In this master’s final paper are formulated the problems of very rapidly changeable social processes and created the country communities influence to the ability of community members to adapt for the new conditions; It analyzed and systematized the different Lithuania’s and foreign author’s theoretical and practical research into the country community and social tension. The paper presents a detailed analysis of legal acts of Lithuania which are forming the social policy of the country. The main purpose of this research is an analysis of country communities’ influence to the social tension through the peculiarity of building up Lithuania’s country communities now. In order to reach this objective it was used the quantitative research, closed type questionnaire. There were found-out the main, social tensions, taking part in the country and, also, the influence of country’s community reducing these tensions. Moreover the author’s formulated hypothesis was proved that activity of recently launched organizations in the country is pointed to concentrate communities’ population to reduce theirs tensions. However nowadays country’s communities do not have significant influence to the process of solving population’s social problems. The results and conclusions of this research present the fact that it is essential to enhance the proceeding of newly launched country’s communities in order to increase the life quality of all communities and to reduce their social tenses.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas LEADER programos įgyvendinimas ir perspektyvos Akmenės rajone. Pirmojoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama Lietuvos ir užsienio autorių įžvalgos apie kaimo plėtros politikos raida, mokslininkų kaimo plėtros apibrėžtys, LEADER programos koncepcija išskiriant pagrindinius LEADER metodo veiksnius, LEADER programos įgyvendinimas ES ir Lietuvoje bei Lietuvos VVG vertinimo aspektai. Empirinėje dalyje analizuojama LEADER programos įgyvendinimas 2007 – 2013 m. ir perspektyvos Akmenės rajone. Analizuojama Akmenės rajono vietos plėtros strategija, Akmenės rajono vietos veiklos grupės ataskaitos, veiklos ataskaitos, Akmenės rajono vietos veiklos grupės projektų ataskaitos. Remiantis VVG vertinimo metodologija, VVG veiklos sėkmės veiksniai buvo surūšiuoti į rodiklių sistemą, kuri leidžia kiekybiškai įvertinti VVG atliktus darbus. Siekiant įvertinti visą VVG veiklą, veiksniai buvo sugrupuoti į tris grupes: Akmenės r. VVG turimi ištekliai, jų naudojimo proceso eiga ir pasiekti veiklos rezultatai. Gautų rezultatų pagilinimui naudotas kitas kokybinių duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su informantais ir nestruktūruotas interviu su ekspertu. Interviu metu sužinota informantų nuomonė apie LEADER programos įgyvendinimą 2007-2013 m. bei tobulinimo galimybes rengiant 2014 – 2020 m. vietos plėtros strategiją. Išgryninant VVG veiklos aspektus, užtikrinančius sėkmingą LEADER programos įgyvendinimą ir tobulinimo galimybes 2014... [toliau žr. visą tekstą] / This Master degree thesis analyses the implementation and prospect of the LEADER programme in Akmene’s district. The first part of the thesis examines the insights of Lithuanian and foreign authors into the evolution of rural development policy, the scientific definitions of rural development, and the concept of LEADER programme by highlighting the key elements of the LEADER approach, the implementation of the LEADER programme in the EU and Lithuania and the evaluation aspects of Lithuanian LAG. The empirical part of this thesis analyses the implementation and prospects of the LEADER programme in Akmene’s district from 2007 to 2013. The objects of the analysis are as follows: the local development strategy in Akmene’s district, the reports of Akmene’s district local action group, proceeding reports, the project reports of Akmene’s District local action group. Based on the evaluation methodology of the LAG, the success factors of the LAG were organized into a system of indicators that allows us to quantify the work done in the LAG. In order to evaluate the overall activities of the LAG these factors were grouped into three categories: stock of the LAG resources in Akmene’s district, the process of their use and the achieved work results. One more qualitative data collection method – semi-structured interviews with informants and unstructured interviews with experts – was used to deepen the received results. During the interview it was ascertained the opinion of the informants... [to full text]

