Tyrimo objektas – tėvų ir logopedų nuomonė apie logopedinės pagalbos teikimą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, tėvų ir logopedų nuomonę apie logopedinės pagalbos teikimą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Uždaviniai: 1. Atlikti mokslinė literatūros analizę apie logopedo teikiamos pagalbos būdų įvairovę. 2. Empirinio tyrimo metu išsiaiškinti kokius metodus taiko logopedai, įveikdami vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. 3. Atskleisti su kokiais sunkumais susiduria logopedai tiesioginiame darbe. 4. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie teikiamą logopedinę pagalbą. 5. Palyginti tėvų ir logopedų nuomonę apie teikiamą logopedinę pagalbą. Pagrindinės empirinio tyrimo išvados: 1. Empirinis tyrimas rodo, kad logopedai vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimams įveikti taiko tokius metodus: • Tradicinius mokymo metodus - skaitymą, rašymą, pasakojimą, atpasakojimą ir pratybų sąsiuvinį; • Aktyvius mokymo(si) metodus– darbą grupėmis ir vaikų pašnekesiai, dėlionės pagal seką, bendraamžių paramą; • Siekiant pakeisti situaciją dirbant su vaikais taiko – bendrosios ir smulkiosios motorikos lavinimą, vizualizavimą, vaizdingą kalbą, vaikų patirties įtraukimą, vaizduotės skatinimą, pojūčių naudojimą, piešimą, muziką ir konstravimą. 2. Paaiškėjo, kad logopedai dažniausiai susiduria su tokiais sunkumais darbe: maži kabinetai, darbo priemonių trūkumas, taip pat bendradarbiavimo su kolegomis ir patirties pasidalijimo. 3. Tėvų nuomone, jų vaikas... [toliau žr. visą tekstą] / The work carried out an analysis of documentsgoverningtheoretical special education and speech therapists’ work, speech therapy assistance methods and techniques, cooperation of speech therapists and parents. The main conclusions of the empiric research: 1. Empiric research shows, that in order to overcome children‘s speech and language disorders speech therapists use the following methods: • Traditional teaching methods–reading, writing, narration, a recital and exercise books; • Active teaching (learning) methods – work groups and children‘s conversations, doing puzzles in the order, peer support; • In order to change a situation use – general and fine motor training, visualization, evocative language, inclusion of children's experience, imaginative promotion, use of the senses, drawing, music and construction. 2. It appeared that speech therapists are most often faced with the difficulties at work like: small rooms, lack of working tools and also cooperation with colleagues and sharing experience. 3. Parents think, their child receives all the necessary assistance, basically, all the parents are satisfied with the quality of speech therapy classes, but they would prefer to have more classes. 4. Comparing parents’ and speech therapists approach, who else except speech therapists assist the children with speech and language disorders, a pattern was revealed that both, parents and speech therapists, usually take a passive means of communication, i.e. during meetings... [to full text]

Disertacijoje „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“ tiriamas rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau – B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral thesis „The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski“ focuses on the manuscript German-Lithuanian dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (before 1744, further on – B). Although the manuscript has survived till the present day incomplete, it is considered to be the largest German-Lithuanian dictionary throughout the 18th century. The aim of the thesis is to examine and describe the lexicographical method of Brodovskis’ dictionary which is understood as the whole of means and techniques of selection of linguistic material as well as its presentation in the dictionary. The lexicographical method also covers an analysis of sources of the dictionary. The thesis starts with an introduction, two overviews on the history of the survival of the manuscript and on some special circumstances of author‘s life. The fourth and fifth parts analyse the macrostructure and microstructure of the dictionary. They present a detailed description of the dictionary contents, show its unique characteristics and thoroughly analyse lexicographical information and its presentation forms in B. The sixth part of the thesis focuses on dictionary sources. The most important lexicographical sources of B are discussed in three separate sections: a revised edition of Konrad Agricola‘s concordance to the Bible Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] (1674), the German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae by Johann Jacob Dentzler (the... [to full text] / Die Promotionsschrift „Die lexikographische Metode des Wörterbuchs von Jacob Brodowski“ befasst sich mit dem handschriftlichen deutsch-litauischen Wörterbuch Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (vor 1744, nachstehend – B). Obwohl unvollständig überliefert, gilt dieses Wörterbuch als die größte deutsch-litauische lexikographische Arbeit des 18. Jahrhunderts. Das Ziel der Promotionsschrift ist die Untersuchung der lexikographischen Metode des Wörterbuchs, wobei unter lexikographischer Metode die Gesamtheit der Mittel und Vorgehensweisen verstanden wird, die zur Auwahl und Präsentation des sprachlichen Materials im Wörterbuch dienen. Außerdem umfasst die Untersuchung der lexikographischen Methode die Frage der Wörterbuchquellen. Das erste Kapitel der Dissertation bildet die Einleitung, darauf folgen zwei Kapitel, die einen Überblick über die Entstehungs- und Überlieferungsgeschichte des Wörterbuchs sowie die Lebensumstände des Wörterbuchverfassers bieten. Das vierte und fünfte Kapitel sind der Analyse der Makro- und Mikrostruktur des Wörterbuchs gewidmet. Hier werden der Inhalt und die Struktur des Wörterbuchs eingehend analysiert, die einzigartigen Merkmale des Wörterbuchs herausgearbeitet, das sprachliche Material und seine Präsentationsformen im Wörterbuch näher charakterisiert. Das sechste Kapitel der Dissertation befasst sich mit lexikographischen und nicht lexikographischen Wörterbuchquellen, die jeweils in separaten Abschnitten besprochen werden. Zu... [der volle Text, siehe weiter]

