FIZINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO PRASMĖS PATYRIMAS Situacijoje, kai žmogaus fizinės galios yra reikšmingai apribotos, vieninteliai tikri pagalbos resursai gali būti dvasiniai. Būtent tai, kas nepaisant praradimų padeda žmogui jausti pasitenkinimą gyvenimu ir savimi, kame jis įžvelgia stiprybės ir atspirties šaltinius, kas jo gyvenimą, nepaisant praradimų, daro vertingu, tai, ko negalia neatėmė ir negalės atimti – gyvenimo prasmės šaltiniai. Šiame darbe siekiame geriau suprasti žmonių, patyrusių fizinę negalią išgyvenimus, giliau panagrinėti jų subjektyvų gyvenimo prasmės patyrimą. Tam tikslui taikėme fenomenologinį analizės metodą pagal R. H. Hycner’į. Tyrimo dalyviai yra tikslinės atrankos principu atrinkti keturi vyrai ir keturios moterys, kurių amžius svyruoja nuo 29 iki 57 metų, patyrę sunkią fizinę negalią ilgiau nei prieš metus ir sutikę dalyvauti mūsų tyrime. Remiantis gautais rezultatais, galime teigti, kad beveik visi tyrime dalyvavę žmonės gyvenimą su negalia laiko kokybiškai skirtingu nuo prieš tai buvusio: jis siejasi su veiklos galimybių, o kai kuriems tyrimo dalyviams labiausiai vertinamų, apribojimu, bejėgiškumo, priklausomybės, pažeidžiamumo, vidinės dezorganizacijos ir mirties grėsmės išgyvenimais. Gyvenimo su negalia prasmės patyrimas, kaip jis atsispindi mūsų tyrimo dalyvių pasakojimuose, pasireiškia sveikatos ir rūpinimosi ja svarbos suvokimu, vertinant sveikatos atkūrimą ir išlaikymą kaip vieną prasmingiausių užsiėmimų; įvertinimu to, ką asmuo yra... [toliau žr. visą tekstą] / THE MEANING OF LIFE AS EXPERIENCED BY INDIVIDUALS WITH A PHYSICAL DISABILITY When one’s physical abilities are considerably restricted, one’s spirit becomes the sole source of support. That which makes life fulfilling and worthwhile despite one’s losses, that which serves as a source of strength and resilience, that which disability can never take away, - all this is precisely what gives life its meaning. This paper seeks to attain greater insight into the experiences of the physically disabled. It also aims to analyse their subjective understanding of what makes life meaningful. In order to achieve these purposes, we have employed the method of phenomenological analysis devised by R. H. Hycner. The participants, four men and four women aged 29-57, were selected by means of objective sampling and agreed to take part in the stidy. All of them have experienced severe physical disability for at least a year. The results allow us to maintain that almost all the participants consider life to be qualitatively different for a disabled person, as opposed to a non-disabled one: namely, one’s ability to take part in various activities is compromised (for some, these are precisely the activities they used to treasure most), and, what is more, one becomes prone to feelings of helplessness, dependency, vulnerability, inner disaragement and fear of death. The interviews conducted with our participants illustrate that, for the physically disabled, a meaningful life entails understanding the... [to full text]