Darbo objektas – Kauno miesto viešbučių administratorių motyvavimas ir motyvacija. Tyrimo problema – nuo kokybiško viešbučių administratorių darbo ženkliai priklauso viešbučių paslaugų kokybė, atitinkamai, ir klientų pasitenkinimas. Todėl viešbučiai turi motyvuoti administratorius net ir ekonominės krizės laikotarpiu. Tyrimo tikslas – atskleisti Kauno miesto viešbučių administratorių motyvavimo ypatumus ir motyvaciją ekonominės krizės metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti viešbučių administratorių motyvavimo ir motyvacijos teorines prielaidas. 2. Ištirti Kauno miesto viešbučių administratorių motyvaciją skatinančius veiksnius ekonominės krizės metu. 3. Ištirti Kauno miesto viešbučių administratorių motyvavimo veiksnius ekonominės krizės metu. Tyrimo hipotezė: ,,Ketinimas nekeisti darbo susijęs su pasitenkinimu užimamomis pareigomis, motyvavimo sistemomis, darbo vieta ir pasitenkinimu darbo užmokesčiu“. Svarbiausios išvados: Kauno mieste viešbučių, motelių, svečių namų administratoriai gana patenkinti darbu. Išeiti iš dabartinio darbo galvoja penktadalis respondentų. Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu ir karjeros galimybėmis yra svarbus veiksnys, skatinantis išeiti iš darbo. Dauguma respondentų negauna premijų, menkai patenkinti materialiniu motyvavimu ir patenkinti moraliniu motyvavimu. Yra ryšys tarp pasitenkinimo užimtomis pareigomis, ketinimo nekeisti darbo, pasitenkinimo motyvavimo sistemomis ir darbo užmokesčiu bei pasitenkinimo darbu. Yra ryšys tarp pasitenkinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of work- motivating factors and motivation of Kaunas city hotels’ administrators. Problem of research – the quality of hotel activity and customer satisfaction highly depends upon the quality of work of hotel administrators. That is why hotels must motivate hotel administrators even during the economic crisis. Goal of research – to reveal peculiarities of Kaunas city hotels’ administrators motivating factors and motivation during the economic crisis. Tasks of research: 1. To analyse theoretical basis of hotel administrators motivating factors and motivation. 2. To research motivation factors of Kaunas city hotels’ administrators during the economic crisis. 3. To research motivating factors of Kaunas city hotels’ administrators during the economic crisis. Hypothesis of research:,,The intent not to quit work is related to the satisfaction with working position, motivating systems, work place, and work payment”. Main conclusions: Kaunas city hotels’ administrators are rather satisfied with their job. One fifth of respondents are thinking about quitting the work. Low level of satisfaction with work payment and career are important factors motivating to quit work. Most respondents get no premiums, are not satisfied with material motivating factors, bus they are satisfied with psychological motivating factors. There is a relation between satisfaction with working position, motivating systems, an intent not to quit work and the work satisfaction. There is a relation... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 58 puslapiai, 10 paveikslų, 7 lentelės, 64 literatūros šaltiniai, 5 priedai. PRASMINIAI ŽODŽIAI: globalinė ekonominė krizė, žemės ūkis, perdavimo kanalai, globalizacija, rinka. Tyrimo objektas – Lietuvos žemės ūkis globalinės ekonominės 2008-2009 metų krizės sąlygomis. Tyrimo tikslas – įvertinti globalinės ekonominės 2008-2009 metų krizės poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Uždaviniai: 1) atskleisti ekonominio ciklo koncepciją šiuolaikinių ekonominių teorijų kontekste; 2) išanalizavus globalinės ekonominės 2008-2009 metų krizės priežastis, identifikuoti šios krizės perdavimo kitų šalių ekonomikoms kanalus; 3) pateikti požiūrių į globalinės ekonominės 2008-2009 metų krizės poveikį žemės ūkiui analizę ir identifikuoti rodiklius, padėsiančius įvertinti jos poveikį žemės ūkiui; 4) remiantis identifikuotais rodikliais atlikti globalinės ekonominės 2008-2009 metų krizės