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]

After Lithuania had gained its independence, there arose the necessity for non-native speakers living in Lithuania to learn the state language. More and more other nationality families become interested in their children learning the state language. In connection with this, in the pre-school institutions as well as schools, the number of schoolchildren grows. Naturally, their education becomes problematic. Aim of the research: to reveal the difficulties bilingual children meet while learning the state language in the pre-school groups and try to forecast learning problems they may encounter in the first class. Moreover, to analyze their prognostic validity and to evidence the possible help. In the research took part 80 children who have bilingual or multilingual problems in the pre-school group and after three months in the first class. There were presented the analyses of the pre-school and the first class teachers. The tasks of the research: • to realize the abilities of bilingual, multilingual children in the state language; • to understand how has changed communication abilities of the same researched children in the primary school in comparison with the pre-school group; • to state the most often learning problems that bilingual and multilingual first class pupils face while learning the state language; • to understand the kind of methodological-practical help that is needed by the learners facing the difficulties... [to full text]

The system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbų dimensija kaip internacionalizacijos asmenio lygmens aspektas. Darbo tikslas - teoriškai pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbos dimensijos svarbą ir empiriškai ištirti Šiaulių universiteto dėstytojų užsienio kalbos kompetencijos, kaip vieno iš sėkmingos internacionalizacijos faktorių, raišką. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei sudarius specialų klausimyną kalbinei kompetencijai nustatyti buvo apklausti Šiaulių universiteto dėstytojai. Identifikuojant viso universiteto internacionalizacijos problemas, papildomai atlikta antrinių duomenų apie dėstytojų mokslinę ir pedagoginę veiklą analizė. Gauti tyrimų rezultatai, patvirtina hipotezę, kad nepakankamas dėstytojų užsienio kalbos mokėjimas trukdo sėkmingai integruoti tarpkultūrinį aspektą į pedagoginę ir mokslinę veiklą. / Foreign language dimension of university teachers intercultural competence in the context of higher education. / In der Masterarbeit wird die fremdsprachliche Dimension der interkulturellen Kompetenz als persönliches Bereich der Internationalisierung untersucht. Das Ziel der Arbeit ist die theoretische Begründung der fremdsprachlichen Dimension der interkulturellen Kompetenz und die empirische Erforschung des Fremdsprachenkompetenzausdrucks der Lektoren von Universität Siauliai. Diese Kompetenzen gelten hier als Faktoren der erfolgreichen Internationalisierung. Nachdem die wissenschaftliche Literatur analysiert und Fragebogen für die Feststellung der Sprachkompetenz entwickelt worden waren, wurden die Lektoren der Universität Siauliai befragt. Zwecks der Identifizierung der Internationalisierungsprobleme für die ganze Universität, wurde daneben die Analyse der Sekundärdateien über die wissenchaftliche und pädagogische Tätigkeit durchgeführt. Die Ergebnisse der Forschung bestätigen die Hypothese, dass die ungenügende Fremsprachenbeherrschung der Universitätslektoren bei der Einbeziehung des interkulturellen Aspekts in die wissenschaftliche und pädagogische Tätigkeit hindern.

