Magistro darbo objektas – mokslininkų asmeniniai skaitmeniniai archyvai. Darbo tikslai: nustatyti mokslininkų asmeninių skaitmeninių archyvų sampratą; nustatyti mokslininkų skaitmeninių asmeninių archyvų išsaugojimo galimybes (bibliotekų aspektu). Darbo uždaviniai: apibrėžti asmeninių archyvų sąvoką; išsiaiškinti mokslininkų asmeninių archyvų formavimo ypatybes bei numanomas tokių archyvų išsaugojimo aplinkybes; atlikti Lietuvos mokslinių bibliotekų tyrimą, siekiant ištirti mokslinių bibliotekų požiūrį į (asmeninių) mokslininkų skaitmeninių archyvų išsaugojimą bei bendradarbiavimą su mokslininkais, siekiant išsaugoti pastarųjų archyvus. Naudojantis literatūros šaltinių analizės bei anketinio tyrimo metodais prieita prie išvados, kad informacinės technologijos turi stiprią įtaką mokslinės komunikacijos formoms. Jos įgauan įvairias formas ir praplečia komunikavimo galimybes ir įgalina jų vartotojus dalyvauti mokslinėse diskusijose neapsiribojant vietos bei laiko limitais. Neformalios komunikacijos formos pasižymi plačiu paplitimu ir dažnu naudojimu (tai el.laiškai, konferencijos, asmeniniai interneto puslapiai ir pan.). Tai įgalina mokslininkus nevaržomai (beveik) dalintis savo mintimis, idėjomis, skleisti bei gauti žinias. Tai reiškia intensyvią informacijos, žinių, duomenų cirkuliaciją tarp tikslinių vartotojų, o tuo pačiu ir dažniau sukuriamų žinių porduktų tikimybę. Vis dėlto esant naujos galimybėms atsiranda ir grėsmių pavojus. Viena jų – formų tarpusavio nesuderinamumas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is scholars personal digital archives. The objectives are: to determine scholars personal digital archives conception; to define the possibilites of preserving scholars personal digital archives (libraries dimension). The goals of this study are: to define a conseption of personal archives; to clear out the circumstances of creating scholars personal digital archives also the situation of preserving these kind of archives; to accomplish the survey of research libraries of Lithuania with the purpose to investigate libraries viewpoint of the posibilities to preserve scholars personal digital archives and the attitude of collaboration with scientists in this area. By using content analysis and questionnary it was settle down that ICT (Information and Communication Technologies) brings new possibilities for scholars to communicate. The possibilities to use ICT wherever and whenever make circumstancies to create big amount and variuos kinds of digital documents. The ICT gives a possibiblity to make a intensive informal scholarly discusions between specialists by using kind of simple forms of communicating like a email, blogs an so on, which serves as a very important medium for shearing the ideas and spreading the new knowledge. In this sittuation there is no possibility to draw a strict line between personal and prefessional archives, because personal archives may contain the elements of profession area documents and vice versa. So the definition of... [to full text]

Tiriamojo darbo tikslas – nustatyti Lietuvos architektūros paveldo objektų, konkrečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso ir Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio, atkūrimo darbų atitikimą tarptautinių paveldosaugos dokumentų nuostatoms. Darbe ištirta tarptautinės paveldosaugos pradžios (stilistinio restauravimo) bruožų ir pagrindinių tarptautinių paveldosaugos dokumentų (Atėnų, Venecijos ir Rygos chartijų bei Nara dokumento) nuostatų, susijusių su architektūros paveldo objektų išsaugojimu, raida. Taip pat išnagrinėtas Prancūzijos ir Vokietijos valstybių skirtingų laikotarpių architektūros paveldo objektų atkūrimo darbų ir to meto nuostatų, įteisintų tarptautiniuose paveldosaugos dokumentuose, atitikimas. Pagrindinė darbo dalis yra Lietuvos architektūros paveldo objektų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso, Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio) atkūrimo darbų atitikimas tarptautiniams paveldosaugos dokumentams. Tyrimui pritaikyta kokybinė dokumentų, literatūros, archyvinės medžiagos ir kitų informacijos šaltinių analizė. Be to, lyginama architektūros paveldo objektams vykdoma atkūrimo veikla su tarptautinių paveldosaugos rekomenduojama paveldo saugojimo veikla ir pateikiamos išvados, kuriose išskiriami gerosios praktikos ir prieštaravimų rekomendacijoms pavyzdžiai. / The aim of this paper is to determine the preservation compliance of Lithuanian architectural heritage objects, in particular the Royal Palace of Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė, the Labanoras church buildings complex and the Vilnius Dominican Monastery buildings complex, in terms of international rebuilding regulations. The study is aimed towards the evolution of primary attitudes of architectural heritage preservation, from early stylistic restoration to currently valid international heritage documents. There are conclusions drawn for French and German rebuilding works’ compliance to statements of international heritage documents, applicable for certain periods. Main body of the paper is dedicated to aforementioned Lithuanian architectural heritage objects and recent rebuilding works done in context of international heritage documents, such as The Nara Document on Authenticity, The Athens Charter, The Venice Charter, and The Riga Charter. Research was driven by available documents, literature, archives and other sources of information in qualitative approach. Rebuilding works were also compared to statements of valid international heritage documents in order to provide conclusions, where examples of best practices and inadequacies are distinguished.

Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai, sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai. Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos, Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai. Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje. Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai). Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers). It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses, documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental side (pollution, waste handling, treatment, preservation... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strategijos politiką bei įvertinti jos efektyvumą, apžvelgti užsienio šalyse esamas sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldui išsaugoti, pateikti pasiūlymus Lietuvos kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strateginei būklei pagerinti. Atlikta SWOT analizė, apibendrinanti ir sujungianti išorinės aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojant nekilnojamojo kultūros paveldo strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Šiame darbe bus taip pat aptariama nekilnojamojo kultūros paveldo dabartinė būklė ir jų išsaugojimo bei rekonstrukcijos strategija. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, apžvalginis skyrius,analitinė – metodinė dalis, mokslinė – tyriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 60 p. teksto be priedų, 22 iliustr., 14 lent., 62 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The main aim of this graduation – analyse of reconstruction strategy policy of objects of the real estate of a cultural heritage and estimate it’s efficiency, review available conditions in foreign countries to protect of a real estate of a cultural heritage also to present suggestions to make better strategy of reconstruction of objects of the real estate of a cultural heritage. Acted a comprehensive analyses of the SWOT, summarized and conjoint the external environments and analysis of resouces results, classified subjects who determine organizations strategy in four groups: strengths, weaknesses, opportunities and threats. There will be consideration of the real estate of a cultural heritage present conditions, it’s preservation and strategy of reconstruction. Structure: introduction, review chapter, analytical-methodical section, scientific-research section, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 60 p. text without extras, 22 pictures, 14 tables, 62 bibliographical entries. Appendixes included.