The disertation investigates a crucial factor, determining decisions on development of Lithuanian transport system - Common European transport policy in the field of road and railway and provides comprehensive answers to the following questions: (1)are the EU solutions in transport development field economically consistent and feasible, (2) what are the means, suitable for its’ implementation, (3) what effects it will cause for Lithuania’s transport system as well as the whole economic and social life.

Tyrimo tikslas. Nustatyti mirtingumo nuo savižudybių ir išorinių priežasčių dinamikos tendencijas Lietuvoje ir kitose ES (Europos Sąjungos) šalyse 1996–2006 metais, pritaikant šiuolaikinius dinamikos analizės metodus. Metodai. Naudotas aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Tirtas mirtingumas nuo visų išorinių priežasčių bendrai (pagal TLK-10 kodavimą V01-Y98), bei nuo savižudybių (pagal TLK-10 kodavimą X60-X84) 18-oje ES šalių. Darbe naudoti 18-os ES valstybių populiacijų vidurkiai ir mirusiųjų nuo išorinių priežasčių, ir nuo savižudybių skaičius 18-oje penkmetinių amžiaus grupių, iš viso 324 amžiaus grupės. Remiantis šiais duomenimis, tiesioginės standartizacijos būdu apskaičiuotas kiekvienos populiacijos standartizuotas (pagal Europos standartą) mirtingumo nuo išorinių priežasčių ir savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų, nustatytos ir palygintos rodiklių tendencijos tarp šalių. Duomenų suvedimui ir analizei panaudotos MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI modulis Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) programos. Buvo skaičiuojami šie statistiniai rodikliai: standartizuoti mirtingumo rodikliai, standartinė paklaida (SE), kasmetinis absoliutus pokytis (KAP), kasmetinis procentinis kitimas (KPK), 95 proc. pasikliautinieji intervalai (95% PI), duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Daugelyje ES šalių 1996–2006 m. buvo stebimos mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažėjimo tendencijos, tačiau šio periodo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of study was to determine the trends of mortality from external causes and suicides in Lithuania and other EU (European Union) countries in 1996-2006, using advanced trend analysis methods. Methods. Study design – descriptive epidemiology. Mortality from all external causes (by ICD-10 coding V01-Y98) and from suicides (by ICD-10 coding X60-X84) was analyzed in eighteen EU countries. It was used midyear of every countries population, numbers of deaths from external causes and from suicides based on five-year age groups, which totaled to 324 groups. Age-standardized (European standard population) mortality rates (per 100 000 persons) from causes mentioned above was calculated calculated using direct method. These standardized values were used to determine the trends, comparisons with other countries was made. MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI module Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) statistical packages and programmes were used for data processing and analysis. The following indices was calculated: standardized mortality rates, weighted standard error (SE), annual absolute change (AAC), annual percentage change (APC), 95% confidence intervals, data considered significant, when p<0,05. Results. In most of the EU countries it was observed decreasing mortalityrates from external causes over the period 1996-2006, but at the earlier phase of this period in some countries mortality rates increased. At the latest... [to full text]

Sienų apsauga yra aktuali tema bet kurioje pasaulio valstybėje. Tenka pastebėti, kad kuomet valstybė turi išorines sienas su kitomis valstybėmis, ji turi sukūrusi politiką, teisinę bei institucinę bazę sienos apsaugai, užtikrinančiai tos valstybės gyventojų socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius interesus. Europos Sąjungos sienos apsaugos srityje, išskiriamos dvi sienų sąvokos – vidaus bei išorės sienos. Valstybių narių bendradarbiavimas, pagrįstas integruotos išorinės sienos apsaugos koncepcija, orientuotas į valstybių narių bendras pastangas, siekiant užtikrinti ES vidaus saugumą, vykdant sienos kontrolę, ją saugant bei bendradarbiaujant vykdant įvairias operatyvines operacijas bei bendrus projektus. Darbo tikslas – išanalizuoti ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gaires bei įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, kuriame pateikiamas temos aktualumas, analizuojama problema, keliamas tikslas bei uždaviniai, pateikiami tyrimo metodai, trys dėstomosios dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbe remiantis jau atliktai tyrimais, taip pat Šengeno teisynu, Amsterdamo sutartimi, Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartimi, Lisabonos sutartimi analizuojamos ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gairės, išskiriamos problemos, vertinamas bendradarbiavimo efektyvumą. / Border guard, control and surveillance are a relevant topic in every country. It should be mentioned, that when the country has borders with other countries, it has created the policy, legal and institutional basis for the control and surveillance of its border that secures social, political, legal, economical, cultural and scientific interests of the citizens of that country. There are two border concepts in the European Union – internal and external borders. The co-operation of the member states, based on the integrated border management concept, is oriented to the common attempt to control and secure the external border carrying out various joint operations and projects. The purpose of this paper is to analyse the guidelines of the cooperation of the EU member states in the field of external border guard and to evaluate the effectiveness of this cooperation. This paper consists of preface, where the relevance, problem, purpose, objectives are presented, three main parts, conclusions and appendixes. The analysis of the guidelines of cooperation of the EU member states in the field of external border surveillance and evaluation of the effectiveness of this cooperation is being carried out using the researches, Shengen acquis, the Treaty of Amsterdam, the Treaty of Rome, the Treaty of Lisbon, etc.