poveikio Lietuvos žemės ūkiui statistinę analizę. Tyrimo metodai. Mokslinėje literatūroje pateikiamų teiginių ir rodiklių sisteminimas bei lyginamoji analizė, užsienio autorių tyrimų rezultatų apibendrinimas, ekonominių – statistinių duomenų rinkimas ir analizė. Statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Statistiniam vertinimui atlikti naudojamas programos paketas „STATISTICA“. Analizuojamai medžiagai apibendrinti, darbo išvadoms suformuluoti naudoti loginis ir apibendrinimo metodai. Tyrimo rezultatai. Pirmojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of Undegradeduate Studies, 58 pages, 10 figures, 7 tables, 64 References, 5 appendices, in Lithuanian. KEY words: global economic crisis, agricultural sector, transmission channels, globalization, market. Research object – agriculture in Lithuania in the conditions of global economic crisis in 2008-2009. Research aim – to evaluate the effects of global economic crisis in 2008-2009 on the Lithuanian agriculture. Objectives: 1) to demonstrate the concept of economic cycle in the context of modern economic theories; 2) to analyse the reasons of global economic crisis in 2008-2009, to identify the transmission channels of this crisis to the economies of other countries; 3) to analyse the approaches to the impact of global economic crisis in 2008-2009 on agriculture, to identify indicators that help to evaluate its effects on agriculture; 4) to perform the statistical analysis of the impact of the global economic crisis of 2008-2009 on the Lithuanian agriculture. Research methods. Systematization, comparative analysis, analysis of scientific literature, data collection and analysis, clustering, graphical visualization, STATISTICA software package. Research results. The first part describes the concept of economic cycle in terms of modern economic theories and identifies the transmission channels of the global economic crisis of 2008-2009 to the economies of other countries. The second part of the work, after carrying out the analysis of approaches to the impact of... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

No description available.

Tyrimas atliktas administracinės teisės taikymo poveikio įveikiant ekonominio nuosmukio padarinius ţmogaus socialinių ekonominių teisių ir laisvių srityje tema. Pasirinktas tikslas – atskleisti administracines teisės taikymo veiksmingumą ţmogaus socialinėms ekonominėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu. Nustatyta, jog administracinės teisės reformavimui ekonominio nuosmukio periodai turi įtaką, tenka pertvarkyti daugelį sferų, kaip pensijų mokėjimą ar socialinės paramos teikimo sąlygas, tvarką, vyksta tam tikra reforma. Teorijos bei praktinių pokyčių teisėkūroje, teismų praktikoje analizė parodė, jog ekonominio nuosmukio patirtis įtikina, kad reikia anksti nustatyti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet įmanoma sukurti aiškesnę administracinės teisės normas, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją. Būtina veikti proaktyviai, keisti ţmonių teisinio mąstymo principus. / The theme of the work carried out by application of administrative law, overcoming the effects of the economic crisis on social economic rights and human freedoms. The purpose is to reveal the administrative law on human rights and freedoms of the economic social sector. The reform of administrative law during economic crisis periods must bear the transforming influence of the realms, as the payment of pensions or social assistance relating to conditions, procedures, certain aspects of the reform. Theory and practical analysis of the changes in the legislation, case-law has shown that the economic crisis experience convinces the need for early detection of social change and to provide for the changes they cause. Then it is possible to create clearer rules of administrative law, strengthen one or another public relationship, vision. It is necessary to work to change people's thinking pro-actively, to overthink the legal principles.

