Globalūs pasauliniai pokyčiai skatina visuomenės domėjimąsi ne tik tarpkultūriniais skirtumais, bet ir skirtingų kultūrų tarpusavio sąveikos klausimais. Šio darbo aktualumą lėmė vis didėjantis Lietuvos gyventojų domėjimasis ispanų kultūra. Svarbu ištirti, kaip ispanai adaptuojasi lietuvių kultūroje ir jos visuomeniniame gyvenime, atskleidžiant jų adaptacijos Lietuvoje ypatumus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita prie išvados, kad adaptacijos sėkmingumą lemia tokie vidiniai veiksniai kaip individualūs ir asmeniniai individo skirtumai, ir tokie išoriniai veiksniai kaip individo gyvenimo patirtis ir pasirengimas. Atskleidžiant vienos ar kitos strategijos pasireiškimą (Kasatkina), pažymima, kad pagrindiniai veiksniai, nulemiantys vienos ar kitos strategijos pasirinkimą yra etninio tapatumo išlaikymas ir pasitenkinimas pasiektu statusu. Lyginant ispanų ir lietuvių kultūras remiantis Hofstede, Inglehart ir Lewis kultūrų lyginimo dimensijomis, paaiškėjo, kad ispanai yra panašūs į lietuvius šeimos svarbumo kriterijumi: abi kultūros šeimą nurodo kaip vertybę. Padaryta analizė leidžia atskleisti dviejų kultūrų skirtumus. Esminiai skirtumai yra bendravimo būdas, laiko ir erdvės suvokimas, kalbų struktūros. Atlikus kokybinį tyrimą, analizuojant interviu metu surinktą medžiagą, prieita prie išvados, kad ispanų kultūrinės adaptacijos sėkmingumas nepriklauso nuo jų gyvenimo trukmės Lietuvoje. Manytina, kad adaptacijos sėkmingumą veikiau nulemia vidiniai ispanų kultūros atstovų... [toliau žr. visą tekstą] / Due to increased interest of Spanish language and culture in Lithuania over the last few years, the purpose of this paper is to investigate the Spanish sojourners adaptation in Lithuania. Furthermore, it is important to find out the main obstacles of Spanish culture representatives while communicating with locals, exploring the influence on their adaptation process. On a basis of qualitative research (9 semi – structured interviews) study concerning Spanish Cultural Adaptation in Lithuania has been carried out. The main assumption is that Spanish cultural adaptation is influenced by such internal factors as individual motivation to adapt in a host society, aim of arrival, motivation to learn Lithuanian language and communicate with Lithuanians. The external factors which influence Spanish Adaptation in Lithuania are the difference between climate, acceptance of the host society and barriers of communications with Lithuanians. The research has shown that firstly, Spanish are satisfied with the current reached status in Lithuania. The main reason of that is their fulfilment with occupied positions in a new country. Secondly, all of them maintain their personal identity. Thirdly, Spanish who live more than 10 years in Lithuania are more likely to associate themselves with Lithuanians depending on a place of their living, in Spain they consider to be Spanish and in Lithuania they are Lithuanians. Taking into account, that successful adaptation is defined as the individual... [to full text]

Temos aktualumas. Dirbant su berniukais, būtina ieškoti būdų, kaip juos įtraukti į chorinę veiklą, kuri turi tapti reikšminga bendruomenei. Tyrimo objektas – Lietuvos berniukų chorų veikla Lietuvoje. Tyrimo tikslas – ištirti berniukų chorų veiklos Lietuvos bendruomenėje socialinį reikšmingumą. Uždaviniai: 1) pateikti meno kolektyvų veikos visuomenėje misijos teorinį pagrindimą; 2) apžvelgti berniukų chorų kūrybinės veiklos sklaidos Lietuvoje ypatumus (visuomeninių funkcijų įžvalgos); 3) ištirti Lietuvos berniukų socializacijos prielaidas. Hipotezė. Berniukų chorai bendruomenėje vaidins reikšmingą vaidmenį, jeigu jiems vadovaus šiai veiklai pasišventę kompetetingai kvalifikuoti vadovai chorvedžiai – pedagogai, suvokiantys pedagoginę ir socialinę savo darbo prasmes, jeigu chorų dalyviai bus motyvuoti, bus ugdomas berniukų aktyvumas, tapatumo įprasminimas, saviraiška, komunikaciniai gebėjimai (bendrauti ir bendradarbiauti), sąveika su aplinka, bendruomene vaidins svarbų vaidmenį paauglių prevencijos procese, jeigu jų kūrimosi procesą, veiklą stimuliuos visuomenė. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės, pedagoginės, publicistinės bei informacinės literatūros sisteminė analizė. Empiriniai: respondentų apklausa; autorės praktinės darbo su berniukų choru patirties apibendrinimas. Matematiniai statistiniai: procentinė duomenų analizė, chi kvadrato kriterijaus taikymas, kontingencijos koeficientas (C). Išvados patvirtina, kad muzikinė raiška chore atlieka svarbią vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the subject. While working with boys it is important to look for means to involve them into chorus activity which is to become significant to the society. The object of the research – Lithuanian boy chorus practice in Lithuania. The goal of the study – to explore the social impact of boy choruses on Lithuanian society. The tasks: 1) to introduce the theoretical grounding of the mission of the artistic collectives’ influence in the society. 2) to revise the spread peculiarities of boy chorus activities in Lithuania (the social function providence). 3) to study the presumptions of Lithuanian boys’ socialization. The hypothesis. Boy choruses will play an important role in the society if they are managed by dedicated competitively qualified choirmasters – pedagogues realizing both the pedagogical and social meanings of their work, if the chorus participants are motivated, if the activity, the sense of identity, self-expression, communicational abilities (to communicate, to cooperate) of the boys will be developed, the interaction with the surroundings and the society will be important to the process of the teenager prevention if the society stimulate their creation and practice. The methods of the research. Theoretical: the systemic analysis of the scientific, pedagogical, journalistic and informational literature. Empirical: the interview, the generalization of the author’s practical work with a boy chorus. Mathematical statistical: the percentage analysis... [to full text]

