Europos Sąjungoje bei daugelyje kitų valstybių, rizikos ir privataus kapitalo fondai (toliau RPKF) yra svarbus įrankis skatinant inovacijų diegimą įmonėse, darbo vietų kūrimą, pelningumo ir kitų įmonių finansinių rodiklių gerėjimą, kitaip sakant – ekonomikos augimą. Todėl tokio tipo investicijų augimas ypač pasižymi besivystančiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje RPKF paplitimas, jų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje bei veiklos vystymosi galimybės yra labai mažos lyginant su kitomis šalimis, kurios pagal ekonominius rodiklius yra panašaus išsivystymo lygio. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti bei įvertinti pagrindinius RPKF kūrimąsi ir veiklą lemiančius aplinkos veiksnius Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas ir nuomonę, kokie žingsniai turėtų būti atlikti, siekiant vystyti rizikos ir privataus kapitalo sektorių Lietuvoje. Darbe yra nagrinėjami teoriniai rizikos ir privataus kapitalo fondų finansavimo aspektai, pagrindiniai veiklos principai bei struktūra, nustatomi investicijų vertės k��rimo būdai bei pateikiamos pagrindinės teorinės prielaidos tokiems fondams atsirasti. Apžvelgiami rizikos ir privataus kapitalo įtakos ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, pats sektorius bei situacija Europoje ir Lietuvoje. Plačiau tiriami aplinkos veiksniai, įtakojantys rizikos ir privataus kapitalo fondų veiklą Lietuvoje, bei pateikiamas jų įvertinimas. Atsakoma į klausimą, ar nagrinėjami veiksniai yra priešiški ar palankūs RPKF kurtis, investuoti ir vystytis... [toliau žr. visą tekstą] / Private equity and venture capital funds (later on PEVCF) are one of the most important tools in innovation stimulation, employment enhancement and profitability creation process. Though this type of investment process is especially growing with importance in developing Central and Eastern European countries, in Lithuania it is rather insignificant despite vast Governmental programs to stimulate innovations in small and medium size corporate sector. The main goal of this paper is to analyze and evaluate main factors that determine establishment and development of PEVCF in Lithuania; to offer suggestions and opinion about what kind of further steps should be done in order to develop private equity and venture capital sector in Lithuania. The paper analyses theoretical aspects of PEVCF financing, main activity principles and structure; main value creation approaches and theoretical assumptions to create such PEVCF are determined; empirical results how PEVCF influence on economy’s performance, PEVCF sector and current situation in Euro region. The paper provides with more detailed analysis of PEVCF activity factors in Lithuania and evaluates their importance, answers the question, if these factors are positively or negatively correlated with PEVCF establishment and development in Lithuania. The paper concludes that main external assumptions of private equity and venture capital funds performance in Lithuania are positively correlated. Main recommendations how to improve... [to full text]

Darbe nagrinėjama 2013 m. antros pensijų pakopos reforma Lietuvoje. Apžvelgiami reformos privalumai, trūkumai ir įstatyminė bazė, taip pat pagrindiniai skirtumai su 2003 m. įgyvendinta reforma. Darbo tikslas – įvertinti 2013 m. pensijų kaupimo sistemos reformos patrauklumą, išanalizuoti apklausoje pateiktą informaciją, ištirti priklausomybes ir ryšius tarp sprendimo dalyvauti naujoje reformoje, rizikos veiksnių kaupiant lėšas ,,Sodroje“ ir/arba privačiuose pensijų fonduose nuo apklausoje išvardintų veiksnių. Taip pat nagrinėjamos pensijų sistemos Lietuvoje ir kitose šalyse, išskiriamos problemos ir jų sprendimų būdai, kaupiant lėšas privačiuose pensijų fonduose, nurodomos rizikos formos ir pensijų fondų charakteristikos. Siekiant sužinoti rinkos dalyvių požiūrį į naują reformą, buvo taikomas anketinis apklausos metodas, kurio rezultatai parodė tam tikrų veiksnių priklausomybes ir ryšius. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, pensijų sistemos ir pensijų fondų charakteristika, antrosios pakopos pensijų fondų ir vykdomos pensijų kaupimo sistemos reformos analizė, antrosios pensijų pakopos reformos įvertinimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 66 p. teksto be priedų, 9 iliustr., 22 lent., 59 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The work analyzes second pillar pension reform in Lithuania in 2013. This work includes an overview of the advantages, disadvantages and legislative basis of the reform, as well as the main differences to the reform of 2003. The aim of the work – is to evaluate pension accumulation reform of 2013 attractiveness, to analyze information of the survey, to explore the dependencies and connections between the decision to participate in the new reform, risk factors for garnering funds in the „Sodra“ and/or in the private pension funds from the factors listed in the survey. Also this work examines pension systems of Lithuania and other countries, analyzes problems and solutions of accumulation of assets in private pension funds, indicates the forms of risk and characteristic of pension fund. Results of a questionnaire survey, witch was used to learn the views of market participants to the new reform, showed the impact of certain dependencies and connections. Structure: introduction, pension scheme and the pension fund characteristics, second pillar pension funds and ongoing pension accumulation system reform analysis, the rating of the second pillar pension reform, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 63 p. text without attachments, 9 pictures, 22 tables, 59 bibliographic sources. Separately added the work attachments.

