Darbe analizuojamas tarpukario Lietuvos, t.y., I respublikos katalikiškosios visuomenės senosios - jaunosios kartų visuomenininkų bei politikų konfliktas, kuris atspindėjo to meto lietuvių visuomenės politinio brendimo evoliuciją. IV-ojo dešimtmečio pradžioje, baigę Vakarų Europos universitetus į Lietuvą grįžo nauja katalikų intelektualų banga. Pastarieji remdamiesi modernia Vakarų tradicija svarstė Lietuvos santvarkos tobulinimo projektus. A. Smetonos autoritarizmo metais nesant galimybių aktyviai veikti politinėje opozicijoje, pastarieji pradėjo Lietuvos modernizacijos planus skelbdami kultūros ir viešojo gyvenimo lituanizaciją. Subrendę jau 1918 m. nepriklausomoje Lietuvoje jie nejautė sentimentų pokarinei liberaliosios demokratijos tradicijai, tai buvo viena pamatinių konflikto priežasčių su senosios kartos Lietuvos visuomenininkais ir politikais. Politinių santykių įtampos sferoje senosios - jaunosios katalikų kartų konfliktas ryškiausiai pasireiškė demokratijos - partokratijos, konservatizmo - radikalizmo bei pozicijos - opozicijos aspektuose. Jaunoji karta sekdama bei orientuodamasi į modernizacijos Vakarų Europoje procesus kritiškai vertino senosios kartos konservatyvumą, archaišką demokratijos sampratos suvokimą bei politinės opozicijos konstruktyvaus veiksnio valstybės valdyme ignoravimą. Vertindami tuometines Europos santvarkas, tuo pačiu mėgindami kurti savitą lietuvišką modelį jie idealizavo vadizmo, autoriteto svarbą politiniame gyvenime. Žavėjosi dinamiška... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyse a period between two world wars in Lithuania when on a first republic political system conflict two sides – catholic society elder and younger generations leading by public-spirited persons and politicians. This conflict was the main reflection of Lithuanian society political ripening evolution. A new catholic character wave has reached Lithuania on a 4th decade. Most of them have just finished West Europe universities. Last-mentioned wave consider a new state system improvement projects in their country going entirely to West countries tradition. Primarily they started Lithuanian modernization plans by propagating culture and public life Lithuanization considering to possibilities for active work in A.Smetona Authoritarianism opposition. The younger generation mature already on 1918. They did not feel any regards to liberal democracy tradition in Lithuania after First World War. That was one of the main conflict reasons with elder generation public-spirited persons and politicians. Elder and younger generations conflict highly expressed on a political relation stress of action field by democracy – party interest, conservatism – radicalism and position – opposition antithesis relation. Younger generation critically valued conservatism of elder generation according to West Europe modernization processes. Also they criticised archaic democracy conception perceive and political opposition slight how one of the main constructive state management factor. Younger... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti ekspatriantų pasitenkinimo darbu įtaką ketinimui išeiti iš įmonės. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai išanalizuoti ekspatriantų valdymo esmę, nustatyti ekspatriantų pasitenkinimą darbu įtakojančius veiksnius, išnagrinėti ketinimą palikti organizaciją įtakojančius veiksnius, empiriškai patikrinti ekspatriantų pasitenkinimo darbu įtaką ketinimui palikti įmonę. Darbo pradžioje analizuojama su ekspatriantais, pasitenkinimu darbu ir ketinimu palikti įmonę susijusi literatūra, parenkami literatūroje minimi veiksniai, turintys įtakos ekspatrianto pasitenkinimui darbu. Taip pat literatūros pagrindu konstruojamas teorinis modelis. Vėliau atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas - empiriškai patikrinti siūlomą ekspatriantų kaitos valdymo modelį. Atlikus kokybinį tyrimą buvo suformuluotas galutinis ekspatriantų pasitenkinimą darbu įtakojančių veiksnių sąrašas. Kiekybinio tyrimo metu atlikta ištisinė vienos įmonių grupės darbuotojų apklausa, išanalizuoti modelio veiksnių reikšmių lygiai bei tarpusavio ryšiai. Tyrimas dalinai patvirtino teorinį modelį bei atskleidė ekspatrianto pasitenkinimo lygio ryšį su ketinimu palikti įmonę. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei praktinė interpretacija vadovams. / The purpose of this work is to explore the influence of expatriate job satisfaction on propensity to leave the company. List of tasks was established in order to achieve the purpose of the master work, i.e. analysis of the essence of expatriates’ management, identification of the factors that influence expatriate job satisfaction, identification of the factors that influence propensity to leave the company, empirical test of the influence of expatriate job satisfaction on propensity to leave the company. Literature about expatriates, job satisfaction and propensity to leave the company was analysed in the first part of the work. Afterwards, elements that have influence on expatriate job satisfaction were selected. Finally, theoretical model based on the literature analysis results was created. Empirical test was executed in order to test proposed expatriate turnover management model. Final list of elements that have influence on expatriate job satisfaction was created as a result of qualitive research. Later on quantitive research was executed during which means of model elements and relations between them were evaluated. Research partly approved the theoretical model and showed that there was relation between expatriate job satisfaction and propensity to leave the company. Conclusions and practical interpretation for managers was proposed at the end.

