Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien. / Mūsų darbo tikslas yra išstudijuoti prancūzų kalbos tiesioginę nuosakos laikus ir jų vertimą į lietuvių kalbą. Kalbant apie tiesioginę nuosaką reikėtų pasakyti, kad vien šios nuosakos formos jau gali išreikšti laiko sąvoką. Taip pat reikėtų paminėti, kad specifinis prancūzų kalbos gramatikos bruožas yra laikų derinimas. Laikų derinimu vadiname atitikmenį, kuris reikalingas atliekamų veiksmų suvokimui ir chronologijai, kurie egzistuoja sudėtiniame sakinyje išdėstant veiksmažodžių laikus tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio. Norint suprasti, kaip veikia laikų derinimo mechanizmas, reikia stebėti, kaip keičiasi šalutinio sakinio veiksmažodžiai, kada pakinta pagrindinio sakinio veiksmažodžių laikas. Taip galima išskirti dabarties ir praeities veiksmažodžių laikų derinimo planus. Vis tik nereikėtų suprasti laikų derinimo tik kaip metodo, kai šalutinio sakinio laikų vartojimas priklauso nuo pagrindinio sakinio laikų vartojimo. Laikų derinimo sąvoka yra daug platesnė. Sakykim, derinant pasakojimo laikus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į atitinkamo laiko plano laikų derinimą, bet ir į pasakojimo prasmę, į tai, ką norima pasakyti. / Dans le présent travail il s’agira du mode de l’indicatif français, notamment de la concordance des temps de l’indicatif et son transfert vers le lituanien. Donc, l’objectif de notre mémoire est l’étude du système de l’indicatif du français et son transfert en lituanien.