Daugumoje išsivysčiusių šalių darbo ginčai yra sprendžiami specializuotuose darbo teismuose. Europos Sąjungos valstybėse tokie teismai yra labai paplitę. Darbo ginčų sprendimo procedūros turi užtikrinti socialinės taikos atkūrimą tarp šalių, procesas turi būti greitas, nemokamas arba pakankamai pigus, bylų nagrinėjimo formalumai – minimalūs, o pats ginčo sprendimas turi būti vykdomas specialiai kompetetingo organo darbo byloms nagrinėti. Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos valstybėse veikiančių darbo teismų atitinka šiuos kriterijus. Šis darbas yra skirtas išnagrinėti užsienio valstybių specializuotų darbo teismų organizavimo ir veiklos principus bei ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo procedūra specializuotuose teismuose yra paprastesnė, mažiau formali, greitesnė ir pigesnė nei bendros kompetencijos civiliniuose teismuose. Darbo bylas specializuotose teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš teisėjų – profesionalų ir neprofesionalių tarėjų. Dažniausiai teismo sudėtis atspindi trišalį bendradarbiavimą, bet kartais darbo bylos nagrinėjamos tik neprofesionalių teisėjų – socialinių partnerių atstovų, o dar rečiau – tik profesionalaus teisėjo. Bet kurioje teisminio nagrinėjimo proceso stadijoje pirmiausiai privalomai yra bandoma sutaikyti šalis. Lyginamoji užsienio valstybių darbo teismų patirties analizė suteikia galimybę nuodugniau apsvarstyti darbo teismų steigimo Lietuvoje galimybes. Nuolatinių diskusijų dėl specializuotos darbo justicijos įvedimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the industrialized market economies, labour courts which serve as vehicles for adjudicating labour disputes, have become quite prevalent. Resolution of industrial disputes requires, in order to ensure social justice, that cases be heard and decided rapidly, at no or with a minimum of cost to the litigants, with a relative lack of formality, and by bodies with specialized capability in labour matters. In the present situation labour courts in the most of European Community countries in which such courts exist substantially meet these criteria. This work presents the analysis of labour courts operating bases in foreign countries. The procedures in labour courts are somewhat simplified as compared with those before ordinary courts, cheaper and faster. Composition of labour courts is mostly tripartite (in some countries bipartite or unipartite). All judges, lay or professional, have a decision-making role. There are compulsory conciliation procedures in the majority of labour courts. Comparative analysis of labour courts practice enables to weigh is it necessary to establish specialized labour courts in Lithuania. World experience is very useful to deal with this difficult question, particularly in the period then lively discussions on the matter of labour court institution in Lithuania constantly take place. Lithuanian laws permits of establishment of bodies with specialized competence in labour matters but there are many economic obstructions to make it. In the work the... [to full text]

