės bazės palankumas žmonių su negalia integracijai į darbo rinką, taip pat išsiaiškintas Panevėžio miesto gyventojų, darbdavių ir žmonių su negalia požiūris į neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką galimybes. Darbe keliamos hipotezės: 1) Žmonės su negalia nėra motyvuoti dirbti, nes socialinė aplinka nepalanki jų integracijai į darbo rinką; 2) Gyventojai abejingai žiūri į žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, nes visuomenėje egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In the present labour market requirements for employees are great. Disabled persons find it extremely difficult to match them. Disabled are the most vulnerable segment of society and their integration into labour market is very significant nowadays, so it draws more and more attention. A survey has been conducted to set and find out the Panevezys society point-of-view on the disabled integration into labour market. For this three groups of respondents have been chosen. The questionnaire was helpful to find out the Panevezys citizens opinion about the disabled situation in the society, their relations with labour market, importance of professional training, peculiarities of relations with co-workers, occuring obstacles and difficulties. The interview with Panevezys enterprises managers and their personnel staff aimed at defining managers point-of-view on the disabled, their employment opportunities; what according to them are the unemployment reasons and what should be changed so that they could be hired. The interview with the disabled revealed their experience seeking for employment, their own skills and abilities as well as their opinion about their employment opportunities. The research has proved the hypothesis that employers lack information regarding the disabled employment process. Employers are not sufficiently informed about employment opportunities,ways to support and the projects connected with their employment. They know very little about the state privileges... [to full text]

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]

Įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, atsirado daug naujų darbo teisės normų, tarp jų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šiame darbe nagrinėjamas darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo veikla ir darbo funkcijomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Analizuojama darbo drausmės pažeidimo ir sunkiausio iš jų – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata, atskleidžiami jų skirtumai ir vertinimo kriterijai, pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika, esama darbo teisės doktrina. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus palyginant jas su kitų užsienio valstybių panašiomis darbo teisės normomis. Bandoma atskleisti esančias šių darbo teisės normų taikymo problemas, parodyti šios temos aktualumą, ir ateities perspektyvas. Šiame darbe pabrėžiama, kad nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai teisės doktrinoje ir praktikoje nėra pakankamai išanalizuoti, teisminė praktika yra negausi. Todėl yra reali galimybė darbdaviui suklysti taikant šias darbo teisės normas, nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo darbu buvo siekiama bent iš dalies užpildyti šią spragą, plačiau ir išsamiau aiškinant darbo sutarčių nutraukimą už nagrinėjamus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimus. / After the new Labour Code of the Republic of Lithuania came into effect, many new labour norms have originated including the ones regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline. This paper analyses the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline, which are incompatible with the activities and labour functions of the employee (Article 235 paragraph 2 clauses 3 and 4 of the Labour Code of the Republic of Lithuania). The paper reveals the conception of the breach of labour discipline, inter alia the gross breach of labour discipline as the most severe of a kind, their differences and assessment criteria as well as presents the practice of the Lithuanian Supreme Court and other courts, the doctrine of labour law. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline are also analysed while comparing them to the similar norms of labour law in foreign countries. It is sought to disclose the problems of application of such labour norms, to show the relevance of this theme and the future perspectives. This paper emphasizes that the considered grounds for termination of labour agreements are not enough analysed in legal doctrine and practice, the court practice in this field is not extensive. Therefore, there is a real possibility that the employer could commit a mistake in applying these labour... [to full text]