Esta tese estuda a criação de municípios no Brasil contemporâneo, observando o fenômeno de uma parte de tais emancipações terem ocorrido em seguida à implantação de políticas públicas no território pertinente. Investigará esta relação causal hipotética, atribuível a um efeito territorial imprevisto da ação estatal: a criação de municípios. O recorte temático será limitado à política pública de reforma agrária, analisando a contribuição da implantação de assentamentos para as emancipações municipais no Rio Grande do Sul das décadas de 80 e 90 do século XX. Considerará os dados obtidos sob as referências teóricas e explicativas empregadas, a partir de Claus Offe e Jürgen Habermas, sob duas dimensões do contexto da sociedade brasileira, à época: a resposta à crise econômica nas chamadas “Décadas Perdidas” e o exercício da cidadania na redemocratização formal do país. A análise é conclusiva na verificação das hipóteses de trabalho, definidas a partir de um modelo adotado e para cujas características encontrou-se equivalência analógica nos municípios classificados a partir de indícios empíricos. A interpretação dos resultados permite a associação do fenômeno pesquisado à categoria de mudança qualitativa, conforme o sentido em que esta é utilizada na síntese da atualidade social, política e ideológica realizada por István Mészáros. / The present thesis studies the creation of municipalities (districts) in modern Brazil, observing the phenomenon that part of such emancipations have occurred soon after the implementation of public policies in the relevant territory. The study will investigate this hypothetical effect relation, which might be attributed to an unforeseen territorial effect of state action: the creation of municipalities (district creation). The thematic focus of the thesis will be limited to the public policy of agrarian reform, analyzing the establishment of settlements’ contribution for municipal emancipation in the state of Rio Grande do Sul from the 80’s and 90’s from the twentieth century. This study will consider the data obtained under theoretical and explanatory references given by Claus Offe and Jürgen Habermas, under two dimensions of Brazilian society context at the time: the response to the economic crisis in the so-called “Lost Decades " and the exercise of citizenship in the country’s formal re-democratization. The study’s analysis is conclusive in verifying the work hypothesis, defined from an adopted model, and for which characteristics it was found analogical equivalence in the classified municipalities from empirical evidences. The results interpretation allow the researched phenomenon to be associated to the qualitative change’s category, according to the meaning which it is used in current social, political and ideological synthesis made by István Mészáros.

Esta tese estuda a criação de municípios no Brasil contemporâneo, observando o fenômeno de uma parte de tais emancipações terem ocorrido em seguida à implantação de políticas públicas no território pertinente. Investigará esta relação causal hipotética, atribuível a um efeito territorial imprevisto da ação estatal: a criação de municípios. O recorte temático será limitado à política pública de reforma agrária, analisando a contribuição da implantação de assentamentos para as emancipações municipais no Rio Grande do Sul das décadas de 80 e 90 do século XX. Considerará os dados obtidos sob as referências teóricas e explicativas empregadas, a partir de Claus Offe e Jürgen Habermas, sob duas dimensões do contexto da sociedade brasileira, à época: a resposta à crise econômica nas chamadas “Décadas Perdidas” e o exercício da cidadania na redemocratização formal do país. A análise é conclusiva na verificação das hipóteses de trabalho, definidas a partir de um modelo adotado e para cujas características encontrou-se equivalência analógica nos municípios classificados a partir de indícios empíricos. A interpretação dos resultados permite a associação do fenômeno pesquisado à categoria de mudança qualitativa, conforme o sentido em que esta é utilizada na síntese da atualidade social, política e ideológica realizada por István Mészáros. / The present thesis studies the creation of municipalities (districts) in modern Brazil, observing the phenomenon that part of such emancipations have occurred soon after the implementation of public policies in the relevant territory. The study will investigate this hypothetical effect relation, which might be attributed to an unforeseen territorial effect of state action: the creation of municipalities (district creation). The thematic focus of the thesis will be limited to the public policy of agrarian reform, analyzing the establishment of settlements’ contribution for municipal emancipation in the state of Rio Grande do Sul from the 80’s and 90’s from the twentieth century. This study will consider the data obtained under theoretical and explanatory references given by Claus Offe and Jürgen Habermas, under two dimensions of Brazilian society context at the time: the response to the economic crisis in the so-called “Lost Decades " and the exercise of citizenship in the country’s formal re-democratization. The study’s analysis is conclusive in verifying the work hypothesis, defined from an adopted model, and for which characteristics it was found analogical equivalence in the classified municipalities from empirical evidences. The results interpretation allow the researched phenomenon to be associated to the qualitative change’s category, according to the meaning which it is used in current social, political and ideological synthesis made by István Mészáros.

