Jaunosios kartos rašytojų kunigo pamokslininko Juliaus Sasnausko ir pasaulietės Giedrės Kazlauskaitės kūrybos semantinį ir įdėjinį lauką padeda suprasti teologinės literatūros ir literatūrinės teologijos sąveika. Teologinių prasmių paieška jų tekstuose atliepia šiuolaikinio žmogaus pastangas per literatūrą, skelbiančią gyvenamojo laikotarpio aktualijas, rasti kelią į tam tikras krikščioniškąsias tiesas ir bandyti reflektuoti savo tikėjimą bei analizuoti išganymo istoriją. Autorių kūryoje religinė patirtis atsiskleidžia eseistiniu svarstymu – užuominomis ir tiesioginėmis įžvalgomis apie šiuolaikinio žmogaus kelią į tikėjimą, konkretybėmis ir abstrakčiais ženklais, liudijančiais mitinę atmintį, Kristaus kančios kelio prasmę. Pasitelkdami pamokslo žanro ypatybėmis, jie eina dviem kryptimis – dėlioja įvairius jiems žinomus elementus, t.y., Evangelijoje aprašytus Kristaus kelio etapus, bet tuo tarpu, religinę patirtį kurdami patys iš savęs, t.y., atlaidesniu tikinčiojo žvilgsniu žvelgdami į supantį pasaulį ir bandydami rasti auksinę ribą, kuri leistų jiems pateisinti save ir kitus, vertus Dieviškojo atleidimo. Šio darbo objektas – dviejų jaunosios kartos rašytojų (J. Sasnausko ir G. Kazlauskaitės) tekstai, paimti iš trijų knygų: „Malonės akrobatika“, „Aštuntoji diena“, „Postilės“. Šie tekstai pasaulietiškai realizuoja tai, ką religinė kalba nurodo užkoduotai ir labiau panėšėja ne į argumentacinę, bet į poetinę esė su pasakojimo elementais, siekiančią ne nukreipti skaitytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The semantic and ideological scope in the works of the writers of young generation the preacher Julius Sasnauskas and the secular writer Giedre Kazlauskaite is easier to understand using correlation between theological literature and literary theology. A search for theological meanings in their texts responds to the modern human’s efforts to find the way towards some Christian truths and try to reflect his belief and analyze the history of salvation through literature declaring actualities of the contemporary period. The issue of the paper is to reveal how literature exploring real and transcendental entity of the whole world correlates with theology and forms of its expression and how the essays of theological and secular nature merge in the texts of G. Kazlauskaite and J. Sasnauskas. In their works the authors reveal religious experience through essayistic consideration, i.e. through hints and direct insights concerning the modern human‘s way towards belief in specific and abstract signs witnessing mythical memory and sense of the way of the Christ‘s torment. Using peculiarities of the sermon genre they go in two directions; they put various familiar elements, i.e. the stages of Christ‘s way described in the Gospel but at the same time creating from their own sources, i.e. looking at the surrounding world with more forgiving sight of the believer and trying to find the golden limit allowing to justify themselves and others, those who deserve the divine forgiveness. ... [to full text]