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Bakalauro baigiamajame darbe pateikiamas Šiaulių miesto finansine veikla užsiimančių organizacijų - antstolių kontorų ir bankų, darbuotojų nuomonių apie darbo stresą sukeliančius veiksnius, tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti darbuotojų nuomonę, apie darbo stresą sukeliančius veiksnius pasirinktose Šiaulių miesto finansinių paslaugų sektoriaus įmonėse. Klausimynas, pateiktas analizuojamų įmonių darbuotojams, buvo parengtas pagal M. Davis, E. R. Eshelman, M. Mckay (2007) stresorių grupių suskirstymą, kuriuo darbuotojai turėjo įvertinti savo būseną darbe ir įvertinti darbo stresorius. Apklausoje dalyvavo 109 respondentai, iš kurių 43 antstolių kontorų (Antstolės Eurikos Rulienės, Antstolės Vaivos Šimkienės, Antstolio Arturo Bložės, Antstolio Mariaus Jastromskio, Antstolio Ričardo Kudrausko, Antstolio Tomo Ubarto) ir 66 bankų (AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, AB „DnB NORD“ ir AB „Snoras“) darbuotojai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog nei antstolių kontorų darbuotojai nei bankų darbuotojai nėra veikiami gausos stresorių, kurie galėtų įtakoti streso darbe atsiradimą. Tačiau tam tikrų signalų, į kuriuos būtina atsižvelgti – yra. Lyginant šias dvi finansines sritis, pastebėta, kad stresorių veikiančių darbuotojus ir galinčių įtakoti streso darbe atsiradimą yra daugiau antstolių kontorose nei bankuose. 2010 m. balandžio 22 d. darbo autorė dalyvavo ŠU Socialinių mokslų fakulteto organizuotojoe 10-ojoje studentų mokslo darbų konferencijoje „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“ ir... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's Final Work presents the research of two companies in Šiauliai city engaging in financial activity (bailiff companies and banks) employees' opinion on the factors that cause work stress. The aim of the research was to survey the opinion of the employees about the factors that cause stress in the selected companies of the financial sector in Šiauliai city. The questionnaire submitted to the employees was prepared according to the groups of stressors proposed by M. Davis, E. R. Eshelman, M. Mckay (2007), by which the employees had to evaluate their state at work and the stressors of work. There were 109 respondents involved in this survey, 43 employees from the offices of the bailiffs (Bailiff Eurika Rulienė, Bailiff Vaiva Šimkienė, Bailiff Artūras Bložė, Bailiff Marius Jastromskis, Bailiff Ričardas Kudrauskas, Bailiff Tomas Ubartas) and 66 employees from the banks of Šiauliai city (AB Swedbank, AB Šiaulių Bankas, AB DnB NORD and AB Snoras). The results of the research indicated that neither the employees of the bailiff offices nor the employees of the banks are affected by the stressors of abundance, which could cause the occurrence of work stress. However, the signals are present that have to be taken into account. When comparing these two financial companies, it was noticed that the stressors affecting the employees and potentially causing work stress are more prevalent in the bailiffs’ offices than in banks. Author of the paper on 22 April 2010 took part in the... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluoti darbo užmokesčio bei jo diferenciacijos sąvokų apibrėžimai, išanalizuoti ir susisteminti Lietuvos bei užsienio autorių teoriniai darbo užmokesčio funkcijų, sistemų ir modelių aspektai. Pateikiama minimalaus darbo užmokesčio įtaka pajamų diferenciacijai. Aptarti pagrindiniai darbo užmokesčio diferenciaciją lemiantys ekonominiai veiksniai. Atlikta išsami darbo užmokesčio pasiskirstymo šalyje pagal įvairius veiksnius analizė bei nustatyti tų veiksnių koreliaciniai ryšiai. Įvertintos darbo užmokesčio diferenciacijos mažinimo galimybės. Patvirtinama suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, jog ekonomikos pakilimo metu darbo užmokesčio diferenciacija turi tendencija didėti, o esant ekonomikos nuosmukiui – mažėti. / In this master’s work are formulated the definitions of wage and it‘s differentiation, analyzed and organized theoretical wage functions, systems and models presented by Lithuanian and foreign authors. Also shown the minimum-wage influence to income differentiation. Discussed main economical factors that influence wage differentiation. Made a detailed analysis of wage distribution in the country depending on various factors and determinated the correlation bonds between them, also assessed the potential reduction of wage differentiation. The research hypothesis that during the economic upturn wage differentiation has a tendency to go up and during the economic downturn to go down is confirmed.

