Magistro darbas skirtas išsiaiškinti nepakaltinamų asmenų kaikuriuos subjektyvios gerovės aspektus. Teorinėje dalyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pateikiama priverstinio gydymo samprata, eiga bei teisinis priverstinio gydymo reguliavimas. Pateikiama priverstinio gydymo sistemos raida Lietuvoje. Aprašoma objektyvios ir subjektyvios gyvenimo kokybės samprata. Tiriamojoje dalyje aprašomi tyrimai, atlikti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tyrime dalyvavo 261 priverstinai gydomas nepakaltinamas asmuo. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti nepakaltinamų asmenų subjektyvios gyvenimo kokybės kai kuriuos aspektus ir galimus veiksnius, įtakojančius jų gyvenimą. Tikslas ir uždaviniai yra nukreipti į nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinė ir psichologinė savijauta, pajamos, laisvalaikio praleidimas yra svarbūs veiksniai susiję su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Nepakaltinamų asmenų blogą fizinę savijautą lemia raminamųjų vaistų poveikis, pablogėjusi psichinė būklė, ribotos galimybės būti gryname ore. Neigiamai psichologinei savijautai įtakos turi išgyvenimai dėl įvykdyto nusikaltimo, santykis su aplinka, neaiškūs ateities planai. Savęs vertinimas, optimizmas, atvirumas naujai patirčiai, sutarimas su kitais yra susijęs t.p. su pagrindiniais subjektyvios gerovės komponentais. Nepakaltinami asmenys socialinius ryšius su artimaisiais ir kitais žmonėmis palaiko, jiems svarbus gaunamas artimųjų palaikymas, jų... [toliau žr. visą tekstą] / This work of master is intended to asertain the factors of subjective well - being of persons recognized as irresponsible. Wit reference to the accoplished analysis of scientific literature, the conception of compulsory treatment, the course and the juridical regulations of compulsory treatment are presented in the theoretical part. The development of the system of compulsory treatment in Lithuania is presented. The conception of objective and subjective well - being is described. The researches conducted in the mental hospital of Rokiskis are described in the investigative part. 261 person recognized as irresponsible took part in the research. The aim of the research is to find out some aspects of subjective well - being of persons recognized as irresponsable and probable factors, influencing their life. The aim and the goals are oriented to the factors which determine the well- being of persons recognized as irresponsible. The results of the research showed that physical and psychological health, incomes, pastime activities are important factors which are related to the common satisfaction with their life. The effect of tranguilizers, a reduced state of mind, restricted possibilities to be outside impact on bad physical health of persons recognized as irresponsible. The perturbation because of the conducted crime, the relation with the surrounding, unclear future plans have influence on their negative psychological health. Self - assessment, optimism, openness to new... [to full text]

Magistro darbas skirtas išsiaiškinti nepakaltinamų asmenų kaikuriuos subjektyvios gerovės aspektus. Teorinėje dalyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, pateikiama priverstinio gydymo samprata, eiga bei teisinis priverstinio gydymo reguliavimas. Pateikiama priverstinio gydymo sistemos raida Lietuvoje. Aprašoma objektyvios ir subjektyvios gyvenimo kokybės samprata. Tiriamojoje dalyje aprašomi tyrimai, atlikti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tyrime dalyvavo 261 priverstinai gydomas nepakaltinamas asmuo. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti nepakaltinamų asmenų subjektyvios gyvenimo kokybės kai kuriuos aspektus ir galimus veiksnius, įtakojančius jų gyvenimą. Tikslas ir uždaviniai yra nukreipti į nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinė ir psichologinė savijauta, pajamos, laisvalaikio praleidimas yra svarbūs veiksniai susiję su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Nepakaltinamų asmenų blogą fizinę savijautą lemia raminamųjų vaistų poveikis, pablogėjusi psichinė būklė, ribotos galimybės būti gryname ore. Neigiamai psichologinei savijautai įtakos turi išgyvenimai dėl įvykdyto nusikaltimo, santykis su aplinka, neaiškūs ateities planai. Savęs vertinimas, optimizmas, atvirumas naujai patirčiai, sutarimas su kitais yra susijęs t.p. su pagrindiniais subjektyvios gerovės komponentais. Nepakaltinami asmenys socialinius ryšius su artimaisiais ir kitais žmonėmis palaiko, jiems svarbus gaunamas artimųjų palaikymas, jų... [toliau žr. visą tekstą] / This work of master is intended to asertain the factors of subjective well - being of persons recognized as irresponsible. Wit reference to the accoplished analysis of scientific literature, the conception of compulsory treatment, the course and the juridical regulations of compulsory treatment are presented in the theoretical part. The development of the system of compulsory treatment in Lithuania is presented. The conception of objective and subjective well - being is described. The researches conducted in the mental hospital of Rokiskis are described in the investigative part. 261 person recognized as irresponsible took part in the research. The aim of the research is to find out some aspects of subjective well - being of persons recognized as irresponsable and probable factors, influencing their life. The aim and the goals are oriented to the factors which determine the well- being of persons recognized as irresponsible. The results of the research showed that physical and psychological health, incomes, pastime activities are important factors which are related to the common satisfaction with their life. The effect of tranguilizers, a reduced state of mind, restricted possibilities to be outside impact on bad physical health of persons recognized as irresponsible. The perturbation because of the conducted crime, the relation with the surrounding, unclear future plans have influence on their negative psychological health. Self - assessment, optimism, openness to new... [to full text]