Magistro darbas skirtas apžvelgti savivaldybių finansinės veiklos ypatumus, teorines ir praktines šios veiklos problemas. Šis darbas sudarytas iš keturių pagrindinių struktūrinių dalių, kuriose aptariami esminiai savivaldybių finansinės veiklos klausimai. Pirmoje dalyje pateikiama savivaldybių finansinės veiklos samprata, šios veiklos metodai bei formos. Čia taip pat pristatomos minėtą veiklą įgyvendinančios institucijos, įvardijamos konkrečios jų funkcijos vykdant finansinę veiklą. Šioje dalyje apibūdinami ir piniginiai fondai, kuriuose vykdant finansinę veiklą kaupiami savivaldybių piniginiai ištekliai. Antroje dalyje pateikiama savivaldybių biudžetų, kaip pagrindinių kiekvienos savivaldybės piniginių fondų, samprata. Šioje dalyje atskleidžiami savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai bei šių piniginių fondų panaudojimo kryptys. Minėtoje dalyje įvardijamos savivaldybių biudžetų subalansavimo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Trečioji dalis skirta savivaldybių biudžetų formavimo procesui aptarti. Šioje dalyje įvardijami šių biudžetų formavimo principai bei metodai. Čia taip pat detaliai pristatoma minėtų biudžetų rengimo, tvirtinimo bei vykdymo tvarka. Be to, aptariama ir biudžetų vykdymo atskaitomybė bei kontrolė, kaip svarbios priemonės finansiniam skaidrumui bei teisėtumui užtikrinti šioje savivaldybių finansinės veiklos srityje. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas savivaldybių skolinimasis, kaip svarbi priemonė savivaldybių biudžetų disbalansui panaikinti ar... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the Master’s Paper is to review the peculiarities of the Local Governments’ financial system functioning and the associated theoretical and practical problems. The paper consists of four parts, in which the essential aspects of the topic are considered. In the first part the concept of the local governments’ financial system functioning, its methods and forms are introduced. The institutions, whose purpose is to put into practice the above-mentioned financial activity are presented and its specific functions are defined. The definition of pecuniary funds, whose aim is to accumulate the local governments’ money resources, is also given in this part. At the beginning of the second part the concept of the local governments’ budget as the basis of any local governments’ pecuniary fund is introduced. Then the sources of the local governments’ budget revenue and the ways of spending the pecuniary funds are explained. At the end of this part I tried to define the problems of balancing out the local governments’ budgets and to show the ways how to solve these problems. The aim of the third part of the paper is to discuss the process of the formation of the local governments’ budget. The methods and principals of forming the budgets are presented and the order of formation, confirmation and implementation are introduced here in detail. The accountability and control of the implementation of the budget as the important means of the financial clearness are discussed here... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos gamybinių fondų analizės problemos įmonėje, analizės būtinumas ir svarba, sistemingos gamybinių fondų analizės įtaka įmonėje. Išnagrinėti gamybinių fondų analizės teoriniai teiginiai ir metodiniai klausimai, atliktas gamybinių fondų analizės tyrimas baldų pramonės įmonėse, kuris parodo esamą analizės situaciją baldų gamybos įmonėse. Apžvelgiamas baldų pramonės įmonių sektorius, numatomos veiklos tendencijos. Baigiamajame darbe, remiantis atlikta literatūros šaltinių analize ir baldų pramonės įmonių tyrimu, nustatytos pagrindinės silpnosios gamybinių fondų analizės pusės ir parengtas gamybinių fondų analizės tobulinimo modelis, kuris leidžia vieningai analizuoti įmonės gamybinius fondus. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius gamybinių fondų analizės aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, gamybinių fondų analizės teorinių teiginių ir metodinių klausimų studija, gamybinių fondų analizės padėties nustatymas baldų pramonės įmon���se, įmonės gamybinių fondų analizės tobulinimas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 107 p. teksto be priedų, 44 iliustr., 14 lent., 52 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the master thesis there are discussed manufacturing funds analysis issues, its necessity and importance. Work comprise theoretical and methodical issues analysis, overview of furniture industry and its prospects, furniture industry companies’ survey results that reveals current picture in furniture industry companies’ manufacturing funds analysis. Based on issues identified there is prepared manufacturing funds analysis model that addresses issues identified through literature sources and industry survey results analysis, and allows companies analyze manufacturing funds effectively and systematically. Further, in the master thesis there are presented conclusions and suggestions for furniture industry companies. Structure: introduction, manufacturing funds theoretical and methodical issues analysis, manufacturing funds analysis situation in furniture industry companies, improvement of manufacturing funds analysis, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 107 p. text without appendixes, 44 pictures, 14 tables, 52 bibliographical entries. Appendixes included.