Šiandieninėje visuomenėje nedarbas yra viena iš pagrindinių ekonominių problemų. Visišką šalies gyventojų užimtumą, kaip prioritetinį tikslą, galėtų įvardinti kiekvienos valstybės ekonominės ar socialinės politikos vykdytojai, bet šio tikslo pasiekti neįmanoma. Net ir labiausiai išsivysčiusios šalys susiduria su nedarbo reiškiniu, nes jis yra neišvengiamas. Natūralus nedarbas yra netgi naudingas ekonomikai, tačiau didėjantis nedarbas šalyje skatina ekonominių nuostolių atsiradimą. Nedarbą minimizuoti gali tinkamai parinkta ir vykdoma vyriausybės politika. Svarbu išnagrinėti nedarbo priežastis, jo pasekmes bei ieškoti įvairių nedarbą skatinančių veiksnių mažinimo būdų. Visi žmonės nori turėti gerą darbą ir gauti gerą darbo užmokestį. Kai šalyje vyrauja didelis nedarbas, yra eikvojami įvairūs resursai, kurie yra nepanaudojami pagal paskirtį ir galimybes, o tai įtakoja žmonių gyvenimus ne tik iš finansinės pusės, bet paliečia ir jų asmeninį bei šeimos gyvenimą. Nedarbas daro atitinkamą poveikį individualiai ne tik kiekvienam šalies gyventojui, bet ir visiems šalies gyventojams, kaip visumai. Moterys sudaro specifinę darbo rinkos dalį, kadangi jų galimybę susirasti darbą įtakoja ne tik bendros darbo rinkos tendencijos, bet ir kiti veiksniai. Moterys yra labiau pažeidžiamos emociškai, jos yra fiziškai silpnesnės už vyrus. Sprendžiant moterų nedarbo problemą, susiduriama su moterų diskriminacija darbo rinkoje. Visuomenėje yra susiformavęs gana neigiamas ir skeptiškas požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / Societies in every country face the negative phenomenon known as unemployment. The government in every country could make full employment of their respective labour force a primary policy objective. However, this goal is impossible to achieve as evidenced by the fact that even the most developed countries can not avoid unemployment. Furthermore, natural unemployment is even useful for the economy. Every individual desires to have a good job and to earn a good salary. A high unemployment rate in the country indicates that many resources are not being used properly and are consequently being wasted. Unemployment causes many problems for a person. These problems are not only financial, but also personal. It is very important to note, that unemployment not only influences the lives of the single man and his family, but also impacts every person in the country as a whole complex. Women’s unemployment is an exceptional part of common unemployment. If one compares separate segments in the labour market, such as the youth or handicapped, it is evident that different reasons cause the origin of women’s unemployment. For instance, women are more emotionally vulnerable and physically weaker. In addition, women in the labour market often face discrimination. Women’s unemployment is not only a big problem in Lithuania, but also it is a major concern in the whole world. The purpose of this paper is to evaluate the situation of women in Lithuania’s labour market. In order to obtain this... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, atgavus nepriklausomybę, prasidėjo masinė emigracija. Emigracijos mastai iš Lietuvos itin ėmė augti panaikinus administracinius jos ribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo jėgos emigracija. Išanalizavus Lietuvos darbo jėgos emigracijos į ES pagrindinius ekonominius veiksnius, galima teigti, kad darbuotojų emigraciją skatina darbo jėgos paklausa Vakarų Europos valstybėse dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos ir dėl mažėjančios vietinės darbo jėgos, ypač dėl visuomenės senėjimo. Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi ES valstybės, nenustačiusios pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių. Gyventojų emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindiniai darbo pasiūlos mažėjimo Lietuvoje veiksniai. Prognozuojama, kad neigiami demografiniai pokyčiai ateityje įtakos darbo jėgos pasiūlos mažėjimą. / In Lithuania as well as in many other countries of Central and Eastern Europe, when the independence was regained, mass emigration started. The extents of emigration started to grow when administrative limits were abolished and the amount of countries that opened their borders increased. On May 1, 2004 when Lithuania became a full member of the European Union (hereinafter EU) and new work opportunities were offered, the emigration process became especially active. Lately the emigration has been considered to be the greatest not military threat for Lithuania, because during the last 17 years 461 thousand of Lithuanian citizens emigrated. More than a half (about 70%) of emigrants went to work to other states of the European Union last year. The main reason why the number of citizens decreases is emigration; hence it is possible to state that emigration is a relevant question of national importance that requires special attention. It is obvious that the membership of the country in the EU and globalization processes will increase the relevance of the emigration in the future as well. Object of the research: Emigration of Lithuanian labor force. Duration of the research: one month (March 1-31, 2007). The work consists of three parts; it also includes conclusions and appendices. The scope of the work is 55 pages. There are 6 tables and 26 pictures presented in the work. When main economical factors of Lithuanian labor force emigration to the EU were analyzed, one can state that... [to full text]