Darbe atlikta teorinė socialinių pedagogų darbo sampratos ir vaikų globos namuose įgyvendinamų funkcijų analizė. Iškelta hipotezė, kad socialiniai pedagogai dirbantys vaikų globos namuose įgyvendindami realias funkcijas, neatlieka kelių pagrindinių funkcijų: individualaus darbo su globotiniu, ruošimo socialinei (re) integracijai. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti socialinių pedagogų darbo specifiką bei prioritetus. Statistiškai apdoroti socialinius duomenis buvo pasirinkta SPSS – 11.0 programinė įranga. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, hipotezę, uždavinius, atitinkamai taikyta deskriptyvinė - aprašomoji analizė. Apklausa dėl socialinių pedagogų funkcijų vaikų globos namuose atlikta 85 Lietuvos Respublikos vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 66 socialiniai pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjamos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, pioritetinės funkcijos bei kiek laiko sugaišta joms įgyvendinti. Išskiriamos tik svarbios funkcijos. Išryškinama veiklos vaikų globos namuose specifika. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dirbdami vaikų globos namuose, socialiniai pedagogai susiduria su globotiniais sunkiau gebančiais prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, nes dauguma jų turi įvairių elgesio, emocijų ir kognityvinių problemų. Šios aplinkybės įtakoja socialinio pedagogo ir auklėtinio santykį, individualaus darbo su globotiniu specifiką: kreipiant dėmesį į asmeninių ir socialinių vertybių sistemų formavimą. 2... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the theoretical analysis of the conception of social educators’ work and functions implemented at child custody home. The hypothesis was brought forward assuming that, while implementing actual functions, social educators working at child custody home do not fulfil several fundamental functions, i.e. individual work with a foster-child and his/her preparation for social integration. The survey approach using questionnaires was applied for the study aimed at the investigation of specifics and priorities of social educators’ work. SPSS – 11.0 software was chosen for statistical processing of social data. Descriptive analysis was applied in accordance with the aim, hypothesis and goals of the study. The survey on social educators’ functions at child custody home was carried out at 85 child custody homes in the Republic of Lithuania. The sample included 66 social educators. Empiric part looks into primary functions of social educators working at child custody home and the period of time needed for their implementation. Exclusively significant functions and the specifics of activities at child custody home were distinguished. The most important conclusions of empiric study: 1. Social educators, while working at child custody home, are confronted with the foster-children having difficulties in their ability to conform to the altered conditions of living because the majority of them have various behavioural, emotional and... [to full text]

XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia siejama su Europos valstybių vykdomos socialinės politikos kūrimu bei reformomis siekiant kuo efektyviau kovoti su skurdu ir mažinti nedarbo lygį. Šalių formuojama nacionalinė socialinė politika skirtingai įgyvendina prioritetinį tikslą – užtikrinti gerovę kiekvienam piliečiui. Vienos valstybės šias problemas sprendžia didelia socialinės sferos įtaka, taikydamos platų pajamų perskirstymą ir taip užtikrindamos universalią gerovę kiekvienam piliečiui, kitos palaiko minimalias valstybės įtakos pozicijas suteikiant minimalias socialines garantijas ir leidžiant veikti laisvai rinkai. Ne išimtis ir Lietuva, atmetusi sovietinį socialinės politikos modelį, turėdama galimybę remtis Europos Sąjungos senbuvių šalių patirtimi, ieško optimalaus „gerovės modelio“, atitinkančio politines, ekonomines ir socialines realijas. Ši tema pasirinkta siekiant pateikti priimtiniausią pagal norimus pasiekti rodiklius „gerovės modelį“ Lietuvai. Tyrimo problema - šiuo metu Lietuvoje taikomas socialinės politikos modelis dar nėra suformuotas iki galo ir neišsprendžia svarbiausių visuomenės „gerovės“ užtikrinimo tikslų – skurdo mažinimo ir nedarbo lygio mažėjimo. Tyrimo objektas – „gerovės modeliai“, egzistuojantys Europos Sąjungoje. Darbą sudaro 70 puslapiai, kuriuose yra 11 lentelių ir 25 paveikslai, 3 priedai, 40 literatūros ir informaciniai šaltiniai. / The end of the XX century and the beginning of the XXI century is bound with the creation of pursued social politics of European States and with the reforms striving to fight effectively with the poverty and to diminish unemployment level. The national social politics formed by States differently fulfils the prioritized aim – to assure welfare for every citizen. Some States solve these issues by the great social sphere influence, applying broad income redistribution and in this way assuring universal welfare for every citizen; others support the minimal influence positions of the State granting the minimal social securities and letting the free market function. Lithuania is not the exception – rejecting the Soviet social politics model and having the possibility to lean on the experience of old resident European Union countries, it searches for optimal “welfare model” that satisfies political, economical and social realia. This theme was chosen seeking to present the most reasonable “welfare model” for Lithuania according to the desirable objects that need to be achieved. The research object – “welfare models” existing in European Union. The work consists of 70 pages that include 11 tables, 25 images, 3 appendices and 40 literature and informational sources.

This thesis deals with the welfare state and the realization of this idea in the EU. The EU enlargement to the Central and Eastern Europe has impact on the concept of welfare state. However, the EU support for the new member states will help them to achieve the average of the EU countries living standards in a shorter time and it will contribute to the general welfare of the EU countries.

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

Atkūrus valstybingumą Lietuvai buvo pakankamai lengva nuosekliai pereiti prie kokio nors Europinio ar jam artimo gerovės modelio, tačiau šalis kūrė laisvosios rinkos ekonomiką. Gerovės valstybės kūrimas buvo atidedamas „geresniems laikams“ motyvuojant tuo, kad būtina mažinti vyriausybės išlaidas socialinėms reikmėms siekiant sukurti ekonominės erdvės atvirumą verslui. Dabar, nepaisant daugelio teigiamų pasiekimų, Lietuvoje vis dar nei ryškių gerovės valstybės formavimosi požymių, nei pastangų racionaliau rinktis tam tikrą socialinės politikos modelį beveik nėra, tuo tarpu socialinės problemos Lietuvoje vis aštrėja, valstybės išlaidų dalis yra viena mažiausių visoje Europoje. Tad ar egzistuoja tarp ekonomikos laisvės ir santykinių valstybės išlaidų tiesioginė tarpusavio priklausomybė? Darbo eigoje buvo paržiūrėtos laisvesnių šalių valstybės išlaidos, lyginamos visų Europos ir pasaulio šalių valstybių išlaidos su tų šalių ekonomine laisve, patikrinta tiesioginė priklausomybė tarp valstybės ekonominės laisvės indekso ir santykinio valstybės išlaidų dydžio. Darbe buvo aptariama Lietuvos ekonominė-socialinė politika, valstybės strateginių dokumentų prioritetai bei dabartinis Lietuvos makroekonomikos rodiklių prioritetas. Taip pat buvo atskleidžiamas valstybės vaidmuo bei funkcijos, nagrinėjamos prielaidos, kurios lemia valstybės dalyvavimą ekonomikoje, gilintasi į socialiai orientuotos rinkos esmę, apžvelgti įvairūs veikiantys valstybių modeliai: monetarinis liberalusis ir... [toliau žr. visą tekstą] / In study “Conception of the welfare state and implementation of conception in Lithuania” was analysed conception of the welfare state and explored the possibility to implement whole or essential parts of welfare state model in Lithuania. Herein was used linear model of regression analysis to describe the relationship between size of government spending and index of economic freedom – the correlation coefficient indicated relatively weak relationship between the variables. In this study discussed a question of further state economy development and problem of the welfare state model choice in Lithuania.

Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gerovės režimų raida 1989–2009 m. Siekiama atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos gerovės režimas buvo plėtojamas neoliberalaus “minimalistinio” socialinio modelio link, nepaisant nuolat augusio daugumos visuomenės socialinių sluoksnių nepasitenkinimo. Darbe keliama hipotezė, kad valstybės gerovės režimo vystymosi kryptį (priklausomas kintamasis) lėmė visuomenės ir sprendimų priėmėjų ryšio pobūdis (nepriklausomas kintamasis). Silpnas Lietuvos visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų ryšys, kurį tyrimo autorius siūlo apibrėžti pilietinės visuomenės charakteristikomis ir jos galimybėmis dalyvauti politikos formavimo procese, sąlygojo tai, kad Lietuvos gerovės režimo vystymosi kryptį lėmė didžiausią galią įgijusių verslo interesų grupių, įsivyravusio neoliberalaus diskurso ir tarptautinių finansų institucijų įtaka, naująsias pokomunistines ES šalis kreipusi neoliberalaus kapitalizmo tipo ir jo sudėtinės dalies – neoliberalaus socialinio modelio – link. Tuo tarpu alternatyvų socialinį modelį pasirinkusios kitos ES naujokės – Čekijos – valstybės ir piliečių daug stipresnė sąveika leidžia paaiškinti kitokią čekiško socialinio modelio vystymosi kryptį Vakarų Europos kontinentinių šalių konservatyvaus-korporatyvinio gerovės režimo link bei jos atsparumą neoliberaliam išorės veiksnių spaudimui. / This paper analyzes the development of the welfare regimes of the new European Union member states in the period of 1989–2009. The basic aim of this research is to distinguish main factors, which caused Lithuania to choose a neoliberal social model despite constantly increasing public dissatisfaction with the insufficient coverage of the national social welfare system. It is argued that the strength of the link between the state and society can help to explain the variation of the post-communist welfare regimes. The weak state-society link, which is assessed on the basis of the strength of the civil society and its opportunities to participate in the policy process, “restricted” the influence of Lithuanian citizens on governmental public policies. As a result, Lithuanian social model was influenced by strong business interest groups, dominating neoliberal discourse and intense influence from the neoliberal international financial institutions aimed at creating liberal welfare states. Meanwhile, stronger link between state and society in the Czech Republic, which can be classified to the group of conservative-corporatist welfare states, can explain the resistance of the Czech Republic to the influence of neoliberal external pressure.

Ekonomistų siūlomi įvairūs ekonominės gerovės vertinimo variantai. Tačiau nei vienas jų neparodo visaverčio ekonominės gerovės vaizdo. Todėl darbo tikslas – išanalizuoti ekonominės gerovės matavimo per makroekonominius rodiklius galimybes. Problemai ištirti darbe išskiriamos trys dalys. Pirmoje dalyje numatoma išanalizuoti ekonomikos teoriją (istorinės ekonomikos mokyklų idėjos, gerovės ekonomikos vieno pradininkų A.C.Pigou idėjos, matematinės krypties atstovų idėjos). Antroje dalyje per statistinių duomenų analizę (Europos Sąjungos pavyzdžiu) bandoma suvokti ir apibrėžti galimų rodiklių pritaikomumą ekonominės gerovės matavime. Taip padaromas pagrindas trečiajai daliai. Šioje darbo dalyje bandoma išvesti vieningą ekonominės gerovės matavimo indeksą, apibendrinantį visus jau nagrinėtus tinkamus makroekonominius rodiklius. Padaryta teorinė analizė ir empirinis tyrimas leido darbo autoriui sukurti ir aprašyti sistemą (ekonominės gerovės indeksą), kuris apima pagrindinius makroekonominius rodiklius bei leidžia įvertinti abi ekonominės gerovės sudedamąsias dalis: turtingumą bei pasiskirstymą. Sistemos išbandymas realiais statistiniais duomenimis leido iš esmės ją subalansuoti. / Although economists offer different variants for welfare measuring, none of this variants can disclose the fool situation of economic wellbeing. That is why the main goal of this thesis is to analyze possibilities of economic welfare measuring by macroeconomics indicators. The thesis includes three parts. The first one is for theoretical analyses (ideas of historical economic schools, thoughts by A.C.Pigou – one of the welfare economics beginners, mathematic direction of economics). In the second part usefulness of possible indicators for measuring of economical welfare is being tried to discover through analysis of statistics data (using European Union statistics). That is how basis for the third part was made. In the last part unified index of economic welfare, which summarizes all mentioned macroeconomics indicators, is tried to be obtained. Theoretical analysis and empirical research allowed to make and describe the system (index of economic welfare) for the author by himself. This system includes main macroeconomical indicators and allows to unite both parts of economic welfare wealth and distribution. After some test with statistical data index of economic welfare was mainly balanced.