This master thesis provides an analysis of the legality of preemptive self-defence under international law. In assessing the lawfulness of preemptive self-defence two basic sources of international law: customary and treaty law are examined. The analysis of the UN Charter rules showed that there is strong disagreement between scholars regarding the legality of anticipatory self-defence. However, the term “armed attack” in article 51 UN Charter should embrace imminent threats. Two basic reasons are: the advent of weapons of mass destruction (WMD) and new methods of warfare; the inherent right of anticipatory self-defence was not exhausted after the adoption of the UN Charter. The examination of customary international law showed that the Caroline doctrine allows states to act in anticipation of an armed attack if the requirements of necessity and proportionality are fulfilled. In addition, the analysis of state practice and opinion juris prior and after September 11, 2001, revealed that anticipatory self-defence is not prohibited. The conclusion is maid that the right of anticipatory self-defence, if requirements of necessity and proportionality are fulfilled, is not illegal under international law. In contrast, the analysis of the UN Charter rules showed that preemptive self-defence against perceived threats is not legal under the UN Charter, because there is no actual armed attack or imminent threat against which state can legally defend itself. In addition, preemptive... [to full text] / Šioje magistro tezėje analizuojamas preventyviosios savigynos teisėtumo tarptautinėje teisėje klausimas. Du pagrindiniai tarptautinės teisės šaltiniai: sutarčių bei paprotinė tarptautinė teisė yra nagrinėjami siekiant išsiaiškinti, ar preventyvioji savigyna yra legali tarptautinė teisėje. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas preventyviosios savigynos prieš neišvengiamas grėsmes (angl. anticipatory self-defence) legalumas dviejų pagrindinių tarptautinės teisės šaltinių atžvilgiu. Pagrindinė tarptautinė sutartis reguliuojanti karinės galios naudojimą yra Jungtinių Tautų (JT) Chartija. Nagrinėjant preventyviosios savigynos prieš neišvengiamas grėsmes legalumo JT Chartijos normų, reguliuojančių savigyną, atžvilgiu, buvo nustatyta, kad autoriai nesutaria dėl to, ar JT Chartija leidžia naudoti karinę galią prieš neišvengiamas grėsmes. Pagrindiniai mokslininkų nesutarimai kyla dėl JT Chartijos 51 straipsnio, kuris leidžia JT valstybėm narėm savigynos tikslais naudoti karinę galią, ginkluoto užpuolimo atveju, formuluotės. Iš esmės, nesutariama dėl dviejų frazių vartojamų JT Chartijos 51straipsnyje: „prigimtinė teisė“ bei „ginkluotas užpuolimas“ (angl. „the inherent right“, „armed attack“). Autorių susiskaidymas šiuo klausimu neleido nustatyti, ar preventyvioji savigyna prieš neišvengiamas grėsmes yra legali. Dėl to, buvo nagrinėjama, ar JT Chartijos 51 straipsnyje minima ginkluoto užpuolimo sąvoka apima neišvengiamas grėsmes ir tokiu būdu minėta tarptautinė sutartis leidžia... [toliau žr. visą tekstą]