Tema (Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui įtakos naujų darbo vietų kūrimui vertinimas) buvo pasirinkta dėl šiandieninės ekonomikos situacijos Lietuvoje, kai BVP stipriai auga, bet infliacija auga dar labiau ir šioje situacijoje naujų darbo vietų kūrimas tampa vienu svarbiausių ekonomikos augimo rodiklių, veiksnių. Todėl iškyla problema – kokias SVV paramos priemones tikslingiausia taikyti Lietuvoje bei kurios turi didžiausią poveikį naujų darbo vietų kūrimui. Magistrinio darbo tikslas – įvertinti paramos SVV efektyvumą Lietuvoje bei nustatyti didžiausią poveikį naujų darbo vietų kūrimui turinčias paramos priemones. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: § Teoriškai apibrėžti smulkaus ir vidutinio verslo sampratą. § Išskirti SVV privalumus ir trūkumus. § Nustatyti SVV plėtros kliūtis. § Išnagrinėti paramos SVV svarbą. § Išnagrinėti Lietuvoje taikomas paramos SVV priemones. § Atlikti Lietuvoje vykdytų paramos SVV efektyvumo vertinimo tyrimų analizę. § Atlikti kitose ES narėse taikomų paramos SVV formų ir priemonių analizę. § Parengti paramos SVV efektyvumo vertinimo metodiką. § Atlikti paramos SVV priemonių efektyvumo ir poveikio naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje tyrimą, naudojant anketinę bei ekspertinę apklausas. Darbas sudarytas iš trijų dalių: pirmoje dalyje siekiama išsiaiškinti smulkaus ir vidutinio verslo sampratą, išskirti SVV privalumus ir trūkumus, nustatyti SVV plėtros kliūtis, išskirti paramos SVV svarbą; antroje dalyje analizuojamos Lietuvoje taikomos... [toliau žr. visą tekstą] / Topic (The Evaluation of Small and Medium Business Support Influence on New Work Places Creation) was chosen because of today economical situation in Lithuania, when GDP is growing strongly, but inflation grow even more and in this situation new work places creation becomes vital indicator of economical growth. Therefore arise problem, what small and medium business support measures have biggest influence on new work places creation. The aim of the study is to evaluate small and medium business support efficiency and identify what support measures have biggest influence on new work places creation. The tasks of the study: To define the conception of small and medium business. To determine advantages and disadvantages of SME. To determine small and medium business developmental barriers. To consider the importance of small and medium business. To consider small and medium business support measures. To analyse evaluation of small and medium business support efficiency studies which took place in Lithuania. To prepare methodology for evaluation of small and medium business support efficiency. To carry out the investigation of small and medium business support measures efficiency. The paper consists of three parts: theoretical, analytical and practical. The theoretical part consists of the conception of small and medium business, advantages and disadvantages of SME, barriers for small and medium business development and importance of SME. This part is based on theories of foreign... [to full text]

Jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių, tokių kaip paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, gyvenimo lygis bei kiti ne ką mažiau svarbūs faktoriai. Istoriškai susiklostė taip, kad vienas svarbesnių sėkmingo ir įvairialypio integravimosi į darbo rinką garantų yra tinkamas išsilavinimas, kurio kokybė priklauso nuo visos švietimo sistemos. Analizuojant užsienio šalių patirtį pastebėta, kad jaunimo užimtumas, kaip ir bendras gyventojų užimtumas, labiausiai priklauso nuo bendros ūkio padėties ir gyvenimo lygio šalyje. Ir pabrėžia, kad efektyviausia jaunimo užimtumo didinimo priemonė – intensyvi ūkio plėtra, kuri didina investicijas į gamybą ir taip kurianti naujas darbo vietas, plėtojanti paslaugų ir gamybos sferas ir padedanti jaunimui integruotis į darbo rinką. Hipotezė: Jaunimo nedarbas turi neigiamą reikšmę šalies padėčiai ekonomine, socialine, politine prasme. Tikslas: išanalizuoti jaunimo nedarbo problemą, jos atsiradimo priežastis bei poveikį, rasti galimus sprendimo būdus. / Youth unemployment emerge depends on different factors that appertain not only on countries government actions or industries positions but also on youth too. More and mores often is observed that colleges or universities or other graduates tend to choose only decent and well paid jobs, although their quality does not meet the level required by companies. On the other hand, youth unemployment problem is a serious one and could be solved by enhancing youth self employment, creating better conditions for starting their own business. Orient young men and women to invest more endeavour in refining upon themselves. Also to make youth understand that sometimes several months unpaid practice could be more profitable. Moreover, companies could achieve cooperatative labour – management relations meeting global standards, attract investments and give more opportunities for the youth to be employed. Education system could be reoriented and to prepare professionals that have the biggest demand in labour market But comes up one questions – do those newly created workplaces are occupied by youth and maybe there are other ways of solving this problem. Aim – to analyze youth unemployment problem, reasons of it emerge and find out possible of reducing youth unemployment.