Lietuvoje egzistuoja ryški regionų diferenciacija. Kaimo plėtros sąlygos ypač pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus ES nare, Lietuva įgijo teisę įsijungti į LEADER+ – kaimo plėtros programą, kurios pagrindinis tikslas – remiantis novatoriškomis priemonėmis modernizuoti kaimo plėtrą. LEADER metodo iniciatyva sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG) pagal organizacijos struktūrą yra naujas partnerystės modelis, kuriam suteikta sprendimo priėmimo teisė. VVG naujumas pasireiškia tuo, kad jungia skirtingų sričių, o tai reiškia ir skirtingų interesų atstovus. Tokia partnerystė skatina naujų idėjų atsiradimą bei inovacinę veiklą. Socialinės partnerystės principas neakcentuoja subordinacijos, o VVG atveju galima manipuliacija galiomis, siekiant patenkinti savo interesus. VVG skatina aktyviai įsitraukti regiono dalyvius į horizontaliais tarpusavio santykiais pagrįstą vietos plėtros procesą. Savanoriškas žmonių bendradarbiavimas dėl bendrų tikslų stiprina pilietinę visuomenę ir pabrėžia demokratinius visuomenės principus. VVG gali kurti strategijas, kurios skatintų socialinio kapitalo augimą. Piliečių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, yra vienas iš pagrindinių būdų didinti socialinį kapitalą. / A marked regional differentiation exists in Lithuania. The conditions of countryside development have especially changed since Lithuania joined the European Unijon (EU). Having become a member of EU, Lithuania acquired the right to participate in LEADER+: a program which aims to modernize countryside development on the basis of innovative methods. Local Action Groups (LAG), created under LEADER initiative, have decision-making rights. Because of their organizational structure, LAGs are considered to be a new partnership model, which novelty is in uniting stakeholders. Such partnership promotes the appearance of new ideas and innovational activities. The principle of social partnership does not put an emphasis on subordination, allowing power manipulation within LAGs when required. LAGs promote an active engagement of regional participants in the horizontal community development . The voluntary cooperation of people working together towards the common goals strengthens civil society and emphasizes the democratic principles on which the society stands. LAGs can create strategies which promote the enlargement of social capital. The participation of citizens on the basis of cooperation and mutual confidence is one of the main ways to enhance the social capital.

Pelinių graužikų įvairovė, gausumas ir paplitimas buvo tyriamas Pavilnių, Verkių regioniniuose parkuose ir Naujakiemio kaime (Vilniaus rajonas). Graužikų tyrimai šiose teritorijuose buvo vykdyti 2005 - 2008 metais. Buvo užregistruota 9 rūšių peliniai graužikai: dirvinė pelė (Apodemus agrarius), geltonkaklė pelė (A. flavicollis), pelė mažylė (Micromys minutus), rudasis pelėnas (Myodes glareolus), vandeninis pelėnas (Arvicola amphibius), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis), pelkinis pelėnas (M. oeconomus), pievinis pelėnas (M. agrestis), ondatra (Ondatra zibethicus). Pelinių graužikų gausumas per šiltąjį sezoną gali padidėti nuo 3 iki 4 kartų. Buvo nustatyta, kad sausos žolės ir krūmų deginimas pavasari stipriai įtakoja pelinių graužikų gausumą, ypač rudųjų pelėnų. / Mouse-like rodents diversity, distribution and abundance were studied in the Pavilniai, Verkiai regional parks and of Naujakiemis village (Vilnius region). The state of rodents was evaluated in this territory for the period 2005 – 2008. A total of 9 mouse-like rodent species were registered during this investigation: field mouse (Apodemus agrarius), yellow-necked mouse (A. flavicollis), harvest mouse (Micromys minutus), bank vole (Myodes glareolus), water vole (Arvicola amphibius), common vole (Microtus arvalis), tundra vole (M. oeconomus), field vole (M. agrestis), muskrat (Ondatra zibethicus). Mouse-like rodents abundance during the warm season may increase from 3 to 4 times. Were found that in dry grass and shrub burning in the spring strongly influenced mouse-like rodents abundance, especially of bank vole.

