Santrauka Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje Elgetavimas lietuvių tradicijoje atsiskleidžia kaip ypatingas, ikikrikščioniškosios kultūros bruožų išlaikęs reiškinys. Šiame darbe, pasitelkus istorinius, paprotinius bei pasakojamosios lietuvių tautosakos duomenis, bandoma ištirti šio reiškinio savitumą ir ištakas. Darbe nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaime vyravę, su elgetomis susiję, kasdienybės ir švenčių papročiai. Juose atsiskleidžia elgetų svarba ir reikšmė to meto kaimo visuomenėje. Nors elgetos suvokiami kaip tam tikrame socialiniame užribyje esantys asmenys, jie sulaukia daug dėmesio ir pagarbos. Tai ypatingai ryšku su šventėmis susijusiuose papročiuose. Toks savitas elgesys su elgetomis gali būti pagrįstas tiek socialiniu, tiek mitologiniu aspektu. Socialinį aspektą darbe bandoma pagrįsti, duomenų (istorinių šaltinių, tautosakos), susijusių su senosios baltų tradicijos žyniais analize. Ja remiantis, elgetavimas gali būti ta niša, kurioje, tam tikru būdu, galėjo išlikti senosios baltų religinės tradicijos žynių institutas. Mitologinis aspektas grindžiamas elgetos vaizdinio nagrinėjimu lietuvių pasakose ir sakmėse. Jose elgetos vaizdinys neatsiejamas nuo pasakose pasirodančio Dievo Senelio vaizdinio. Nors Dievo Senelio pavidalu pasirodo trys populiarios lietuvių mitologinės dievybės – Perkūnas, Velnias ir Dievas, tačiau su elgetos vaizdiniu daugiausia susijusių duomenų galima aptikti toje pasakų grupėje, kurioje pasirodo po... [toliau žr. visą tekstą] / Summary God the Beggar: the Image of Beggar in Lithuanian Customs and Mythology Begging in the Lithuanian tradition manifests itself as a special phenomenon that has retained the features of pre-Christian culture. This paper attempts to research the peculiarity and origins of this phenomenon by means of historical data as well as data on Lithuanian customs and narrative folklore. The present paper analyses beggar-related daily and festive customs that prevailed in rural Lithuanian during the period between the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The analysis of customs reveals the significance and the importance of beggars to the rural society of that time. Whilst beggars are perceived as certain social outcasts they are treated with much consideration and respect. This is particularly evident in festive customs. Such special behaviour towards beggars may be accounted for by the social and the mythological aspects. The social aspect is underpinned by the analysis of data, such as historical sources and folklore data, which are concerned with magi of the old Baltic tradition. This analysis suggests that begging can be the niche, which in some way could have conserved the “institution” of magi of the old Baltic religious tradition. The mythological aspect is based on researching the image of the beggar in Lithuanian tales and sagas. The image of the beggar is inseparably linked with the image of God the Old Man, which appears in tales. Even though... [to full text]