Signalų technologijų magistro darbo tema yra aktuali, nes nebepakanka įprastų informacijos įvedimo priemonių. Todėl ieškoti ir apdoroti informaciją, valdyti sudėtingus įrenginius ir programas daug patogiau būtų jei kompiuteriai ir įvairūs įrenginiai suprastų žmogaus kalbą. Pasaulyje panašios sistemos kuriamos jau daugelį metų. Tačiau šiuo metu lietuvių kalbos atpažinimo sistemos yra dar tik kūrimo stadijoje. Darbe nagrinėjamas Lietuvių kalbos žodžių atpažinimas skirstant juos į kategorijas ir naudojant paslėptuosius markovo modelius. Šio tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos žodžių skirstymo į kategorijas įtaką atpažinimo tikslumui.Taip pat tiriamas žodžių grupių bei pavienių žodžių atpažinimas. Akustinis modelis sukurtas su HTK paketu, kuris naudojasi paslėptųjų Markovo modelių metodika. Žodžių skirstymas į kategorijas aprašytas Backus-Naur formatu. Eksperimentai bus atliekami ir rezultatai gaunami naudojant, Julius programinės įrangos įrankius bei šio paketo, žodžių kategorijų pagrindu veikiančią, Julian kalbos atpažinimo sistemą. Geriausi rezultatai gauti bandant atpažinti pavienius žodžius suskirstytus į kategorijas. Atpažinimo tikslumas siekia 91 %. Bandant atpažinti žodžių sekas, nesuskirstytas į kategorijas, gautas atpažinimo tikslumas tesiekia 51 %. Microsoft Office Word 2003 meniu valdymo atpažinimo tikslumas siekia 82 %. / The theme of Master project of signal technology is actual, because not enough usual information introduction ways. Therefore information search and processing, complicated devices and programs control would be more handily if computers and devices understood human speech. Similar systems are designing for many years in the world. However Lithuanian speech recognition systems are still developing in nowadays. The thesis treats of isolated Lithuanian words recognition dividing them into category and using Hidden Markov Models. The idea of research is to explore categorization of Lithuanian words influence on the accuracy of recognition. The recognition of single words and word groups is under research too. Acoustic model is constructed by using HTK toolkit which is based on Hidden Markov Models. Categorization of words is described with Backus-Naur form. Experiments are made with Julius software speech recognition system Julian witch performs words category based recognition. Best results are got trying to recognize single words set into categories. The accuracy rate of recognition reaches 91 %. While trying to recognize uncategorized word sequences – the accuracy rate of recognition reaches only 51 %. The accuracy rate of Microsoft Office Word 2003 control menu recognition reaches 82 %.

Temos aktualumas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, užsienio kalbų mokėjimas tapo labai aktualus ir svarbus veiksnys, kuris leistų gyventojams efektingai dalyvauti Europos švietimo, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje erdvėje. Tai skatina aiškintis anglų kalbos mokymo(si) problemas ir ieškoti būdų, kurie užtikrintų galimybes sėkmingai mokytis užsienio kalbos. Taigi labai svarbu išsiaiškinti veiksnius, kurie turi įtakos mokymosi kokybei. Aktualūs yra psichologiniai, pedagoginiai, socialiniai veiksniai, kurie įtakoja ne tik mokymąsi mokykloje, bet ir mokymąsi namuose. Vaiko gebėjimą mokytis nulemia asmeninės savybės, jį supanti aplinka ( mokyklos bei namų ), pačio mokinio ir tėvų bei mokytojų požiūris į mokymąsi. Gerų rezultatų siekimas mokymosi procese susijęs su demokratiškumo ir formaliojo ugdymo derinimu. Tuomet galima pasiekti gerų ugdymo rezultatų bei išugdyti visavertę, įvairiapusišką, daugiaplanę asmenybę. Todėl šiame darbe kalbama apie vaikų ugdymą demokratinėje kultūroje, ugdymą gerumu ir meile, patirtimi grįstą mokymą; lyginamas tradicinis užsienio kalbos mokymas ir mokymas orientuotas į vaiko patyrimą Anot V. Lepeškienės (1996), daugiausia išmoksta atviras naujam patyrimui vaikas. Problema. Mokykloje mokymas labiau orientuotas į dalyką, o ne į vaiko patyrimą. Formalus ugdymas ne visuomet susijęs su vaiko patirtimi, todėl vaikams trūksta neformalaus mokymosi patirties, įgytos žinios neformalioje aplinkoje nėra taikomos mokykloje. Anot Ralfo Weskampo (1999)... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic nowadays. Knowledge of the foreign languages is a relevant and an important factor, which lets for people to take part in European education, economic, social and cultural expansion. It encourages us to find out the problems of learning English language and to find the ways, which ensure possibilities of successful English language learning. So it is very important to find out the factors, which influence quality of the learning. Relevant factors are: psychological, pedagogical and social. These factors influence not only learning at school, but learning at home too. Pupil’s ability to learn determines personal characteristic, surroundings (of school and home), student’s, his parents’ and teacher’s attitude to the learning. Seeking of good education results is concerned with combine of democracy and formal education. Then it can be achieved good education results and acquired fully-fledged, well-rounded, manifold personality. That’s why in this work it is written about child’s education in democracy culture, about education based on love and goodness, about experiential learning; traditional English teaching and teaching based on child’s experience is compared. According A. Lepeskiene (1996), child, who is open to new experience, learns mostly. The problem. Teaching is based on a subject at school, not on child’s experience. Formal education nor always is concerned with child’s experience, so children are lack of informal learning experience, the... [to full text]