Since 2008 Europe has been in crisis, a financial and debt crisis that spread from the U.S. to all European countries. This thesis aims to provide evidence on the consequences of the crisis for individuals’ labour market outcomes across different countries and regions of Europe and to analyse how the recession has differentially affected sub-groups of the European population. Through the analysis of the longitudinal component of the European Union Statistics on Income and Living Conditions (EU-SILC) dataset, the project sheds light on the labour market trajectories of more than 20,000 Europeans across 11 European countries and 41 regions, before and during the 2008 financial crisis (2005-2012). Sequence and cluster analysis are used to investigate the heterogeneity of individual labour market trajectories across countries and time, while multilevel models are used to study regional labour markets during the years in crisis. The concept of transitional labour markets, as well as theories of labour market segmentation, job competition and job mobility, provide the theoretical framework for this research. The empirical findings show that during the financial crisis, labour market trajectories appear more turbulent and fragmented for the already disadvantaged sub-groups, namely women, younger workers and low educated workers. Furthermore, during the Great recession, an increase in unemployment among men confirms the sectoral profile of the crisis, which hit harder the male-dominated sectors of construction and industry. At the same time, a decrease in inactivity among women is consistent with the added worker effect, according to which women in periods of economic hardship are pushed towards labour market activity in order to contribute to the household income. Countries with weak economies and underperforming labour markets prior to the crisis, such as Greece and Italy, unsurprisingly experienced a deep and persistent crisis, while countries with stronger economies and more inclusive labour markets, such as Denmark and Sweden, managed to survive the crisis with less social harm. The institutional context of the countries offering high chances of employment even during the financial crisis, such as the Nordic countries, lies on the flexicurity of their labour markets. Indeed, flexible labour markets with the use of reduced working-time schemes, i.e. part-time forms of employment, contained unemployment during the financial shock. However, we need to be cautious about flexibility without security or partial deregulation of the markets, implemented in southern European countries, because during the crisis such policies led to further labour market segmentation and thus an increase in employment inequalities. Finally, the region of residence matters in employment outcomes, almost as much as the country of residence. In fact, from the regional analysis of individual employment outcomes during the years of the crisis, an uneven distribution of labour is detected even within the national borders. Summing up, the European crisis should be considered as the sum of national and regional crises.

Små och medelstora företag, fortsatt benämnda SME:s, spelar en viktig roll för den ekonomiska tillväxten, framförallt i de industriella ekonomierna där de utgör 99 procent av alla företag samtidigt som de i särklass bidrar med flest arbetstillfällen. När det kommer till SME:s finansieringsmöjligheter är de väldigt beroende av externt kapital, dels för att kunna driva sin verksamhet, men även för att kunna utvecklas och växa. Problemet är att banker ofta förknippar SME:s med högre risk, lägre lönsamhet och avsaknad av de säkerheter som krävs för att kunna bevilja lån. För de lån som beviljas, sätts ofta en hög ränta för att kompensera för den ökade risken vilket kan förklara den negativa lönsamheten för SME:s.Studien behandlar 197 SME:s i fastighetsbranschen mellan åren 2008–2015. Fokus ligger på hur variablerna ålder, soliditet, storlek, lönsamhet samt ekonomisk kris förklarar skuldräntan för SME:s i fastighetsbranschen. För att kunna undersöka detta, genererades en linjär regressionsmodell utifrån de tidigare nämnda variablerna. Samtliga variabler behandlades också i en korrelationsanalys samt en deskriptiv analys för att undersöka sambanden mellan variablerna samt för att se hur data såg ut under kris och i återhämtningstid. Studien kan bekräfta att ålder, soliditet och ekonomisk kris har en negativ, signifikant relation till ett företags skuldränta. Resultatet pekar även på att SME:s i större utsträckning lider av moral hazard, informationsasymmetri och adverse selection. / Small and medium sized enterprises, further known as SME: s, plays an important role when it comes to economic growth. Especially in the industrial economies where they make up 99 percent out all the companies while they also contribute the most work opportunities. When it comes to financing the SME: s, they are very reliant on external capital. This is to enable further business but also to evolve and grow as a company. The problem is the SME:s tend to be associated with higher risk, lower profitability and a lack of collateral, which banks require in order to grant loans to a reasonable interest rate, or even being granted a loan at all.The study process 197 SME: s in the real estate business, between the years 2008-2015. The focus of the study is on how the variables age, solidity, size, profitability and economic crisis explain the interest rate that SME: s in the real estate business get when granted loans. To examine this empirical, a linear regression model was generated based on the previously mentioned variables. All variables were also processed in a correlation analysis and a descriptive analysis to examine the connections between the variables to see how the data looked during the economic crisis and in the years of financial recovery. The study can confirm that age, solidity and economic crisis has a negative and significant impact on the interest rate. The result also points to that SME: s often, suffer from moral hazard, information asymmetry and adverse selection.