Darbe sociokultūriniu požiūriu nagrinėjami skirtingų žanrų Tomo Venclovos tekstai, dėmesį kreipiant į subjekto identiteto raišką. “Aš naratyvą” suprantant kaip pasakojimą arba pasakojimus, padedančius individui ir kitiems refleksyviai suvokti jo tapatumą, lyginama subjekto tapatybės raiška eseistikoje ir publicistikoje bei poezijoje, gilinamasi, kaip kultūrinė bei literatūrinė “Aš tapatybė” perimama, integruojama ir veikia verčiamuose tekstuose. Subjekto identiteto raiška stebima laiko perspektyvoje to paties žanro tekstuose bei lyginama, kokie yra subjekto identitetų santykiai (panašumai, skirtumai, neatitikimai) skirtingo žanro tekstuose. Lyginant vertimo tekstą su originalais, išryškėja dvikryptis kultūrinio ir literatūrinio identiteto per���mimo procesas, leidžiantis įvardinti perimamus literatūrinius ir kultūrinius modelius. Subjekto identitetas eseistikoje labai stiprus ir aiškiai suvoktas. Jis nuosekliai palaikomas ir patvirtinamas, nepaisant jo prieštaringumo supančios aplinkos atžvilgiu. Poezijos subjekto „Aš naratyvas“ kinta laiko perspektyvoje, chronologiniu požiūriu vėlesniuose eilėraščiuose ryškus subjekto nebesugebėjimas įsitvirtinti laike ir erdvėje bei užmegzti ryšius su pasaulio objektais, kas yra pagrindinė tapatybės išlaikymo ir patvirtinimo sąlyga. Skirtingi „Aš naratyvai“ kuria prieštaringą, daugialypę, tačiau unikalią „Aš tapatybę“. / Work analyses different genres of T. Venclova‘s texts from sociocultural point of view, paying attention to the expression of subject’s identity. Understanding “narrative of the self” as narration or narrations, which helps individual and the rest reflexively realize its sameness, expression of subject’s identity is compared in essays and views on political issues, on societal and cultural developments, going deep into how cultural and literary “narrative of the self” getting intercepted, integrated and acts in translations of the texts. Expression of subjects identity is observed in prospect of the time in the texts of the same genre and it is compared what are the terms of the subject’s identities (likeness, difference, inadequacy) in the texts of the different genres. Translation of the text compared with originals, shows up bidirectional process of succession of cultural and literary identity, which lets designate successive literary and cultural models. Subject’s identity in essays is very strong and clearly seized. It’s sequaciously upholded and affirmed, despite its discrepancy from the point of surrounding environment. Subject’s of the poetry narrative of the self changes in prospect of the time, in chronologically later verses subject’s incapacity to make lodgement in time and expanse and to get in touch with world’s objects is clear, and that is the main condition of identity‘s sustention and acknowledgement. Divers narrative of the self composes controversial... [to full text]