Mokiniai, turintys kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklose, susiduria su specifiniais sunkumais, kuriuos lemia sutrikę ar nepakankamai išlavinti kalbiniai gebėjimai. Jiems turi būti teikiama individualizuota, mokinių poreikius atitinkanti pagalba. O vienas iš svarbių pagalbos teikėjų – mokytojas. Iškelta hipotezė, kad pedagogai bendradarbiaudami su mokyklos logopedais, kitų institucijų specialistais aktyviai dalyvauja vaikų, turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, ugdymo procese bei teikiant jiems pagalbą įveikiant šiuos sutrikimus. Atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti pedagogų požiūrį į mokinius, turinčius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų bei jų taikomus ugdymo metodus, bendradarbiavimo su kitais specialistais aspektus. Siekiant užsibrėžto tikslo tyrimui naudota anketa bei interviu. Tyrime dalyvavo 100 pradinių klasių pedagogų iš įvairių miesto pradinių bei vidurinių mokyklų. / Pupils with speech, language and communication disorders in secondary schools face specific difficulties caused by impaired or underdevelopped language skills. Students must be given individualized support. And one of the major donors is the teacher. The hypothesis shows that teachers in collaboration with the school speech therapists and other specialists from different institutions actively participate in children‘s with language and communication disorders educational process and assist them in dealing with these problems. An empirical study is made to find out teachers' approach to students with speech, language and communication disorders. In order to achieve the objective study a questionnaire and an interview are used. The study involved 100 primary school teachers from various primary and secondary schools in town.

Programinės įrangos kūrimo procese reikalavimų rinkimo ir jų analizės etapai yra patys svarbiausi, nuo jų priklauso tolesnių programinės įrangos kūrimo etapų įgyvendinimas. Informacinių sistemų specifikavimui dažniausiai naudojamos projektavimo kalbos (UML, Z, DFD, OCL ir t.t.), kurių supratimui reikalingos specifinės žinios. Užsakovo projektavimo kalbos žinios dažnai yra minimalios, tad jis pasitiki projektuotojo žiniomis ir pateiktų reikalavimų interpretavimu. Projektavimo etape tinkamai užsakovo nesuprastų, formalia kalba specifikuotų, sistemos projektinių modelių netikslumai, dažnai išryškėja tik realizavimo etape. Klaidingai IT specialisto interpretuotų žinių padarinių taisymas yra brangus ir pailgina programinio produkto kūrimo trukmę. Šiam nesusišnekimui išvengti buvo pasiūlyta dalykinę sritį aprašinėti veiklos taisyklėmis natūralios kalbos šablonais. Veiklos taisyklės yra struktūrizuotos ir vienareikšmiškai interpretuojamos tiek IT specialistų, tiek verslo atstovų. Šis dalykinės srities aprašymo metodas yra labai neseniai pasirodęs ir dar nėra nusistovėjusių standartų jo taikyme. Šiame darbe bus kuriamas algoritmas, kuris veiklos taisyklių pagrindu patikslins nuo skaičiavimų nepriklausomo (arba nuo platformos nepriklausomo) lygmens duomenų modelius. Tuo savo ruoštu paspartindamas projektinių modelių kūrimą ir patikslinimą automatizuojant veiklos taisyklių ir klasių modelio analizę. / Software development process of the collection and analysis phases are the key, since they belong to the software development phases of implementation. Information systems are the most used in the design specification language (UML, Z, DFD, OCL, etc.), understanding the need for specific knowledge. Customer's design language is often minimal, so he is confident in the knowledge the designer and the requirements of the interpretation. The design phase of the customer due misunderstood formally specified language, system design models, inaccuracies, often become apparent only in the realization phase. Erroneous interpretation of the IT professional knowledge effects editing is expensive and prolonged the duration of software product development. This misunderstood was proposed to avoid the subject area specificate operational rules of natural-language ralios pattern. Activities are structured and unambiguous interpretation of the IT professionals and business representatives. The Subject field of the description method is a very recent and has not established standards for its application. This work will be developed in the algorithm, the business rules-based adjustments to the calculations of independent (or platform-independent) level of data models. Meanwhile, prepare their own models for accelerating the development of design automation and to verify rules and model of class analysis.