Šio magistro darbo tema – išvestinio ieškinio lyginamoji analizė. Taigi šio darbo objektą sudaro įvairūs su išvestiniu ieškiniu susiję klausimai, kurie analizuojami remiantis užsienio valstybių – daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos – patirtimi. Apžvelgus teismų praktiką, matyti, jog Lietuvoje ir kitose valstybėse išvestinis ieškinys yra naudojamas labai retai. Todėl kyla klausimas, kokios yra išvestinio ieškinio nepopuliarumo priežastys. Be to, Lietuvos teisės aktuose išvestiniam ieškiniui tėra skirta viena nuostata, kurioje pateikiamas tik šio instituto apibrėžimas. Dėl tokio siauro reglamentavimo ir teisinės doktrinos stokos kyla nemažai neaiškumų - kokia yra ieškinį pateikusių (bei nepateikusių) akcininkų ir pačios bendrovės procesinė padėtis, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuo išvestinis ieškinys skiriasi nuo asmeninio akcininkų ieškinio ir t. t. Į šiuos ir kitus probleminius klausimus siekiama atsakyti penkiose pagrindinėse darbo dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama išvestinio ieškinio samprata bei šio instituto susiformavimą lėmę veiksniai, taip pat samprotaujama, kokių tikslų įstatymų leidėjas turėtų siekti įtvirtindamas išvestinį ieškinį statutinėje teisėje. Galiausiai, pabaigoje pateikiamas kai kurių autorių neigiamas požiūris į išvestinį ieškinį ir abejonės, ar apskritai tokia mažumos akcininkų interesų gynimo priemonė yra reikalinga. Antrojoje dalyje nagrinėjamas išvestinio ieškinio atskyrimas nuo asmeninio (individualaus) akcininko... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Thesis is a Comparative Analysis of Derivative Action. Therefore, the Thesis‘ subject matter constitutes of various matters related to derivative action that are being analyzed considering the experience of foreign countries – especially Germany, France, USA, England. The review of case law shows that in Lithuania and some other countries derivative action is being used in practice very rarely. Therefore, the question arises what the reasons leads to the unpopularity of the derivative action. Also, in Lithuanian legislation there is only one provision for derivative action that contains only the definition of the institute. Due to the narrow regulation and lack of legal doctrine, there arises many problematic issues – what the procedural status of the company and shareholders who have submitted (and who did not) the action is, who has the duty to pay the costs, what the differences between derivative action and shareholder‘s personal actions are, etc. Answers to these and the other questions are given in five main parts of the Thesis. In the first part of the Thesis the concept of derivative action and the factors affecting formation of the institute as well as reflections of what objectives the legislator should seek by establishing derivative action in the statutory law are provided for. Finally, at the end some negative attitudes to the derivative action and doubts of necessity of such a remedy of interests of minority shareholders are provided for. In the... [to full text]