Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Pagrindinės sąvokos: konkurencijos teisės subjektas, viešasis konkurencijos teisės subjektas, teisinis vienetas, ekonominis vienetas, ekonominė veikla, valstybės funkcijos. Darbe autorė siekia nustatyti ir išanalizuoti ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, atskleisti jų turinį bei teisingo nustatymo praktinę svarbą. Šiame darbe analizuojama ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto samprata Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, aptariamos Lietuvos bei Europos Sąjungos konkurencijos teisėje egzistuojančios konkurencijos teisės subjekto sąvoką aiškinančios teorijos (teisinė ir ekonominė ūkio subjekto koncepcijos), išryškinami konkurencijos teisės subjekto sampratos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje neatitikimai ir prieštaravimai. Šiame darbe taip pat įvardinami bei atskirai analizuojami būtini, esminiai ūkio subjekto požymiai, kuriais savo jurisprudencijoje rėmėsi ETT pripažindamas ūkio subjektus konkurencijos teisės subjektais, t.y. ekonominės veiklos vykdymas, ūkio subjekto savarankiškumas. Aptarus esminius ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, teisiniu požiūriu įvertinama ir pagrindžiama jų teisingo nustatymo praktinė svarba taikant konkurencijos teisės normas bei atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus. Remdamasi ETT išskirtais esminiais ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymiais šio darbo autorė suformuluoja konkurencijos teisės subjekto apibrėžimą bei pateikia... [toliau žr. visą tekstą] / The main concepts: undertaking, public undertaking, legal unit, economic unit, economic activity, state functions. The main aim of this work is to find out the features of undertakings, exhibit their content, and evaluate the practical significance of these features’ right identification. The author analyses the concept of undertaking according to European Union and Lithuanian competition law, discusses the theories which exist in Lithuania and in European Union (the concept of economic unit and the concept of legal unit) and points out the most important dissonances and contrarieties of the concepts of undertaking in Lithuanian and European Union competition law. In this work the author also identifies and analyses the main fundamental features of undertakings, which followed European Court of Justice (according to explications of the European Court of Justice independent entity engaged in an economic activity must be acknowledged as an undertaking). The author discusses and argues the importance of the right recognition of the main features of undertakings, which condition the right application of competition rules and liability to undertakings, which made infringements of competition rules. The author defines the concept of undertaking according to the main features of undertaking, which acknowledged European Court of Justine, and offers to change the concept of undertaking which is regulated in national rules and to refuse this national rule – the activity of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo Europos Bendrijoje sistema, jos laipsniško liberalizavimo tendencija ir pateikiamas šių susitarimų poveikio konkurencijos teisėje vertinimas. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama vertikaliųjų susitarimų samprata konkurencijos teisėje ir analizuojami šių susitarimų požymiai, siekiant išsiaiškinti teisės aktų taikymo vertikaliesiems susitarimams apimtį ir specifiką. Antroje darbo dalyje analizuojamas vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas, didžiausią dėmesį sutelkiant į EB Sutarties 81 straipsnį, reglamentuojantį konkurenciją ribojančių vertikaliųjų susitarimų draudimo sąlygas, bei išimties taikymo šiems susitarimams galimybes. Taip pat, aptariama EB konkurencijos teisės reforma, kuria įvedama tiesiogiai taikomos išimties sistema, bei kuri įtakoja ir vertikaliųjų susitarimų funkcionavimą. Analizuojami ir vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo ypatumai antrinėje Europos Bendrijos teisėje, ypač Bendrosios išimties reglamente Nr. 2790/1999. Šis Reglamentas remiasi ne tokiu formaliu ir labiau ekonomine analize pagrįstu vertikaliųjų susitarimų vertinimu, nei anksčiau galioję bendrųjų išimčių reglamentai. Trečioje dalyje pateikiamos bei išanalizuojamos atskiros vertikaliųjų susitarimų rūšys, apžvelgiamas jų vertinimo ir teisinio reglamentavimo kitimas. Ketvirtoje dalyje pateikiamas vertikaliųjų susitarimų poveikio konkurencijai vertinimas. Tokie patys vertikalieji susitarimai gali turėti skirtingą... [to full text] / -. / In der Masterarbeit sind die Reglementierung von Vertikalvereinbarungen in EG – Wettbewerbsrecht analysiert und eine Bewertung ihrer Auswirkungen für den Wettbewerb vorgebracht. Es ist auch die Tendenz diese Reglementierung zu liberalisieren analysiert.