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]

Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų skiriama parama. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD), patvirtintą LR Vyriausybės ir Europos Komisijos, Lietuvai skirta 3,09 milijardų litų ES struktūrinių fondų paramos patvirtintiems investiciniams prioritetams įgyvendinti. Beveik 85 milijonai iš jų skirta aplinkosaugai. Europos regioninės plėtros fondo parama aplinkos projektams skiriama pagal BPD 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“. ES struktūrinių fondų lėšomis yra remiami ir savivaldybių administracijų inicijuoti aplinkos projektai. Šiame darbe siekiama įvertinti savivaldybių administracijų darbuotojų kompetenciją Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų aplinkos projektų valdyme ir pateikti šių projektų vykdymo gerinimo galimybes. Informacija reikalinga darbe iškeltam tikslui pasiekti gauta anketinės apklausos būdu ir analizuojant literatūrą tyrimo tema. Atlikus tyrimą matyti, jog savivaldybių darbuotojai turi pakankamai patirties, žinių ir įgūdžių reikalingų projektų valdymui, todėl galima teigti, jog tyrime dalyvavę darbuotojai yra kompetentingi įgyvendinti savivaldybių inicijuotus projektus. Tačiau reikia pažymėti, kad didelis tiesioginio darbo krūvis, nepakankamos žinios ES struktūrinės paramos valdymo klausimais bei žymus mokymų trūkumas, kol kas trukdo sėkmingai inicijuoti ir įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis... [toliau žr. visą tekstą] / Joining the European Union in May 2004, Lithuania qualified for EU financial assistance from ES Structural Funds. The support from EU Structural Funds for Lithuania in 2004-2006 is provided under the Single Programming Document for 2004-2006 (hereinafter – the SPD) approved by the Government of the Republic of Lithuania and by the European Commission. The SPD established five investment priorities and for the implementation of these priorities, about 895 million Euro of EU funds have been allocated. About 24 million Euro of this support have been allocated for the environment protection. Financial assistance from the European Regional Development Fund for the environment protection is provided under the measure 1.3 „Improvement of Environment Quality and Prevention of Environmental Damage“. Municipality administrations also qualified the support from EU Structural Funds to initiate environmental projects. The aim of this paper is to evaluate abilities of municipality administrations employees in the field of environmental projects and to suggest how better to hold these projects. Information necessary to achieve the aim of this paper was got using the questionnaire and making the analysis of literature. According to the results of this research, employees of municipality administrations have enough skills, experience and knowledge to hold projects initiated by municipality administrations. But it is necessary to emphasize, that having a heavy caseload, lack of knowledge how... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos II pakopos pensijų fondų veikla. Darbo tikslas - išanalizuoti II pakopos Lietuvos pensijų fondų veiklą 2006 - 2010 m. bei įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Darbo pagrindiniai uždaviniai: išnagrinėti pensijų sistemą, gyvavusią šalyje iki ir po 2004 m. pensijų sistemos reformos; išanalizuoti ir susisteminti pensijų fondų pasirinkimo kriterijus, akcentuojant pelningumo, rizikos rodiklius bei fondų mokesčius; pateikti trumpą II pakopos pensijų fondų apžvalgą Lietuvoje; atlikti kiekvienos strategijos pensijų fondų dalyvių ir sukauptų aktyvų dinamikos analizę; išanalizuoti pensijų fondų portfelių struktūrą ir jų diversifikaciją; išnagrinėti pensijų fondų taikomus mokesčius, uždirbtas investicinės grąžas bei įvertinti riziką; įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, straipsnių, teisės