Magistro darbo objektas – nacionalinė Lisabonos strategija, jos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos uždaviniai bei žinių ekonomikos strategavimo kriterijai. Darbo tikslas – išanalizuoti ar Lisabonos strategijos užimtumo skatinimo, mokslo ir švietimo politikų iškelti uždaviniai atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Magistrinio darbo tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai: išskirti žinių ekonomikos ir industrinės ekonomikos skirtumus; aprašyti strateginės vadybos svarbą žinių ekonomikai; pateikti Lisabonos strategijos atsiradimo motyvus bei įgyvendinimo perspektyvas; apibūdinti atnaujintos Lisabonos strategijos atsiradimo priežastis; aprašyti Lisabonos strategijos įgyvendinimo perspektyvas Lietuvoje; išanalizuoti Lisabonos strategijos užimtumo, mokslo ir švietimo politikos užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą žinių ekonomikos aspektu. Naudojant bendruosius analitiniai ir specialiuosiu metodus, prieita išvada, kad Lisabonos strategijos iškelti uždaviniai tik iš dalies atitinka žinių ekonomikos strategavimo kriterijus. Labiausiai žinių ekonomikos strategavimo kriterijus atitinka švietimo ir mokslo politikos iškelti uždaviniai. Kai kurie iškelti uždaviniai dubliuojasi, įtraukiama ir kitų sričių veiklos objektų, trūksta aiškumo, konkretumo. Ne visuomet iškarto suprantama, ką norima tuo tikslu pasakyti. Strategijoje siūlomi uždaviniai dažnai yra skirtingo pobūdžio, apima ir veiksmus, ir jų rezultatus bei norimas pasekmes. Magistro darbo tema yra aktuali, nes... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the master thesis is topical for the whole Europe and Lithuania as well. The future of the European Union is related to the establishement of the society and economy based on knowledge. Therefore, it means that the major problems which require strategic decisions are the problems of the establishment of the knowledge based society and economy, the problems which are particularly important to Lithuania. Object of the master thesis – the National Lisbon Strategy, its goals of employment, science and education policy as well as the criteria of knowledge economy strategy. Purpose of the thesis – to analyse if the Lisbon Strategy goals of employment stimulation and the goals established by science and education policy correspond with the criteria of economy strategy. The following goals have been established to fulfil the purpose of the master thesis: to highlight the differences between knowledge economy and industrial economy; to explain the importance of strategic management to knowledge economy; to present the causes for the origin of the Lisbon Strategy and its implementation prospect; to present the causes for the origin of the revised Lisbon Strategy; to describe the prospect of the Lisbon Strategy implementation in Lithuania; to analyse the achievement of the employment, science and education policy goals of the Lisbon Strategy in the aspect of knowledge economy. The following common analytical and special methods of research have been employed while writing... [to full text]

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip pagrindinis tarptautinių naujienų perdavimo kanalas. Darbo tikslas – ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikaciją internetiniuose informacijos portaluose įvardinant galimą priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. Darbo uždaviniai: apibrėžti tarptautinių santykių sampratą bei įvardinti pagrindinius tarptautinių santykių tyrimo objektus; išanalizuoti konfliktą, kaip nesėkmingų tarptautinių santykių rezultatą; išnagrinėti galimus konflikto komunikacijos kanalus; ištirti elektroninės žiniasklaidos privalumus ir trūkumus; įvardinti pagrindinius naujienų atrankos kriterijus; ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikacijos priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. / The Problematic of International Relationship Communication on the Internet Websites and its Dependence on Geopolitical Situation.

IT outsourcing is a phenomenon, which popularity among companies is growing all around the world in recent years. The study reviews a variety of IT outsourcing definitions and researches performed in the past in Lithuania. It also explores current tendencies in the field of IT outsourcing. This study seeks to gain information about IT outsourcing trends, risks and reasons in Lithuania. The research explores IT services, which are outsourced in Lithuanian and foreign capital companies and identify the most popular outsourced services as well as most promising services for growth. It also explores what are the most important reasons for outsourcing IT functions between Lithuanian and foreign companies in Lithuania. Furthermore the evaluation of IT outsourcing risks and their importance is performed. / IT užsakomųjų paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų populiarumo didėjimas pastebimas visame pasaulyje. Šiame darbe siekiama išanalizuoti IT užsakomųjų paslaugų sąvokos apibrėžimus bei praeityje atliktų tyrimų rezultatus. Taip pat aprašyti dabartines tendencijas šioje srityje. Darbe tiriami IT užsakomųjų paslaugų pirkimo panašumai ir skirtumai tarp Lietuvos ir užsienio kompanijų veikiančių Lietuvoje. Darbe siekiama nustatyti, kurios IT funkcijos yra labiausiai perkamos iš išorės tiekėjų. Tyrime taip pat vertinamos IT užsakomųjų paslaugų pirkimo priežastys, kurios labiausiai įtakoja strategijos pirkti iš išorės pasirinkimą. Taip pat darbe yra tiriamos rizikos, su kuriomis susiduria kompanijos, pirkdamos šias paslaugas. Siekiama išsiaiškinti, kurios rizikos yra vertinamos kaip pačios svarbiausios priimant sprendimą pirkti paslaugas iš išorės.