Kiekviena politinės lyderystės apraiška 1990 – 1991 metais vykusio Irako – Kuveito konflikto kontekste buvo skirtinga priklausomai nuo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Irako politinių lyderių asmeninių savybių, lyderiavimo motyvų, nuo skirtingai suvokiamų atskiros visuomenės tikslų įgyvendinimo specifikos, nuo tarptautinės grupės ypatybių ir kitų socialinių, politinių, ekonominių bei kultūrinių sąlygų. Vieni politiniais lyderiais tapo dėl asmeninio patrauklumo, charizmos, kiti atsidūrė tam tikru momentu tam tikroje situacijoje, treti veikė vedini savo asmeninių ambicijų. Kaip tik todėl magistro darbo objektas yra politinių lyderių vaidmuo Irako – Kuveito konflikte. Darbo aktualumas. 1990 – 1991 metais Persijos įlankoje netrūko radikalių permainų: pagrindiniu tikslu buvo laikomas Irako prezidento Sadamo Huseino nuvertimas, o tai reiškė, jog sąjungininkai privalėjo užimti Irako sostinę Bagdadą ir kontroliuoti visus strateginius jame esančius objektus. Būtent šioje situacijoje politiniams lyderiams atsirado puiki terpė pasireikšti. Magistro darbe aiškinamasi apie galingiausių to meto valstybių verbalinį ir fizinį ryšį, jų vykdomus ar ketinamus vykdyti veiksmus. Kadangi nebuvo ir vis dar nėra jokios paprastos lyderystės formulės ar griežtos mokslinės disciplinos, kuria būtų galėję vadovautis nagrinėjami politiniai lyderiai, tai tapo akstinu pažvelgti į šią problemą iš naujo. Darbo chronologinės ribos. Pavadinime įvardintas 1990 – 1991 metų laikotarpis. Konfliktas... [toliau žr. visą tekstą] / Every political clash leaves a trace in World history. The conflict between Iraq and Kuwait in the end of XX century is not the exception. Amid growing tension between the two Persian Gulf neighbors, Saddam Hussein concluded that the United States and the rest of the outside world would not interfere to defend Kuwait. On August 2, 1990, Iraqi forces invaded Kuwait and quickly seized control of the small nation. Within days, the United States, along with the United Nations, demanded Iraq’s immediate withdrawal. U.S. and other UN member nations began deploying troops in Saudi Arabia within the week, and the worldwide coalition began to form under UN authority. On January 16, 1991, Allied forces began devastating bombing of Iraq and its forces in Kuwait. The Allied bombing sought to damage Iraq’s infrastructure so as to hinder its ability to make war while also hurting both civilian and military morale. Unfortunately, Allied air strikes and cruise missile attacks against Iraq proved more devastating than expected. When the Allied armies launched the ground war on February 23, the Iraqi occupation forces in Kuwait were already beaten. On March 3, 1991, Iraq accepted the terms of the cease-fire and the fighting ended. So the object of master‘s work has been the evaluation of the role, substantiality and particularity of political leaders during the conflict between Iraq and Kuwait in 1990 – 1991. The goal has been to point out the connection between the expression of political... [to full text]

Santrauka Tema „Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės” aktuali, originali ir nauja. Temos aktualumas reiškiasi galimybe naujai pažvelgti į reiškinį; temos originalumas reiškiasi jos naujumu. Šiame darbe nagrinėjama teisės normų kolizijos: sąvoka, kilimo priežastys, kolizijų sprendimo (šalinimo) taisyklės. Kadangi jurisprudencijoje nėra vieningos nuomonės kolizijų klausimu, darbe pateikiama keletas labiausiai reikšmingų nuomonių kolizijų sąvokos klausimu. Pažymėtina, kad pateiktose sąvokose figuruoja visas sąvokas jungiantis elementas – prieštaravimai, ar tai tarp teisės normų, ar tai tarp esamos teisinės tvarkos ir siekių ją pakeisti. Darbe akcentuojamas sąvokos „teisės kolizija” daugiareikšmiškumas; ši sąvoka apima: prieštaravimus tarp teisės principų ir teisės normų, tarp atskirų teisės normų, tarp vertybių, tarp teisės normų ir jų aiškinimo; teisės sampratų, teisinės sąmonės kolizijas. Poreikis turėti efektyvią teisę skatina jos paieškas; visuomeninių santykių bei procesų teisinis reguliavimas ne visada atneša lauktų rezultatų. Pagaliau, dėl visuomeninių santykių kaitos, vystymosi, nespėjama kurti teisės normų taip greitai ir sparčiai, kaip greitai ir sparčiai keičiasi visuomeninis gyvenimas bei socialinė elgsena, kuriems siekiama daryti atitinkamą įtaką. To pasėkoje kyla prieštaravimai visuomeniniame gyvenime. Tai be abejo atsispindi ir teisėje. Darbe analizuotas teisės normų kolizijų ir teisės normų konkurencijos tarpusavio santykio klausimas; prieita išvados... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement The subject „Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement” is urgent, original and new. An urgency of the subject expresses itself by an opportunity of a new attitude towards the problem; an originality of the problem expresses itself by its novelty. In the Paper, collisions of legal norms, including their definition, causes of their appearance and the rules for their settlement (liquidation), are discussed upon. Because of absence of a uniform opinion on collisions in law, several most important opinions on the definition of collisions are provided in the Paper. It should be noted that contradictions – between legal norms or between the legal order and striving to alter it – as an element that unites all definitions is presented in each of them. In the Paper, a polysemy of the definition „a collision of law” is emphasized; this definition includes contradictions between principles of law and legal norms, between individual legal norms, between values, between legal norms and their interpretations, between definitions of law as well as collisions related to legal conscience. A need in effective law encourages looking for it; a legal regulation of public relations and processes not always ensures expected results. Finally, it is impossible to develop legal norms upon rapid changing of public relations when the public life and social behavior to be impacted by them are permanently altering... [to full text]