aktų reglamentuojančių II pakopos pensijų fondų veiklą, pensijų fondų ataskaitų analizė, loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė. Statistinių duomenų lyginamoji analizė ir sintezė, struktūrinė analizė, detalizavimas, grafinio vaizdavimo metodas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sukaupto turto dydis II pakopos pensijų fonde labiausiai priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio, pradedančio kaupti amžiaus ir fondo pelningumo. Mažiausiai priklauso nuo fondo taikomų mokesčių. Sukaupiama suma nėra didelė dėl mažų įmokų į fondus, tačiau kaupti verta, nes mirties atveju sukauptas turtas yra paveldimas. / Subject of the research: activities of Lithuania’s pillar II pension funds. Aim of the paper: to analyse activities of Lithuania’s pillar II pension funds in 2006 - 2010 and to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Main tasks of the paper: to analyse pension system, existing in Lithuania before and after pension reform 2004; to analyse and systematize pension fund selection criteria, stressing profitability, risk indices and fund fees; to present a brief review of Lithuania’s pillar II pension funds; to perform dynamic analysis of every strategy pension fund members and accumulated assets; to analyse pension fund portfolio structure and its diversity; to analyse the fees applied by pension funds, earned investment returns and to assess risk; to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Research methods: analysis of scientific literature, articles, legal acts regulating activities of Lithuania’s pillar II pension funds, pension fund reports, logic analysis and synthesis, comparative analysis. Comparative analysis and synthesis of statistic data, structural analysis, detailing, graphical depicting. After having performed the study, it is established that size of the assets accumulated in the pillar II pension funds mostly depends on the salaries, age of the person who starts to accumulate and profitability of the fund. It is least dependent on the fees applied by fund. Accumulated amount is not large due to low instalments... [to full text]

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vienas iš uždavinių kuo geriau įsisavinti ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšas. ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje pradėtos įsisavinti vadovaujantis 2004-2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu (BPD). Todėl 2004-2006 m. Bendrojo programavimo laikotarpiui einant į pabaigą ir prieš prasidedant 2007-2013 m. finansinės paramos etapui būtina identifikuoti ne tik sėkmes, bet ir problemas, su kuriomis susidūrė fondų paramą administruojančios institucijos, mokėjimo institucijos bei patys pareiškėjai 2004-2006 metų finansavimo etape. / When Lithuania became a member of European Union, one of goals was to assimilate recourses of financial assistance of European Union (EU) Structural Funds. In Lithuania recourses of EU Structural Funds were proceeded to assimilate, following by 2004 – 2006 the Single Programming Document (SPD) of Lithuania. That’s why, when 2004 – 2006 SPD’s implementation is going to the end and starting 2007 – 2013 a stage of financial assistance, before that it’s necessary to identify not only success, but and problems, with which institutions, managing financial assistance, science institutions and applicants conflicted in sponsorship’s stage of 2004 - 2006. There are raised necessary goals for the system of implementation of Structural Funds: A goal of the work: 1) To find out problems of assimilation of Structural Funds in municipalities of Plunge’s district and Lithuania, estimating quality and efficiency of 2004 – 2006 SPD’s implementation, management and supervision; 2) To submit recommendations and suggestions, how to solve these problems.

