Bakalauro darbe analizuojama afazijų ištiktų žmonių rašymo grįžimo dinamika. Suformuota hipotezė, kad gebėjimą rašyti padeda grąžinti ankstyvos rašymo pratybos. Tirti afazijų ištikti VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės ir VšĮ Klaipėdos ligoninės pacientai, patyrę galvos smegenų insultą ar po galvos smegenų naviko šalinimo operacijos. Atvejo analizės metodu išsiaiškinta, kaip kinta paciento rašymo įgūdžiai nuo reabilitacijos pradžios iki reabilitacijai skirto laiko pabaigos. Tyrimo metu identifikuotas rašymo sutrikimų pobūdis esant įvairioms afazijoms ir iškeltas tikslas, išsiaiškinti rašomosios kalbos grąžinimo ypatumus skirtingų afazijų atvejais. Norint įvykdyti numatytą tikslą, buvo išsikelti šie uždaviniai: • Išanalizuoti medicininę, pedagoginę, psichologinę literatūrą nagrinėjamu klausimu. • Identifikuoti rašymo sutrikimų pobūdį esant įvairioms afazijoms. • Atskleisti asmenų, praradusių gebėjimą kalbėti, rašymo kaitą nuo reabilitacijos pradžios iki reabilitacijai skirto laiko pabaigos. Išaiškėjo, kad rašymo sutrikimų pobūdis priklauso nuo afazijų rūšies. Tiriamųjų rašomosios kalbos grįžimas vyko individualiai, priklausomai nuo afazijų pobūdžio, formos, laipsnio, įtakos turėjo tiriamojo amžius, išsimokslinimas, lytis bei asmeninės žmogaus savybės. Atliktas tyrimas parodė, jog reabilitacijos pradžioje dauguma pacientų negebėjo savarankiškai rašyti ir tik iš dalies nurašinėjo pateiktus žodžius. Reabilitacijos pabaigoje tiriamieji aktyviai pradėjo nurašinėti, o dalis... [toliau žr. visą tekstą] / There is an analysis result of the return of writing skill in Aphasia in this Bachelor Final Work. The hypothesis says: early writing practice determinate faster return of writing skills. For the analysis there were examined patients with traumatic brains injuries and patients who had brain tumor operations in Šiauliai Country Hospital and Klaipėda Hospital. To find out how is changing patients writing skills in the beginning and the end of rehabilitation there was used a case study method. The analysis showed character of writing problems in different kinds of Aphasia. The mane goal of the analysis was to find out particularity of return of writing skills in the case of different kinds of Aphasia. To answer the mane goal there were formed there tasks: • Make an analysis of medical, pedagogical, psychological literature. • Indent the nature of writing skills in different kinds of Aphasia. • Reveal dynamics of writing skills in the beginning and in the end of rehabilitation for the patients who lost their speaking skills. The analysis showed that the nature of writing skills depends of the kind of Aphasia. The return of writing skills was individual, depended on the kind, form and grad of Aphasia. Age, education, sex and personal characteristics had also impact the return of writing skills. This investigation helped to find out that in the beginning of rehabilitation many patients could not write by themselves and partly could rewrite the words. In the end of... [to full text]

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Bakalauro darbe analizuojami veiksniai, kurie logopedų ir tėvų požiūriu, padeda įveikti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. / Bachelor thesis analyzes the factors that parents and speech therapists approach overcomes the child speech and language disorders.

Magistro darbe, remiantis iš šešių interneto svetainių surinktais žurnalistų ir žurnalisčių straipsniais, analizuojama vyrų ir moterų kalba. Dviejų sukurtų tekstynų duomenys apima tekstus nuo 2002 m. iki 2009 m., o jų bendra apimtis – 3 177 706 žodžiai. Darbo tikslas – nustatyti žurnalistų vyrų ir moterų kalbos ypatybes publicistikos tekstuose. Tikslui pasiekti, buvo keliami šie uždaviniai: surinkti žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių tekstynus; išsiaiškinti, kokios ypatybės būdingos sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai; išanalizuoti vyrų ir moterų kalbai būdingas ypatybes; ištirti lyčių kalbos skirtumus remiantis sukurto tekstyno duomenimis; išsiaiškinti, ar galima iš teksto bruožų įvardinti autoriaus lytį. Nustačius sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai būdingas ypatybes, publicistiniai tekstai tirti pagal 10 formaliosios kalbos, gramatinių ir leksinių ypatybių: žodingumą ir ilgumą, dažniausiai vartojamus žodžius ir kalbos dalis, tematiką, netikrumo ir abejonių, jausmų raišką, spalvų aprašymą, neiginių, deminutyvų vartoseną ir kitų žmonių citavimą. Atlikus žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių analizę nustatyta, kad žurnalistų straipsniuose žodžių vidutinis ilgis yra šiek tiek didesnis, todėl tekstyno kūrimo metu jų straipsnių prireikė mažiau, o tai reiškia, kad vyrai rašo ilgesnius tekstus. Nors vidutinis žodžių ilgis moterų straipsniuose yra mažesnis, tačiau labai ilgų leksemų (19−25 raidžių) jos vartoja daugiau. Taigi trumpesnės apimties tekste jos... [toliau žr. visą tekstą] / The language of men and women in media texts is analysed in this master thesis. The two created corpora include texts since 2002 to 2009 and they have 3 177 706 words. The aim of the thesis is to investigate the language of men and women in media texts. The following tasks were raised to achieve this aim: to collect men and women articles and create corpora, to find out what specific features of both spoken and written language of men and women are, to analyze the specific features of men and women language, to examine gender differences in language developed on the basis of corpus data and find out whether it is possible to understand the author's gender from the identified text features. Men and women media texts were investigated under 10 features of formal language, grammatical and lexical attributes: vocabulary and words longitude, commonly used words and part of speech, themes, uncertainty and doubts expression, feelings of resolution, colors expression, negatives, usage of diminutives and citations of other people. After analysis of men and women articles, it was identified that men use slightly longer words and men‘s articles are longer texts. Although the average length of words in articles by women is lower, they use more very long tokens (19−25 characters). Thus they use more complex structure of words in shorter texts. Women also use richer vocabulary as their type-token ratio index is higher. Women write more emotional articles and they use more interjections... [to full text]

