The aim of doctoral dissertation „Grain Size Effect on Dielectric Properties of Ferroelectrics and Relaxors“ by Maksim Ivanov is to investigate, how grain size of ceramics and powders of a few ferroelectrics and relaxors influences macroscopic dielectric properties. The studied materials are powders of a relaxor PbMg⅓Nb⅔O3 (PMN), ceramics of a relaxor with a spontaneous phase transition PbSc½Nb½O3 (PSN), ceramics of a ferroelectric 0.36BiScO3-0.64PbTiO3, and ceramics of Ba2SnO4, which were compared to a better investigated BaSnO3. Investigations were performed in broad frequency (100 Hz – 55 GHz) and temperature (30 K – 1000 K) ranges. Experimental investigations and modelling showed, that bulk properties of relaxor materials are heavily influenced by polar nanoregions, but they do not fully determine them. Morphology of the material (i.e. grain size of ceramics) determines growth and interactions of the nanoregions, thus influencing bulk properties. Moreover, effective medium approximation can explain evolution of dielectric properties of ferroelectrics and relaxors only if dependence of bulk properties on grain size is known. The most interesting result is, that there exist polar entities in ferroelectrics, which are different from ferroelectric domains and are similar to polar nanoregions in relaxors. Their contribution to dielectric permittivity can be comparable to all other contributions. Dimensions of these entities depend on grain size in accordance with Kittel's law. / Maksimo Ivanovo daktaro disertacijos tema yra “Grūdų dydžio įtaka dielektrinėms feroelektrikų ir relaksorių savybėms”. Šio darbo tikslas yra ištirti, kaip keramikų ar miltelių grūdų dydis įtakoja makroskopiškai stebimas kelių feroelektrikų bei feroelektrinių relaksorių dielektrines savybes. Tirtos medžiagos yra klasikinio relaksoriuas PbMg⅓Nb⅔O3 (PMN) milteliai, relaksoriaus su savaiminiu feroelektriniu faziniu virsmu PbSc½Nb½O3 (PSN) keramikos, feroelektriko 0.36BiScO3-0.64PbTiO3 keramikos, bei Ba2SnO4 keramiką, kuri buvo palyginta su kiek labiau žinoma BaSnO3 keramika. Tyrimai buvo atlikti plačiame dažnių (100 Hz – 55 GHz) bei temperatūrų (30 K – 1000 K) intervaluose. Eksperimentiniai tyrimai bei modeliavimai parodė, kad polinės nanosritys labai stipriai įtakoja tūrines relaksorių savybes, tačiau jų neapsprendžia. Medžiagos morfologija (antai keramikų grūdų dydis) lemia nanosričių augimą bei tarpusavio sąveikas, tokiu būdų įtakojamos tūrinės savybės. Be to, efektyvios terpės aproksimacija gali paaiškinti feroelektrikų ir relaksorių dielektrinių savybių priklausomybę nuo grūdų dydžio tik, jei žinomas sąryšis tarp dydžio ir tūrinių savybių. Įdomiausia yra tai, kad feroelektrikuose yra objektų, kurie nėra feroelektriniai domenai ir yra panašūs į relaksorių polines nanosritis. Jų indėlis į dielektrinę skvarbą gali būti palyginamas su visų kitų procesų (pvz. domenų sienelių ir polinių modų) indėliais. Šių objektų dydis priklauso nuo grūdų dydžio pagal Kittel'io dėsnį.