Rapid investment funds markets development reflects the dynamic environment in which the investment funds are operating – there are multiple and complex changes in the structure, changes in investment funds product range and increase in the services complexity, provided to carry investment funds operations and functions. Along with the investment funds markets development new types of risks and uncertainties appear. These developments clearly affect the future expansion of investment funds markets; it is valuable to find new ways of measuring the efficiency of investment funds markets for investment funds management companies, and also to identify the better performance possibilities for investors choosing portfolios of investment funds. Evaluation of the investment funds markets efficiency is a complex problem that could be treated as important tenor for further development of economic science. There is a necessity to create a theoretical model that could cover dual positions of investment funds markets participants: investment funds management companies and investors. There is a chasm between the investment funds management companies and investors as the conflict arises between different sentiments regarding the divergent users of investment funds. / Investicinių fondų veiklos ir jų rinkų plėtojimas gali būti suprantamas kaip kryptingas supančios ekonominės aplinkos pokyčių procesas, orientuotas į apibrėžtų investicinių fondų tikslų ar siekių įgyvendinimą. Investicinių fondų rinkų plėtra atspindi šiuolaikinės ekonomikos dinamiškumą ir daugialypiškumą: joje reiškiasi daugialypiai pokyčiai, spartėja investicijų procesai, didėja įvairių investicinių produktų ir paslaugų mastai, plėtojasi investicinių fondų veiklos aptarnavimo infrastruktūros sektorius. Plėtojant investicinių fondų veiklą globaliose rinkose naujai pasireiškia investicinių fondų rinkų efektyvumo galimybės: šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis investicinių fondų veiklos plėtojimas tampa esminiu finansų rinkų raidos ir plėtros veiksniu, didėja investicinių fondų kaip finansų tarpininkų vaidmuo. Globalizacijos sąlygomis formuojasi nauja ekspansinio pobūdžio praktika, skirta investicinių fondų sukuriamoms kapitalo paskirstymo paslaugoms užsienio rinkose realizuoti ir taip užtikrinti valdomų ir platinamų investicinių fondų konkurencingumui tiek vietinėse, tiek užsienio rinkose. Šiuolaikinės investicinių fondų rinkų plėtojimo praktikoje stokojama gebėjimų vertinti ekonominį efektyvumą, tiksliai identifikuoti investicinių fondų ir aukštųjų technologijų sektoriaus vystymosi ryšius ir galimybes. Teorinis modelis, skirtas investicinių fondų rinkų efektyvumui kompleksiškai vertinti atsižvelgia į šiuos prioritetus: a. išreiškiantys aukštųjų technologijų bei inovacijų... [toliau žr. visą tekstą]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema aktuali tuo, jog Lietuvos visuomenė senėja, išlieka dideli emigracijos mastai, o gimstamumo lygis žemas. Todėl valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą. Be to, cikliniai ekonomikos svyravaimai sukelia nedarbo lygio ir valstybės skolos augimą bei darbo užmokesčio mažėjimą. Nestabilios tampa ir finansų rinkos, todėl pablogėjusi fiskalinė padėtis, savaime suprantama, trikdo pensijų sistemos finansavimą, o investicijų grąžos ir turto vertės sumažėjimas trumpuoju laikotarpiu veikia (has implication – impact) pensijų kaupimo sistemų finansinę grąžą bei mokumą. Iki šiol nei vienai šaliai nepavyko sukurti pensijų sistemos, kuri neturėtų rimtų trūkumų, todėl tęsti studijas ir ieškoti geriausių sprendimų reformuojant pensijų sistemas yra prasminga. Šio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvos pensijų sistemos rezultatyvumą ir jos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje bei nustatyti sistemos tobulinimo kryptis. Siekiant įgyvendinti tikslą buvo identifikuotos esminės socialinės politikos modelių charakteristikos ir jų pritaikymas Lietuvai, aplinkos veiksniai, keliantys pensijų sistemos reformų poreikį,esamos pensijų sistemos spragos ir problemų sprendimo variantai. Išanalizavus problemą teoriniu lygmeniu, analitinėje dalyje empiriškai buvo patikrintos teorinės prielaidų teisingumas bei pateikdos rekomendacijos Lietuvos pensijų sistemai tobulinti. Išanalizavus teorinius pensijų sistemos rezultatyvumo aspektus... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of Master‘s Work in Public Sector Economics deals with topical issues concerning ageing, emigration, low birthrate problems in Lithuania. Because of these factors the assurance of citizens social welfare is a complicating task for a State. Moreover, cyclical economics fluctuations cause the rise in public debt and unemployment level, also the fall in wages. Consequently financial markets become unstable and the worsen fiscal situation disturbs the sponsorship of pensions system. Moreover, the fall in investments change and value of assets in short run has impact on financial change of pensions funds and its paying capacity. Until now all of the states failed to create pensions system without serious drawbacks, so the extension of studies in search of best solutions for pensions system is still meaningful and even essential. The goal of this paper work was to evaluate the effectiveness of Lithuania‘s pensions system, its stability in the long run, and to sattle the improvement directions. In order to implement the goal the main characteristics of social policy models and its adaptability to Lithuania‘s pension system have been identified, the external factors causing the need of pensions systems reforms have been characterized, the drawbacks of present pensions system have been pionted out and the recommendations to eliminate it have been proposed. After making analysis of theoretical aspects of pensions systems effectiveness and later testing it empirically, the... [to full text]