Darbe, laikantis prielaidos, jog Irano pasiryžimas tęsti branduolinę programą ir agresyvi valdančiųjų retorika yra tikslingos, nuosekliai vykdomos strategijos dalis, buvo užsibrėžtas tikslas išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra Irano strategija: puolamojo ar gynybinio tipo, kas padėtų atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia potencialią grėsmę kitoms šalims (darbe akcentuojant JAV ir Izraelį) ar ne. Irano motyvai vykdyti gynybos ar puolimo strategijas yra, atitinkamai, saugumo siekis bei ambicijų įgyvendinimo siekis. Tiek vienas, tiek kitas motyvas turi tvirtą pagrindimą Irano kontekste bei atitinka dabrtinius Irano veiksmus bei valdančiųjų retoriką. Irane kilusios visuomeninės bei institucinės įtampos yra didelė grėsmė valstybės integralumui, tad Irano branduolinę programą bei agresyvią valdančiųjų retoriką yra logiška sieti su aršios visuomenės mobilizacijos forma. Vis dėlto preziumuojant, kad Irans vykdo gynybos ar puolimo strategiją nukreiptą į išorę, mobilizacija tampa tik taktiniu žingsniu strateginio tikslo link. Iranas yra itin ambicinga šalis. Be to, JAV pajėgoms, esant nepajėgioms stabilizuoti Irako ir Afganistano, Irano galimybės įgyvendinti šias ambicijas vis stiprėja. Vis dėlto, nors Iraną galima būtų įvardyti kaip revizionistinio elgesio tipo valstybę, kurios intersai yra susiję su plėtra ir dominavimu - didelės išorinės grėsmės režimo išlikimui verčia Iraną prioretizuoti saugumo siekį. Tad tikėtina, kad Iranas vykdys gynybinio tipo strategiją, ką, iš esmės... [toliau žr. visą tekstą] / Since Islamic Revolution in 1979 relations between Iran and international community are tensed. Though current situation, which could be described as impasse, has emerged just in the 2002, when the scope of Iran’s nuclear capabilities was first made public by the Iranian opposition group. Still the 2005 could be considered as a date, when Iran‘s and international communities relations gained current structure. In the 2005 new president M.Ahmedi-Nejad has been elected and nuclear works were resumed. Whereupon Iran is demonstrating determinacy to continue its nuclear enrichment and officials who are involved in decision making process are using aggressive rhetoric in account to U.S. an Israel. Though mentioned rhetoric is directed towards U.S. and Israel, other interrelated countries have arrogated these signals to themselves. And they were understood completely different: from assessment that their meaning is coincident with Iran’s peaceful purpose declaration to judgement that they are direct menace towards Western world. Consequently the assessment of Iran’s behaviour and intentions became complicated and that happened for several reasons: first, Iran’s rhetoric is controversial – averment that nuclear programme is peaceful logically don’t merge with declared willingness to destroy opponents. Second, rhetoric and behaviour don’t match - peaceful programme doesn’t go with a concealment of nuclear activities. Third, political assessment still rest upon realism postulates that... [to full text]