Europos Bendrijos ir nacionaliniai teisės aktai gina sąžiningą konkurenciją, kuriai neigiamą poveikį gali daryti tarp įvairių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, atitinkantys draudžiamų susitarimų požymius. Tokių susitarimų pavyzdiniai sąrašai yra pateikti Europos Bendrijos Stengimo sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ne visi susitarimai, patenkantys į šį sąrašą, ribojantys ar potencialiai galintys riboti konkurenciją, negalioja. Į draudimo sferą nepatenkantys susitarimai vadinami mažareikšmiais arba susitarimais, negalinčiais itin riboti konkurencijos. Jiems bei jų reglamentavimo ir vertinimo pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę ir yra skirtas šis darbas. Jei draudžiamų susitarimų problematika ir pagrindiniai praktikos metu iškilę klausimai buvo paliesti ir iki šiol yra nagrinėjami teisinėje literatūroje, mažareikšmiams susitarimams deramo dėmesio savo darbuose neskyrė ir dabar neskiria nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Bendrijos teisės specialistai. Šiuo darbu siekiama iš dalies užpildyti teisės literatūroje atsiradusias spragas. Mažareikšmių susitarimų (de minimis) atsiradimas siejamas su Europos Teisingumo Teismo praktika, o atsiradimo pradžia laikytinas 1969 metų sprendimas byloje „Völk v Vervaecke“, kuriame buvo suformuluota reikšmingos įtakos doktrina. Prabėgus metams po sprendimo priėmimo pasirodė pirmasis Europos Komisijos pranešimas dėl mažareikšmių... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communities’ and national legal acts defend the honest competition, which may be negatively influenced by the agreements, concluded between various economic entities, which meet the indications of the prohibited agreements. The lists, containing the examples of such agreements, are submitted in part 1 of article 81 of the Agreement on flotation of the European Community and part 1 of article 5 of the Competition law of the Republic of Lithuania. However, not all the agreements, included into this list, which restrict or may potentially restrict the competition, are invalid. The agreements, which do not fall into the sphere of the prohibited ones, are deemed as the agreements of minor importance or as the agreements, which cannot restrict the competition to a significant extent. Thus, this thesis is devoted to them, to their regulation and assessment as per the European Community’s and Lithuanian Republic’s competition law. If the topic of the prohibited agreements and the principle questions, which arose in the course of gaining of the practical experience, were touched and have been analyzed till the present moment in the juridical literature, then neither the Lithuanian Republic’s nor the European Community’s legal experts did not devote and at present do not devote their attention to the agreements of minor importance in their works. The author of this thesis attempts at least partially to fill the gaps, which appeared in the juridical literature. Appearance... [to full text]

This thesis deals with abusive tying practices and its concept under European Union law and United States of America law. Author tries to define concept of abusive tying practices and find necessary elements for legal assessment of tying. Moreover, author carries on the comparative analysis of the Microsoft tying cases in European Union and in United States of America, in order to find whether same elements of tying practices conditions the same outcome in the case law. / Šis darbas nagrinėja piktnaudžiaujančio susiejimo praktiką ir jos sąvoką pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktus. Autorė bando nustatyti piktnaudžiaujančio susiejimo veiklos koncepciją ir rasti susiejimo teisiniam įvertinimui reikalingus elementus. Be to, autorė atlieka lyginamąją analizę Microsoft susiejimo bylos Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismuose, su tikslu nustatyti ar tie patys elementai abiejose jurisdikcijose lemia tapačią teismų praktiką.