Maksimo Ivanovo daktaro disertacijos tema yra “Grūdų dydžio įtaka dielektrinėms feroelektrikų ir relaksorių savybėms”. Šio darbo tikslas yra ištirti, kaip keramikų ar miltelių grūdų dydis įtakoja makroskopiškai stebimas kelių feroelektrikų bei feroelektrinių relaksorių dielektrines savybes. Tirtos medžiagos yra klasikinio relaksoriuas PbMg⅓Nb⅔O3 (PMN) milteliai, relaksoriaus su savaiminiu feroelektriniu faziniu virsmu PbSc½Nb½O3 (PSN) keramikos, feroelektriko 0.36BiScO3-0.64PbTiO3 keramikos, bei Ba2SnO4 keramiką, kuri buvo palyginta su kiek labiau žinoma BaSnO3 keramika. Tyrimai buvo atlikti plačiame dažnių (100 Hz – 55 GHz) bei temperatūrų (30 K – 1000 K) intervaluose. Eksperimentiniai tyrimai bei modeliavimai parodė, kad polinės nanosritys labai stipriai įtakoja tūrines relaksorių savybes, tačiau jų neapsprendžia. Medžiagos morfologija (antai keramikų grūdų dydis) lemia nanosričių augimą bei tarpusavio sąveikas, tokiu būdų įtakojamos tūrinės savybės. Be to, efektyvios terpės aproksimacija gali paaiškinti feroelektrikų ir relaksorių dielektrinių savybių priklausomybę nuo grūdų dydžio tik, jei žinomas sąryšis tarp dydžio ir tūrinių savybių. Įdomiausia yra tai, kad feroelektrikuose yra objektų, kurie nėra feroelektriniai domenai ir yra panašūs į relaksorių polines nanosritis. Jų indėlis į dielektrinę skvarbą gali būti palyginamas su visų kitų procesų (pvz. domenų sienelių ir polinių modų) indėliais. Šių objektų dydis priklauso nuo grūdų dydžio pagal Kittel'io dėsnį. / The aim of doctoral dissertation „Grain Size Effect on Dielectric Properties of Ferroelectrics and Relaxors“ by Maksim Ivanov is to investigate, how grain size of ceramics and powders of a few ferroelectrics and relaxors influences macroscopic dielectric properties. The studied materials are powders of a relaxor PbMg⅓Nb⅔O3 (PMN), ceramics of a relaxor with a spontaneous phase transition PbSc½Nb½O3 (PSN), ceramics of a ferroelectric 0.36BiScO3-0.64PbTiO3, and ceramics of Ba2SnO4, which were compared to a better investigated BaSnO3. Investigations were performed in broad frequency (100 Hz – 55 GHz) and temperature (30 K – 1000 K) ranges. Experimental investigations and modelling showed, that bulk properties of relaxor materials are heavily influenced by polar nanoregions, but they do not fully determine them. Morphology of the material (i.e. grain size of ceramics) determines growth and interactions of the nanoregions, thus influencing bulk properties. Moreover, effective medium approximation can explain evolution of dielectric properties of ferroelectrics and relaxors only if dependence of bulk properties on grain size is known. The most interesting result is, that there exist polar entities in ferroelectrics, which are different from ferroelectric domains and are similar to polar nanoregions in relaxors. Their contribution to dielectric permittivity can be comparable to all other contributions. Dimensions of these entities depend on grain size in accordance with Kittel's law.