Magistro studijų baigiamasis darbas, 51 puslapis, 13 paveikslų, 10 lentelių, 47 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: kaimo vietovė, vietovės įvaizdis, kaimo vietovės įvaizdis, vietovės įvaizdžio formavimas, vietovės įvaizdžio tipai, vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai. Tyrimo objektas – Lietuvos kaimo vietovių įvaizdis. Tyrimo tikslas – parengti moksliniais tyrimais pagrįstus Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovės įvaizdžio formavimo teorinius dėsningumus. 2. Identifikuoti kaimo vietovės įvaizdį formuojančius veikėjus. 3. Atlikti kaimo vietovių įvaizdžio formavimo empirinį tyrimą. 4. Sudaryti Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo scenarijus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė, kokybinis vertinimas, loginės analizės ir modeliavimo metodas, sintezė, palyginimas, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje atlikta vietovės įvaizdžio formavimo teorinių dėsningumų analizė ir nustatyta kad kaimo vietovės įvaizdis yra asmens vertinimų kaimo vietovės atžvilgiu ir yra komunikacinio proceso rezultatas. Kaimo vietovės įvaizdžio formavimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu tyrimu ir mokslinės literatūros analize, nustatyti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo vertinimo kriterijai ir balai, tinkami analizuoti kaimo vietovės įvaizdžio formavimo priemones, vykdyti... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate Studies, 51 pages, 13 figures, 10 tables, 47 references, 2 appendixes, in Lithuanian. KEY WORDS: countryside, image of terrain, image of countryside, formation of countryside image, types of terrain images, evaluation criteria of terrain image formation. Research object – image of Lithuanian countryside. Research aim – to prepare research-based image formation scenarios for Lithuanian countryside. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of a terrain image formation; 2. To identify the actors of countryside image formation; 3. To conduct empirical analysis of countryside image formation; 4. To prepare scenarios of Lithuanian countryside image formation. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, comparative analysis, logical analysis and modeling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphical representation. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of terrain image formation. Image of countryside is the result personal feelings and communication process. Image formation of countryside can be direct and indirect. The second part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, establishes criteria and points of countryside image formation evaluation, analysis of countryside image formation tools and control. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, proposes four scenarios of Lithuanian... [to full text]

Darbo objektas: inovacijos kaimo turizmo sodybose. Tikslas: atskleisti vartotojų požiūrį į kaimo turizme diegiamas inovacijas ir jų poreikį. Uždaviniai: 1. Apibrėžti inovacijos sampratą ir paaiškinti inovacinės veiklos procesą; 2. Išnagrinėti inovacijų specifiką kaimo turizmo sektoriuje; 3. Nustatyti vartotojų požiūrį į inovacijų taikymą kaimo turizmo sektoriuje. Tiriamasis klausimas: 1. Koks vartotojų poreikis naujoms kaimo turizmo sodybų paslaugoms? Svarbiausi rezultatai, išvados ir pasiūlymai. Atlikus tyrimą, daroma išvada, kad respondentus pagal jų požiūrį į inovacijas galima skirti į tris grupes. Dalis respondentų mano, kad kaimo turizmo sodybų sektoriuje inovacijos reikalingos ir naudingos, jų diegimas populiarina sodybas, nauji įdiegti produktai ir paslaugos skatina apsilankyti ar rinktis vieną ar kitą kaimo turizmo sodybą. Šiai grupei vartotojų svarbu, kad sodyboje teikiamų paslaugų paketas būtų nuolat papildomas naujai siūlomomis paslaugomis. Kita respondentų dalis mano, kad inovacijos jiems nebūtinos, nes jų lankymosi tikslas kaimo turizmo sodybose – atšvęsti šventę (gimtadienį, vestuves, šeimos šventes, Naujuosius metus ir kitas šventes). Šie respondentai teigia, kad sodyboje yra tai, kas reikalinga švęsti šventei (maitinimo, apgyvendinimo paslaugos, pakankamai pramogų). Trečioji grupė apklaustųjų teigia, kad jiems inovacijos nerūpi, į inovacijas jie žiūri abejingai ar nežino, kokios gali būti inovacijos kaimo turizmo sektoriuje ir kam jų reikia. Kaimo turizmo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: innovations in rural tourism homesteads. Aim of research: to expose consumers‘ attitudes to innovations in rural tourism. Goal: to gauge consumer opinion about innovations in a rural tourism sector. Aims: 1. To explain the conception of innovations and the process of administration; 2. To discuss the peculiarites of innovations in a rural tourism sector. 