Magistro darbe analizuojamas distribucijos susitarimų vertinimas pagal EB konkurencijos teisę. Magistro darbo pirmoji dalis pradedama trumpa platinimo metodų apžvalga ir EB konkurencijos įtaka verslo subjektams pasirenkant vieną ar kitą platinimo metodą. Taip pat analizuojami distribucijos susitarimuose esančių vertikaliųjų apribojimų sukeliamas antikonkurencinis ir prokonkurencinis poveikiai. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas distribucijos susitarimams siaurąja prasme (neapimant kitų platinimo metodų) tarp tiekėjo ir nepriklausomo distributoriaus, pavyzdžiui, didmenininko ar mažmenininko, ir šių susitarimų keliamoms konkurencijos teisės problemoms. Pokyčiai distribucijoje dėl informacinių technologijų revoliucijos bei griežta kritika Komisijai dėl vertikalių apribojimų vertinimo įtakojo pasikeitimus EB konkurencijos teisėje distribucijos susitarimų atžvilgiu. Antroje dalyje apžvelgiami esminiai pasikeitimai po vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo reformos. Analizuojamos galimybės EB sutarties 81 str. 1 d. atžvilgiu draudžiamam distribucijos susitarimui taikyti bendrąją išimtį pagal BIR arba pagal EB sutarties 81 str. 3 d., identifikuojant kylančias problemas dėl ūkio subjektams tenkančios įsivertinimo pareigos. Akcentuojama distribucijos susitarimų vertinimui itin svarbi ekonominė analizė, ne tik formalus susitarimo vertimas. Trečioje dalyje nagrinėjami išimtinės ir pasirinktinės distribucijos susitarimai, jų vertinimas Komisijos sprendimuose ir EB teismų praktikoje dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of distribution agreements from the perspective of EC competition law is analysed in the thesis. A manufacturer of products or services is not solely concerned with manufacturing. This thesis starts by outlining the methods of distribution and the impact that the EC competition law my have on the manufacturer‘s choise, because it is a relevant factor when business deciding how to ditribute. It is also outlined the main anti-competitive and pro-competitive effects of vertical restraints. The main attention oh the thesis focuses on distribution agreement concluded between manufacturer and independent distributor, for example, wholesaler or retailer and the competition law problems that such agreement raises. Distribution has been changing with the revolution in information technologies, due to this revolution and the rigid criticism of the Commission’s approach to vertical restraints, the Commission appeared willing to recognise the distribution efficiencies and prepared to asses distribution agreements more flexibly. In second part it is overlooked the key changes introduced by the Commission when it adopted a new block exemption on vertical restraint. It is analysed how Article 81 (1) and Article 81 (3) of the EC Treaty respectively apply to distribution agreement, the possibilities of the exemption of the agreement prohibited under Article 81(1) either by the way of block exemption (Regulation No. 2790/1999) or by satisfying four conditions of Article 81(3) of the... [to full text]

Elektros energija yra ypač svarbus produktas visai šalies ekonomikai ir visuomenei. Pasiekus pakankamą konkurencijos lygį, liberali rinka gali garantuoti optimalų ekonominių gėrybių paskirstymą visuomenei. Liberalios elektros rinkos pagrindas – vartotojų galimybė pasirinkti elektros tiekėją ir perkamos elektros kainą. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, o efektyvi konkurencija visada yra pranašesnė už ekonominį reguliavimą, veiksmingesnis tampa elektros ūkio valdymas. Darbo tikslas: įvertinti elektros energijos rinkos atvėrimo Lietuvoje poveikį elektros energijos kainoms. Darbo objektas: elektros energijos rinka. Darbo uždaviniai: 1) pateikti elektros energijos rinkos atvėrimo teorinius aspektus; 2) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo Europos Sąjungoje analizę; 3) atlikti elektros energijos rinkos atvėrimo įgyvendinimo Lietuvoje analizę; 4) išnagrinėti prekybos elektros energija į Latviją, Estiją, Rusiją, Skandinaviją ir Europos Sąjungos šalis techninės-ekonominės galimybės; 5) Sumodeliuoti galimą liberalizuotos Lietuvos elektros energijos rinkos kainą Magistrinis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje darbo dalyje atliekamas elektros energijos rinkos atvėrimo teorinis pagrindimas: atskleidžiami elektros energijos rinkos ypatumai, apžvelgiami įvairių autorių skiriami galimi elektros energijos rinkos modeliai, pateikta energetikos reguliavimo esmė ir svarba bei analizuojamos ir apibendrinamos skirtingos kainodaros formavimo strategijos. Antrojoje... [toliau žr. visą tekstą] / Electricity is a vital product to the entire country's economy and society. Once having a sufficient degree of competition, liberalized market can guarantee the optimal allocation of economic goods to the society. Liberal framework of the electricity market is a customer's right to choose their electricity supplier and price. In electricity market appears competition and that is always better than the cost of regulation principle and this allows manage electricity production and supply more efficiently. Aim: To evaluate impact of Lithuania market liberalization to electricity prices. Object: electricity market. Tasks: 1) To provide theoretical aspects of electricity market liberalization; 2) To execute the analysis of the electricity market opening in the European Union; 3) To execute the analysis of the electricity market liberalization process in Lithuania; 4) To examine the technical-economic opportunities of trading electricity to Latvia, Estonia, Russia, Scandinavia and the European Union; 5) To forecast electricity price in Lithuania liberalized market. The Work consists of three parts. In the first part theoretical justification of electrical energy market opening is made: the disclosure of the electricity market characteristics is examined, the possible electricity market models of various authors are overviewed, the nature of energy regulation and the importance is provided and the formation of different pricing strategies is analyzed and summarized. In the second... [to full text]