Anksčiau vadybininkai, spręsdami strateginius ir einamuosius įmonės veiklos klausimus, naudojosi finansine apskaita. Tačiau finansinės apskaitos dokumentai pateikia pernelyg apibendrintus duomenis apie įmonės veiklą ir neleidžia susieti daromų sprendimų gamybos bei pardavimų srityje su gaunamu veiklos rezultatu. Vadovui sprendimams priimti reikalingą informaciją teikia įvairūs šaltiniai. Pagrindinis iš jų – įmonėje įdiegta valdymo apskaitos sistema, kurioje sukaupti ir apdoroti duomenys pateikiami įmonės rengiamose vidaus ataskaitose. Valdymo apskaita yra specifinė kiekvienoje įmonėje, tačiau tam tikroms įmonių rūšims pagal dydį ir veiklą galima išskirti būdingus bendrus metodus bei taisykles. Lietuvoje vyrauja mažos ir vidutinės įmonės, tačiau lietuvių autorių (J. Mackevičius, 2003; A. Jurkštienė, 2002; I. Zabielavičienė, 2005; V. Jagminas, 2006 ir kt.), rašančių valdymo apskaitos klausimais, darbuose valdymo apskaitos sistemų bruožai yra nagrinėjami bendrai, nepabrėžiant, kurie iš jų tinkamiausi ir geriausiai pritaikomi mūsų šalies įmonėse. Taigi šiame darbe siekiama išskirti pagrindinius valdymo apskaitos sistemos bruožus vidutinio dydžio gamybinėje įmonėje. Tyrimo objektas – valdymo apskaita vidutinio dydžio gamybinėje įmonėje. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus galimybes praktiškai taikyti valdymo apskaitos teorines nuostatas sudaryti optimalų valdymo apskaitos modelį efektyviam veiklos vykdymui vidutinio dydžio gamybinėje įmonėje. Tikslui pasiekti iškelti tokie svarbiausi... [toliau žr. visą tekstą] / Previously, in order to solve company’s strategic and current problems, managers were using financial accounting data. Unfortunately, financial accounting propose too general data, how company works, and does not allow to relate decisions in manufacturing and selling with the company’s work results. When the manager needs to make a decision, the information he gets from different sources. The main is – company’s management accounting, where stored and proceeded data are given in company’s internal reports. In every company management accounting has it‘s specifics, but according to company’s measures and activities you can separate general methods and rules. In Lithuania the most common are small and medium companies, unfortunately Lithuanian authors (J. Mackevičius, 2003; A. Jurkštienė, 2002; I. Zabielavičienė, 2005; V. Jagminas, 2006 ir kt.), who are writing about management accounting, review the main features of management accounting system in very general way and do not define witch of them is the most proper and adopted in Lithuanian companies. In this paper I will try to separate the main features of management accounting system in medium company. Research object – management accounting in medium manufacturing company. Purpose of research – to make an optimal management accounting model for effective development of medium manufacturing company, after opportunities to apply management accounting theoretical aspects were explored. The main goals: • to describe definition... [to full text]

Kad sugebėtume efektyviai valdyti programinės įrangos kūrimą, mes turime sugebėti matuoti programinę įrangą. Alan Albrecht 1979 metais IBM korporacijoje pasiūlė naudoti funkcinių taškų analizės metodą. Šis metodas matuoja programinės įrangos naudotojui suteikiamą funkcionalumą ir yra nepriklausomas nuo naudojamų programinės įrangos kūrimo technologijų. Šiuo metu yra jau 5 standartizuoti funkcinių taškų analizės metodai, kurie naudoja skirtingas taisykles programinės įrangos dydžio matavimui. Šiame darbe yra apibrėžiami vertinimo kriterijai ir pagal juos lyginami standartizuoti IFPUG, Mark II, COSMIC, NESMA ir FiSMA funkcinių taškų analizės metodai. Lyginant metodus yra nagrinėjami jų koncepciniai panašumai ir skirtumai, standartizuotumas, industrinių duomenų prieinamumas, konvertuojamumas, tinkamiausia taikymo fazė, matavimo taisyklių subjektyvumas, nefunkcinių naudotojų reikalavimų vertinimas, sertifikavimo ir skaičiavimo vadovų prieinamumas, metodus palaikantys programiniai įrankiai bei metodų taikymo sritis. Analizės rezultatai parodo, kad šiuo metu geriausia yra pasirinkti IFPUG arba COSMIC metodus. / To effectively manage software development we must be able to measure software. Alan Albrecht in IBM Corporation in 1979 proposed the use of function point analysis method. This method measures functionality provided to the user by the software and is independent of the used software development technology. There are currently 5 standardized function point analysis methods, which use different rules for software size measurement. In this work estimation criteria are defined and used to compare standardized IFPUG, Mark II, COSMIC, NESMA and FiSMA function point analysis methods. During the comparison of methods their conceptual similarities and differences, standardization, availability of industry data, convertibility, the most suitable usage phase, subjectivity of measurement rules, estimation of non-functional user requirements, availability of certification and counting practices manuals, supporting software tools and the scope of methods applicability are examined. The analysis results show that the best choice is IFPUG or COSMIC methods.