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo objektas yra informacijos, klaidinančios vartotoją, sklaida ir jos įtaka organizacijos įvaizdžiui. Darbo tikslas – remiantis keleto atvejų Lietuvoje analize, atskleisti vartotojus klaidinančios informacijos sklaidos įtaką internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui. Darbo sudaro trys skyriai: pirmoje darbo dalyje pristatoma elektroninio verslo bei internetinės prekybos samprata, pristatomos organizacijos identiteto kūrimo, įvaizdžio formavimo bei palaikymo procesų ir išorinės komunikacijos sąsajos; antroje darbo dalyje analizuojama vartotoją klaidinančios informacijos sklaida bei organizacijos atsakomybės klausimai; trečiojoje darbo dalyje – aprašoma empirinio tyrimo metodologija ir analizuojami tyrimo metu gauti duomenys. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia buvo apklausti keturi internetinės prekybos organizacijų Lietuvoje vadovai. Interviu metu išsiaiškinta, kokią įtaką vartotojus klaidinančios informacijos sklaida turi internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui bei komunikacijai. Taip pat buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuris padėjo nubrėžti gaires bei žvalgomąsias tendencijas, ar vartotojams Lietuvoje apskritai yra svarbi adekvačios bei teisingos informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Tyrimas atskleidė, kad vartotojams yra svarbi teisingos ir adekvačios informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Jie pripažįsta, jog netoleruoja klaidinančios informacijos, tačiau vis dar susiduria su ja apsipirkdami internetu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation of master thesis is spread of misleading information to consumers and its impact to the image of organization. Master thesis aims at revealing the impact of misleading information to consumers on the image of the online sales companies in accordance with few cases of analysis in Lithuania. The thesis consists of three chapters: first chapter deals with online business and sales, also the development of organization identity, forming and sustaining image and the correlation of external communication; spread of misleading information and the responsibility of organization are discussed in the second part; whereas in the third part of the thesis the methodology of empirical research is described, also gathered data is analyzed. Research was performed in few stages. Firstly, four of online sales Lithuanian organizations directors were interviewed. During the interviews it was revealed what kind of impact spread of misleading information to consumers does to the image and communication of organizations. Quantitative research has been performed as well. It helped to determine guidelines and trends related to finding out if consumers in Lithuania need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Research revealed that consumers need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Consumers admit that they do not tolerate misleading information, however they still find such... [to full text]

Norint sustabdyti globalinį klimato atšilimą, vadovaujamasi pasaulinėmis klimato kaitos politikos įgyvendinimo programomis ir priemonėmis. Lietuvos klimato kaitos plitika yra paremta Europos Sąjungos teisės aktuose numatytomis sąlygomis bei reikalavimais. Visi įsipareigojimai yra paremti tarptautiniais susitarimais. Remiantis Kioto protokolu, nuo 2005 metų, Europos Sąjunga pradėjo vykdyti prekybos aplinkos taršos leidimais sistemą, kurios dėka šalys narės siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą. Pagrindinis prekybos apyvartiniais taršos leidimais tikslas yra mažiausiomis sąnaudomis sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Aplinkos taršos mažinimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, kovojant su klimato kaita, yra aktualūs veiksniai ne tik vyriausybei, veiklą vykdantiems ekonominiams vienetams, bet ir kiekvienam žmogui, todėl svarbu išsiaiškinti ir įvertinti, kaip efektyviai veikia Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema Lietuvoje, kokia įtaka yra daroma ekologiniu, socialiniu, ekonominiu bei politiniu požiūriu. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais vertinimas Lietuvoje. Šio darbo tikslas – pateikiamo darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos taikomą klimato kaitos politiką, atlikti prekybos šiltnamio dujomis sistemos vertinimą. 1. Išsiaiškinti, kokia yra klimato kaitos daroma įtaka bei reikšmė, išskirti klimato kaitos valdymo instrumentus; 2. Aptarti prekybos taršos... [toliau žr. visą tekstą] / EU requirements are forming Lithuanian climate policy. All liabilities are based on international agreements. After 1995 when Lithuanian parliament ratified the United Nations Framework on Climate Change (UNFCC) and in 2002 signed the Kyoto Protocol was started international work against climate change. This paper deals with main liabilities of Lithuania in climate changing policy and processes, the main key legislation and responsibilities of institution implementing with climate changes. Also the assessment of EU emission allowances trading system is done. One of the strongest instruments in a process of stopping global warming is trade of greenhouse gas (GHG) emissions mitigation policy. It‘s important to understand the meaning of GHG emission trading system, because we all are affected by the climate change. Research object - European Union emission allowance trading system’s assessment in Lithuania. The main target of the paper – to make the analysis of the EU Climate change policy and to make the emission allowance trading system‘s assessment in Lithuania. The main tasks of the paper: 1. To analyze what is the impact of climate change and which instruments are used to control the climate change. 2. To discuss the main models and methods of the emission allowances. 3. To emit what are the main aspects of the climate change system. 4. To analyze which low papers are the main of reglamentation processes in climate change policy, which institutions are responsible for... [to full text]