3. To evaluate the opportunities for innovations introduced in a rural tourism sector. Investigation: 1. What is the attitude of consumers to apply to innovation in rural tourism services? Final results, conclusions and suggestions Having undertaken the research we can come to the conclusion that respondents‘ attitude towards innovations in a rural tourism sector is different. Some respondents believe that innovations in a rural tourism sector are necessary and useful because they popularize homesteads. The number of consumers would like to see innovation in areas such as educational activities, tastings, presentations of culinary heritage and outdoor activities (winter entertainment adventure parks). The other part of consumers consider innovation as inessential because the purpose of their visit is to mark certain occations in rural tourism homesteads. For this purpose, in rural tourism homesteads clients find everything they need. The third of respondents mention that they neither miss nor need innovations in rural tourism sector. They do not know what kind of innovation in this sector can be and why... [to full text]

Darbe yra nagrinėjama kaimo turizmo sodybų plėtra trijuose regionuose – Klaipėdos apskrityje, Telšių apskrityje bei Tauragės apskrityje. Darbe yra analizuojama informacija iš Lietuvos statistikos departamento ir kitų šaltinių bei autorės surinktų duomenų, kaip vystėsi kaimo turizmo sodybų skaičius nuo 2008 metų iki 2013 metų. Tyrimams buvo panaudoti autorės surinkti duomenys apie 80 kaimo turizmo sodybų esančių Klaipėdos apskrityje, 44 sodybas Telšių apskrityje ir 27 kaimo turizmo sodybas Tauragės apskrityje. Darbo eigoje buvo pastebėti netikslumai tarp statistikos duomenų ir realių kaimo turizmo sodybų egzistavimo. Taip pat darbe yra pateikiama detalesnė informacija apie sodybas – kurioje vietoje įsikūrusios ir ar įeina į saugomų teritorijų plotus, kokios turizmo trasos veda per tris apskritis. Šiame darbe nustatyta pagrindiniai apskričių traukos centrai – Klaipėdos apskrityje traukos centras yra Baltijos jūra, Telšių apskrityje – Platelių ežeras, o Tauragės apskrityje daugiausiai susitelkusių sodybų yra prie Tauragės miesto ir šiaurinėje Nemuno pakrantėje. Taip pat nustatyta, kad daugiausia kaimo turizmo sodybų priklausančių saugomai teritorijai yra Telšių apskrityje, jų iš viso priklauso 64%, Klaipėdos apskrityje – 25%, o Tauragės apskrityje – 11%. Išnagrinėta turizmo sodybų teikiamų paslaugų struktūra, pateikiamas kaimo turizmo plėtros skirtingose apskrityse (rajonuose) įvertinimas ir perspektyvos. / Final work investigates the development of Countryside (Rural) Tourism in three Lithuanian regions - Klaipeda, Telsiai and Taurage. Final work analyses information collected by the author, information of Lithuanian Department of Statistics and other sources, and observes the evolution and numbers of Countryside Tourism Farmsteads (organizations) from 2008 to 2013. For investigation the author used information collected by herself about 80 Countryside Tourism Farmsteads in Klaipeda region, 44 farmsteads in region of Telsiai and 27 in region of Taurage. Final work presents a difference between the statistics and the actual dates of Countryside Tourism. Thesis provides detailed information about actual Countryside Farmsteads - locations, natural protected areas and tourism trails which cover these areas. Final work also provides information about main tourist attraction centers of each region. Attraction centre of Klaipeda county is the Baltic Sea, Telsiai - Lake of Plateliai, and the most popular location for Countryside Farmsteads in Taurage region is near city Taurage and northern riverside of Nemunas. Thesis shows that the most Countryside Farmsteads settled in natural protected areas are in region of Telsiai, Klaipeda region has 25%, and Taurage - 11%. Work examined structure of services, ratings and outlook of rural tourism development.

Kaimo ir nedidelių miestelių inteligentai, pamatę, kad per penkiolika metų politinė šalies valdžia neišsprendė jokios jų problemos, suskato veikti. Per dvejus metus susikūrė arti pusantro tūkstančio bendruomenių centrų ir vietos veiklos grupių. Kaimo bendruomenių centrai yra aktyviausiai besisteigiančios visuomeninės organizacijos.Bendruomenės centrai kuriasi tam, kad suartintų skirtingas socialines grupes ir pagerintų bendruomenės gyvenimo sąlygas. Bendruomenės centras yra ta institucija, kuri gali apjungti vietinį ir globalinį visuomenės vystymosi ir tobulėjimo aspektus. Bendruomenės vienybė slypi įvairovėje, jos metodai yra labiau dvasiniai nei materialiniai, ji labiau stengiasi įsigilinti negu pakeisti, ir labiau pasitiki bičiuliškais ryšiais tarp draugų nei tarp organizacijų. Lietuvoje bendruomenių darbo patirtis dar nedidelė, jos pradėjo kurtis tik prieš dešimtmetį. Šiuo metu Lietuvoje yra susikūrę per tūkstantį bendruomenių centrų. Teritorinės bendruomenės filosofija yra grindžiama nuostata, kad jos nariai patys gali ir privalo iškelti bendruomenės problemas, išskirti prioritetus, panaudoti turimus išteklius savo pačių problemoms spręsti. Kita vertus, bendruomenę galima analizuoti kaip mikrosociumą – artimiausią žmogui erdvę ir socialinę aplinką, betarpiškai veikiančią jo vystymąsi. Todėl tyrimo objektu pasirinkau bendruomenės centro vaidmenį kaimo bendruomenėje. Tyrimo tikslas – nustatyti bendruomenės centro vaidmenį kaimo bendruomenėje plėtojant socialines... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to determine the role of Community centre while expanding social services in a village commune. / Die Intelligenz auf dem Lande und in kleinen Städten hat gesehen, dass die politische Macht in den letzten fünfzehn Jahren nichts für ihre Probleme gemacht hat, und begann zu handeln. Innerhalb von zwei Jahren wurden anderthalbtausend Gemeindezentren und die lokalen Aktionsgruppen gegründet. Ländliche Gemeindezentren sind gesellschaftliche Organisationen, die sehr aktiv gegründet wurden. Die Gemeindezentren wurden gegründet, um die verschiedenen sozialen Gruppen anzunahern und um die Lebensbedingungen der Gemeinden zu verbessern. Ein Gemeindezentrum ist eine Institution, die lokale und globale Aspekte der Gesellschaftentwicklung und -vervoll- kommen verbindet. Die Einheit der Gemeinde liegt in der Vielfalt, ihre Methoden sind mehr geistlich als materiell, sie versucht sich mehr zu vertiefen als etwas zu ändern und vertraut den freundschatftlichen Beziehung zwischen den Freunden mehr als zwischen den Organisationen. Die Arbeitserfahrung der Gemeinden in Litauen ist nicht gross, die ersten Gemeinden wurden erst vor zehn Jahren gegründet. Zur Zeit gibt es in Litauen mehr als tausend Gemeindezentren. Die Philosophie der Gemeinde basiert auf der Überzeugung, dass die Gemeindemitglieder selbst die Probleme erheben, Prioritäte setzen, die verfügbaren Ressource für die Lösung ihrer eigenen Probleme ausnutzen können und müssen. Andererseits kann man die Gemeinde als ein Microsozium zu analysieren, das heisst als ein sozialer Umfeld, der sehr nah an einen Menschen ist und... [der volle Text, siehe weiter]

Nowadays a very actual and painful problem how country children feel having arrived at a town school. Recently, the school net reform being under go, the pupils of 9 -11 th forms are made to go to a town school. This has some influence to their self – being, as they are intimidated by the new surrounding. Psychological climate dominating in the school also influences it, as well as relationships with their new classmates and teachers. That is why a research been done, and having analysed it , the possibilities for adaptation of country children in town schools were exposed, revealing the reasons and self – being of country children. The object of this work – country children, having changed the social environment and the school pedagogical climate. 9 – 11th forms pupils are being discussed in the work as carrying out the reform of the school net the pupils of these classes are forced to leave their village schools and attend gymnasiums, secondary or basic schools in towns. The problem of the research - the influence of changing social environment towards a child’s self – being. When inquest was done and the results of the questionnaire analised, the main reasons for which the students came to city school were clear: 1. With the help of the questionnaire it was established that pupils came from village school to town school as: - They could not continue their studies in their village school; - They had hoped for better results. 2. While questioning it... [to full text]

Pasaulinė turizmo organizaija (PTO) prognozuoja, kad turistų srautai kasmet didės, o 2020 m. atvykstamasis turizmas sieks 1.6 milijardus atvykimų visame pasaulyje. Kaimo turizmo augimas sieks 20 % ir sudarys 11 % visos turizmo rinkos. Tod��l darniojo turizmo vystymasis tampa labai svarbus. Žmonės iš išsivysčiusių kraštų ieško lėtos kelionės rinkos, kurios koncepcija labai glaudžiai susijusi su darniojo turizmo vystymusi ir kaimo turizmu. Straipsnis apžvelgia kaimo turizmo rinkos vystimąsi Lietuvoje. Didžiausias dėmesys kreipiamas Kauno regionui, ypač Kauno rajonui, kuris netrukus turėtų sėkmingai konkuruoti su itin sparčiai besiplečiančiomis Vilniaus bei Klaipėdos regionų kaimo turizmo rinkomis. Lėtos kelionės koncepcijos pritaikymas būtų didelė parama konkurencinėje kovoje, tačiau, kaip rodo atlikti tyrimai, pritaikymas Kauno rajone sudėtingas dėl nepakankamo sodybų šeimininkų išsilavinimo lygio turizmo srityje bei žemos motyvacijos siūlyti naujos koncepcijos paslaugas savo klientams. / WTO forecasts the growth of tourists every year and up to 2020 the arrivals will reach 1.6 billions. The growth of rural tourism will reach 20 percent and make 11 percent of the whole tourism market. That‘s why it is very important to be sure of sustainable tourism development. People from the well developed countries are looking for a slow tourism markets which is close to the idea of sustainable tourism development and rural tourism. The article surveys rural tourism development in Lithuania and concentres on Middle Lithuania, especially Kaunas region, which is looking forward to rural tourism development and will have to compete with other more developed regions like Vilnius or Klaipėda. The application of slow tourism concept will be a good help during the competition fight but the survey shows that the possibility to apply the concept in Kaunas region will be quite complicated because of low education and motivation level of the countryside farmstead hosts.