Magistro darbo objektas – kandidato į prezidento postą veiklos pateikimas žiniasklaidoje. Darbo tikslas – atskleisti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas rinkimų kampanijų metu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Darbo uždaviniai: išnagrinėti politinių naujienų atrankos ir pateikimo procesą; apibrėžti informacijos objektyvumo ir tendencingumo sąvokas; nustatyti ir išanalizuoti informacijos pateikimo tendencingumo atsiradimo galimas priežastis ir aspektus; išnagrinėti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų metu (1997–1998, 2002–2003 ir 2004) dienraštyje „Lietuvos rytas“. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo apibrėžtos darbotvarkės sudarymo, objektyvumo ir tendencingumo sąvokos, analizuojamos kitų tyrėjų pastebėtos tendencijos žiniasklaidoje. Buvo prieita išvados, kad darbotvarkės sudarymas vis tik turi įtakos visuomenei, nes nurodo svarbias jai temas. Tačiau šis procesas nėra reguliuojamas vien tik žiniasklaidos darbuotojų, prie jo stengiasi prisidėti ir valdžios institucijos, o rinkimų kampanijų metu ir kandidatai į prezidento postą. Jie beveik visada pasitelkia ryšių su visuomenė specialistų pagalba, kurių tikslas dažniausiai ir būna patekti į žiniasklaidą ir pranešti savo žinutę. Todėl redakcijos gauna jų parašytus pranešimus spaudai, kuriuose gausu pseudo-įvykių, žinių apie nereikšmingus kandidato veiksmus, kurie atliekami tik visuomenės ir žurnalistų dėmesiui patraukti. Tokie atvejai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication, and election campaigns coverage in the press has been analyzed in many studies. However, the topic is still not exhausted, and becomes a more actual issue of the media political orientation. While public opinion researchers argue that the political sympathies of the population depends on many other things and the media only strengthens without affecting formed an opinion, it is part of democracy. The aim of this work is to reveal the trends of the activity of Valdas Adamkus during the election campaign in the daily newspaper „Lietuvos rytas“. Were defined the concepts of agenda-setting, objectivity and bias, the trends observed by other media researchers were analised. It was concluded that the agenda is still have an impact on society because it indicates the important topics. However, this process is not governed only by the media staff, the authority and the electoral campaigns as well as candidates for the presidency try to participate in it. They almost always rely on the public relations specialist support, whose aim is often the access to the media and communicate their message. Therefore, TV or newspaper‘s editors receive a written version of the press releases with a lot of pseudo-events, news about minor candidate actions, the arim of which is to be carried out in the public and join the attention of journalists. Such cases have been identified during the investigation of the trends of informatikon transmition of V. Adamkus daily activities... [to full text]

The final work deals with analysis of theoretical principles of advertisement, research methods of advertisement influence on consumer behavior and presentation of milk and meat products advertisement improvements.

Magistro mokslo darbo objektas – reklamos su įžymybėmis. Darbo tikslas – išsiaiškinti įžymybių, reklamuojančių prekinius ženklus efektyvumą - įtaką ne tik prekiniam ženklui, bet ir vartotojų elgsenai. Pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti įžymybės sąvoką; atlikti teorinę įžymybių panaudojimo reklamose analizę, atskleidžiant teigiamą ir neigiamą puses; atskleisti įžymybių reklamų efektyvumą įtakojančius veiksnius; išnagrinėjant reklamų su garsiais žmonėmis tendencijas užsienyje; ištirti duomenis, kaip garsių žmonių panaudojimas vieno ar kito prekinio ženklo reklamai įtakoja pardavimus bei prekės ženklo įsimintinumą Lietuvoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad žinomi veidai reklamoje padeda suformuoti teigiamą vartotojų nuomonę apie reklamuojamą produktą ar paslaugą. Jei prekės ženklo vertybės, charakteristika sutampa su garsių žmonių gyvenimo būdu bei požiūriu, vadinasi, jie bene geriausiai, aiškiausiai padeda perteikti žmonėms žinią, kurią norima pasakyti. Taikant kokybinį ekspertų interviu įžymybių reklamos efektyvumui nustatyti, prieita prie išvados, kad vienas pagrindinių sėkmingos reklaminių kampanijų, kuriose produkto/paslaugos rėmėju pasirinktas garsus asmuo, faktorius yra įžymybės, produkto ir auditorijos atitikimas. Reklamų efektyvumas buvo patikrintas ir vykdant eksperimentą. Eksperimento metu buvo lyginamos trys skirtingos reklamos, kurios vėliau buvo vertinamos pagal du vartotojo suvokimo kelius: periferinį (žiūrovo dėmesys sutelktas ties kūrybine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is celebrity advertising, the aim of this work is to find out the effectiveness of celebrities, who endorse brands – their influence not only on brands, but on consumers’ behaviour as well. In order to achieve a purpose of Master thesis, the main tasks are set as follows: 1. To define the meaning of celebrity. 2. To do the theoretical analysis of the use of celebrities in advertising. 3. To reveal the factors, which influence celebrity advertising. 4. To analyse the tendencies of celebrity endorsements in foreign countries. 5. To find out, how the use of celebrities in advertising of a particular brand in Lithuania influences sales and see its influence on memorizing the brand. In order to define the effectiveness of advertising, the qualitative interview with experts was chosen. When using this research method, it was concluded that one of the main factors of successful celebrity endorsement campaigns is celebrity-product-target audience congruency. The effectiveness of adverts was also tried and tested while doing an experiment. Four different adverts were measured, which later were evaluated under two alternative routes to user persuasion: peripheral (the creative executorial aspects of the advertising are dominant) and central (the focus is on the product/ brand and message). The results not only showed that an advert, where the product was endorsed by celebrity, is more effective than a simple advertising, but also revealed the importance of... [to full text]

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho. 1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius. Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai. 1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out. In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones. In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county. In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]