Šiame technologijų amžiuje vis daugiau technologijų sąveikauja su aplinka. Tai įvairūs prietaisai, sistemos, robotai, kurie geba apdoroti vaizdinę informaciją ir/arba ją interpretuoti. Kadangi vaizdinė informacija užima labai daug kietojo disko vietos, palyginus su kitokios rūšies informacija, iškyla jos saugojimo bei parsiuntimo problemos. Šioms problemoms spręsti pasitelkiamas duomenų glaudinimas (data compression). Šie sprendimai gali būti įgyvendinti programiškai (software) ir aparatūriškai (hardware). Aparatūriniai sprendimai pasižymi dideliu greičiu taip pat panaudojimo galimybėmis. Kadangi ateityje technologijos vis labiau sąveikaus su aplinka, įrenginiai, sugebantys greitai, tiksliai ir kuo mažesnėmis kietojo disko sąnaudomis apdoroti vaizdus, taps ypač reikšmingi. Tokius įrenginius patogu projektuoti ir tirti naudojantis aparatūros aprašymo kalbomis (angl. Hardware Description Language). Taip pat svarbus šių įrenginių aspektas – vis didėjantis jų sudėtingumas. Pakartotinio naudojimo (reuse) metodologija – naudojimas sukurtų ir verifikuotų komponentų – dabar yra kertinis lustų bei SOC (System On Chip) kūrimo akmuo, kadangi tai yra metodologija, kuri leidžia sudėtingus lustus projektuoti prieinama kaina, geresnės kokybės taip pat taupo žmogiškuosius išteklius ir laiką. / In this age of technological advances more and more technologies interact with environment. It is various devices, systems, robots which are capable to process and/or interpret visual information. Visual information is very space consuming information in comparison with other types of information, so problems like storing, downloading emerges and data compression is trying to resolve these problems. These data compression solutions may be implemented using software or hardware. Hardware solutions characterized with their high speed. In future more and more technologies will be capable to interact with environment, so tools capable of fast, precise and good compression render of images will become very important. These tools may be designed and studied using hardware description languages. Furthermore, visual information processing tools becoming very complex. Reuse methodology enables easier, faster and cheaper design of such tools.

