Tiriamoji problema ir darbo aktualumas. XIX amžiaus antrojoje pusėje galutinai buvo atsisakyta medicinos, kaip meno, sampratos : medicinos mokslo atradimai leido paaiškinti fiziologinius procesus, atskleidė daugelio patologinių procesų priežastis, sparčiai plėtojamos technologijos suteikė galimybę ne tik stebėti visas organizmo funkcijas, bet dažnai – jas kontroliuoti. Viena vertus, sparti medicinos mokslo ir praktikos raida lėmė akivaizdų sveikatos rodiklių gerėjimą (kūdikių mirtingumo mažėjimas, laukiamos vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas), kita vertus, teko pripažinti, kad galimybės kontroliuoti gydymo procesą ir pasiekti norimą rezultatą yra ribotos . Nanotechnologijų ir genų inžinerijos taikymas medicinoje iškėlė individo tapatumo išsaugojimo problemas, todėl reikėjo konceptualiu lygmeniu iš naujo apsvarstyti sveikatos priežiūros srityje besiformuojančių santykių prigimtį ir esmę bei pacientų teisių apsaugą užtikrinančių priemonių, tarp jų – ir teisinių instrumentų, veiksmingumą. Pacientų teisių ir pareigų reguliavimo bei teikiamos teisinės apsaugos efektyvumo problematiškumą nulemia šie veiksniai: gydytojo ir paciento santykių daugialypiškumas ir sudėtingumas, dažnos etinės problemos, kylančios gydymo ir tyrimo metu, fragmentiškas gydytojo ir paciento santykių reglamentavimas nacionaliniu lygiu ir gausios nekodifikuojamos vadinamosios minkštosios teisės (angl. soft law) normos, valstybės, teikiančios socialines garantijas pacientams, dalyvavimas gydytojo ir paciento... [toliau žr. visą tekstą] / Researched problem and relevance of the paper. In the second half of the 198th century the concept of medicine as art was finally refused: achievements of the science of medicine allowed to explain physiological processes, revealed the reasons of many pathological processes, quickly developed technologies granted a possibility not only observe all functions of an organism, nut frequently – to control them as well. On one hand, rapid development of the science of medicine and practice determined an obvious improvement of health indicators (decrease of babies’ mortality, extension of average lifetime), on the other hand, it has to be admitted that possibilities to control the treatment process and to achieve the desired result are limited . Application of nanotechnologies and genes engineering in medicine aroused the problems of the preservation of the identity of an individual, therefore it had to be discussed anew the nature and essence and the effectiveness of the means ensuring the protection of patients’ rights including the effectiveness of legal instruments. The topic of the regulation of patients’ rights and duties and the effectiveness of the provided legal protection are determined by the following factors: multiplicity and complexity of the relationship of the physician and patient, frequent ethnical problems arising during treatment and examination, fragmentary regulation of the relationship of physician and patient at the national level and abundant non-codified... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]