Final work of the University Undegraduate Studies, 60 pages, 9 figures, 11 tables, 52 references, 16 appendixes. Key words – total index of item competitiveness, total index of item group competitiveness, competition, competition limiting, competition conditions, competition strategy, competition market, competitiveness, competitiveness evaluation, competitiveness factors, competitive advantage, competitors, summary economical parameters index of competitiveness, summary qualitative parameters index of competitiveness, summary index of company’s goods competitiveness. Research object – agricultural equipment selling companies. Research subject – competitiveness in agricultural equipment selling companies. Research aim – to identify possibilities of creating competitiveness in agricultural equipment selling companies. Research tasks: - to dispute theoretical principals of competitiveness; - to prepare methodology of evaluation competitiveness of agricultural equipment; - to analyse market of agricultural equipment; - to estimate competitiveness of chosen agricultural equipment; - to identify conditioning to obtain the competitive advantage. Research methods: - comparative analysis of special literature sources; - comparative analysis of agricultural equipment competitiveness based on counting relative indexes; - interview with companies managers and other employees; - statistical analysis, graphic, data grouping other methods. Research period : year 2000 – 2004. In this final... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra skirtas itin aktualiai EB konkurencijos teisės sričiai: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų pagal EB Sutarties 82 straipsnį naujųjų aspektų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimams, kurie yra patys sudėtingiausi ir dažniausiai pasitaikantys. Darbe taip pat apžvelgiami reikšmingiausi Lietuvos konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai taikant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Trumpai apžvelgus priežastis, lėmusias temos pasirinkimą, temos aktualumą bei originalumą, pagrindinėje darbo dalyje yra analizuojama „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas bei pagrindiniai piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai. Pirmojoje darbo dalyje yra analizuojamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Komisija ir Europos Teisingumo Teismas yra pateikę ne vieną „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo sampratą, tačiau jos yra pakankamai neapibrėžtos ir stokoja teisinio tikrumo. Tiksliausia „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo samprata yra nurodyta EB Sutarties 82 straipsnio b punkte: „gamybos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus“. Ši samprata padeda atskirti teisėtą konkurenciją nuo konkurencijai prieštaraujančių veiksmų. Antroje dalyje yra nagrinėjami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai: grobuoniškos kainos, diskriminacija kainomis, atsisakymas prekiauti, susaistymas sąlygomis, nuolaidos ir kiti. Pirmiausiai yra apžvelgiama kaip kiekvienas piktnaudžiavimo dominuojančia... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is devoted to the challenging object of discussions under EC Competition Law- the methods of abuse of dominant position under EC competition law: new challenges. The thesis concentrates mainly on exclusionary abuses which is the most frequent and important category of abuses. Parallel to the EC law both – the case-law of the Lithuanian Competition Council and relevant national regulation – are considered throughout the paper. After a brief statement of grounds of choosing this topic, its actuality and novelty in EC and Lithuanian competition law in the introduction, the main part of the paper gives analysis of the concept of an exclusionary abuse under Article 82 EC, also certain metods of abuse and there development is analised. The first chapter deals with the exclusionary abuse under Article 82 EC. The Commission and European Court of Justice has provided some examples of the concept of an exclusionary abuse, however these concepts are vague and lacks legal certainty. The most precise concept of an exclusionary abuse is stipulated in the Article 82 (b) EC Treaty: limiting production to the prejudice of consumers. It offers a comprehensive test of all exclusionary abuses, distinguishing between legitimate competition and unlawful conduct. The second chapter concentrates on certain methods of abuse: predatory pricing, price discrimination, refusal to supply, rebates and tying. First, the general practice of Commission and the Court applying each method of abuse is... [to full text]

This work includes analysis of application of rules of the Competition law in European Community and in the Republic of Lithuania, those concerned to the abuse of the dominant position connected to unfair pricing. There is laid the detailed explanation of concept of the unfair pricing, distinguishing the four groups of such pricing – excessive pricing, „predatory” pricing, discriminatory pricing and unfair discounts and rebates.