Kalbos animacija plačiai naudojama technikos įrenginiuose siekiant kurtiesiems, vaikams, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms sudaryti vienodas bendravimo galimybes. Žmonės yra labai jautrūs veido išvaizdos pokyčiams, todėl kalbos animavimas yra sudėtingas procesas, kurio metu žmogaus kalboje atpažinta akustinė informacija (fonemos) yra vizualizuojama naudojant specialiai sumodeliuotas veido išraiškas vadinamas vizemomis. Didžiausią įtaką kalbos animacijos tikroviškumui turi teisingas fonemas atitinkančių vizemų identifikavimas, modeliavimas ir jų išrikiavimas laiko juostoje. Tačiau, norint užtikrinti kalbos animacijos natūralumą, būtina papildomai išnalizuoti vizemų įtaką kaimyninėms fonemoms ir atsižvelgiant į animuojamos kalbos fonetines savybes sukurti koartikuliacijos valdymo modelį. Kiekvienos kalbos fonetika skiriasi, todėl kitai vienai kalbai sukurta animavimo sistema nėra tiesiogiai tinkama kitai kalbai animuoti. Kalbos animavimo karkasas, kuriame realizuojama Lietuvių kalbai skirta animavimo technologija, turi būti sukurta lietuvių kalbai vizualizuoti. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados, literatūros sąrašas, publikacijų sąrašas. Pirmame skyriuje Skyriuje analizuojamos pasaulyje naudojamos kalbos animavimo technologijos. Kalbos signalas yra ir girdimas, ir matomas, todėl jos animacija yra sudėtinis procesas priklausantis nuo pasirinktos veido modeliavimo metodikos, kalbos signalo tipo, ir koartikuliacijos valdymo modelio. Antrajame... [toliau žr. visą tekstą] / Speech animation is widely used in technical devices to allow the growing number of hearing impaired persons, children, middle-aged and elderly equal participation in communication. Speech animation systems (“Talking heads”) are basically driven by speech phonetics and their visual representation – visemes. Acuraccy of the chosen speech recognition engine, naturally looking visemes, phoneme to viseme mapping and coarticulation control model considerably influence the quality of animated speech. Speech animation is strongly related with language phonetics, so new“Talking heads” should be created to animate different languages. Framework suitable to animate Lithuanian speech, which includes two new models that help to improve intelligibility of animated Lithuanian speech is used to create Lithuanian „Talking head” „LIT”. The dissertation consists of Introduction, three main chapters and general conclusions. Chapter 1 provides the analysis of the existing speech animation technologies. Different facial modelling techniques are analysed to define the most suitable 3D „Talking head” modelling technique for Lithuanian language. Viseme classification experiments across different languages are analysed to identify variety of viseme classification methods. Coarticulation control models are compared to deside which one should be used to define coarticulation of Lithuanian speech. Chapter 2 describes theoretical framework for Lithuanian speech animation. Translingual visual speech... [to full text]

Kalbėjimo įgūdžių įvertinimas kalbos mokytojams visada buvo sunki užduotis. Kalbėjimo įgūdžių mokymas užima labai svarbią vietą šiuolaikiniame ugdyme. Šio darbo aktualumą lėmė tai, kad kalbėjimo užduotys, naudojamos mokytojų, mažai išanalizuotos. Tyrimo tikslas- pristatyti sistemą, padedančią vystyti anglų kalbos kalbėjimo įgūdžius pamokose. Darbe yra pateikiami kalbėjimo užduočių pavyzdžiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniams patinka kalbėjimo užduotys, jie nebijo kalbėti, daryti klaidas ir būti pataisomi ar paprašyti mokytojo pagalbos. Be to tyrimas parodė, kad mokytojai nėra visiškai patenkinti kalbėjimo užduotimis, kurias siūlo vadovėlių autoriai. Kad rezultatai būtų pasiekti ir paįvairinti kalbėjimo užduotims, anglų kalbos mokytojai turi patys sugalvoti įvairių užduočių, naudodami namuose pasigamintą medžiagą bei savo sukurtas užduotis. / Evaluation of language learning has been a difficult task for language teachers. Teaching communication takes a significant place in nowadays education. The relevance of this thesis took into account that there has been little research done in communicative activities used by EFL teachers at schools. Therefore, the aim of this study is to present the system empowering students’ speaking skills and communication in EFL classes. Communicative activities which could be used by EFL teachers are presented in this research. The results of this study showed that students like speaking activities, they are not afraid of speaking, being corrected or asking for help. However the survey showed that teachers are not fully satisfied with speaking activities offered by the authors of the course book. In order to achieve better results and to add variety to the speaking activities EFL teachers think of various speaking tasks themselves, they use the home made material and real-world tasks.

Darbe atlikta teorinė savęs vertinimo sampratos ir vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, psichosocialinių poreikių (saviraiškos, bendravimo, emocijų raiškos) tenkinimo kaip optimalaus savęs vertinimo ugdymosi prielaidos analizė. Nustatyta, kad vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimas gali būti neadekvatus, o dailės terapija, inicijuojanti šių vaikų saviraišką, gali padėti ugdyti(s) ir kelti savęs vertinimą. Iškelta hipotezė, kad dailės terapija yra veiksminga vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui ugdyti(s). Atliktas veiklos tyrimas, kurio tikslas- atskleisti dailės terapijos veiksmingumą vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui. Tyrime dalyvavo septyni paruošiamosios mokyklai grupės, vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą turintys vaikai. / Heoretical analysis of the concept of self-esteem and meeting of psychosocial needs (self-expression, communication, expression of emotions) of children having speech disorders, as the presupposition of optimal self-esteem has been performed in the research work. It has been identified that self-esteem of children having speech disorders may be inadequate, and art therapy initiating self-expression of these children may help in self-education and increase their self-esteem. The hypothesis has been raised that art therapy is efficient in developing self-esteem of pupils having speech disorders. Activity research the aim of which is to reveal the efficiency of art therapy on the self-esteem of pupils having speech disorders has been performed. Seven pre-school group children having moderate and severe speech underdevelopment participated in the research.

Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą] / The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text]

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text] / Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą]