Darbe nagrinėjama skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicija bendrinės lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje. Remiantis A.Girdenio fonologinės analizės metodika ir N.Trubeckojaus morfonologijos teorijos pagrindais, surinkta kalbinė medžiaga – skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicijų poros, kurių žymėtieji ir nežymėtieji nariai skiria žodžių reikšmę ar gramatines formas, - skirstoma į tris grupes: opozicijos, skiriančios leksinę, leksinę ir gramatinę ar tik gramatinę reikšmę. Aprašant minėtas grupes, darbe aptariama, kuriose kalbos dalyse nagrinėjamos opozicijos pasireiškia sistemingai, kurios opozicijos yra dažnesnės. Taip pat pateikiami šakninių morfemų, kuriose kontrastuoja skardieji ir duslieji priebalsiai, struktūriniai tipai, aptariama nagrinėjamų opozicijų vieta šiuose tipuose. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai: lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje reikšmingiausios leksinę reikšmę skiriančios opozicijos; skardieji ir duslieji priebalsiai kontrastuoja veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių šakninėse morfemose; dominuojantys šakninių morfemų tipai yra CVC, CVCC ar CCVC; dažnesnės yra šaknies galo opozicijos; nedidelė dalis nagrinėjamų opozicijų sinchroniškai neskiria nei leksinės, nei gramatinės reikšmės. / The object of the investigation of this work is opposition of voiceless and voiced consonants. Using the methods of phonological analysis of A. Girdenis and the theoretical stems of morphonology by N. Trubetskoy, the collected linguistic material – pairs of opposition of voiceless and voiced consonants is divided in groups: opposition with lexical meaning, with lexical and grammatical or only with grammatical meaning. In this work we investigate in detail in what parts of speech oppositions develop systematically, the phonetic structure of the root morphemes is investigated and the place of the oppositions of the morphemes is defined. The investigation shows (proves) that in the morphonological system of the Lithuanian language the opposition develops systematically, destining lexical meaning and it was determines that the analysed oppositions are more often found in the root morphemes of verbs and nouns. Dominating structural types of root morphemes of the opposition are seen at the end of the root. The definite port of the opposition of voiceless and voiced consonants don’t distinguish neither lexical nor grammatical meaning.

<p>Типолошке одреднице у проучавању женских ликова епских народних песама показују стварни значај јунакиња и њихову позицију у епском систему. Испитане су функције женских ликова, степен и врста њихових активности у структури песме (од пасивне позиције до изразито активне) и типови односа, нарочито према мушким ликовима и утврђен је велики број позитивних женских ликова у односу на негативне.<br />Епски контекст најчешће одражава реалну позицију жене и оквире у којима се стварају изузетни, велики и свевремени ликови епских јунакиња. Породични, социјални, митски, историјски и психолошки оквири, као и поетика епског песништва, моделују типове јунакиња (тип мајке, љубе, невесте, сестре, ћерке, девојке и виле) преко бинарних опозитних парова и женски ликови у Вуковим епском песмама сагледани су као комплексни и семантички разноврсни типови. Прецизна позиција јунакиње у песми значи откривање смисла њених речи и дејства који су рефлекс правила традиционалне културе. Носећи у себи многе особине несвојствене мушком свету, женски лик открива колико моћи, знања, снаге и храбрости припада женском начелу, када постаје подршка или опасност и зашто је народни певач најјачу одбрану патријархалног устројства поверио управо женским ликовима.</p> / <p>Tipološke odrednice u proučavanju ženskih likova epskih narodnih pesama pokazuju stvarni značaj junakinja i njihovu poziciju u epskom sistemu. Ispitane su funkcije ženskih likova, stepen i vrsta njihovih aktivnosti u strukturi pesme (od pasivne pozicije do izrazito aktivne) i tipovi odnosa, naročito prema muškim likovima i utvrđen je veliki broj pozitivnih ženskih likova u odnosu na negativne.<br />Epski kontekst najčešće odražava realnu poziciju žene i okvire u kojima se stvaraju izuzetni, veliki i svevremeni likovi epskih junakinja. Porodični, socijalni, mitski, istorijski i psihološki okviri, kao i poetika epskog pesništva, modeluju tipove junakinja (tip majke, ljube, neveste, sestre, ćerke, devojke i vile) preko binarnih opozitnih parova i ženski likovi u Vukovim epskom pesmama sagledani su kao kompleksni i semantički raznovrsni tipovi. Precizna pozicija junakinje u pesmi znači otkrivanje smisla njenih reči i dejstva koji su refleks pravila tradicionalne kulture. Noseći u sebi mnoge osobine nesvojstvene muškom svetu, ženski lik otkriva koliko moći, znanja, snage i hrabrosti pripada ženskom načelu, kada postaje podrška ili opasnost i zašto je narodni pevač najjaču odbranu patrijarhalnog ustrojstva poverio upravo ženskim likovima.</p> / <p>Typological distinctions in the study of female characters in Serbianepic poetry show the real importance of heroines and their position in the epic system. We analysed functions of female characters, level and kind of their activities in the structure of a poem (from passive position to an extremely active) as well as types of their relationships, especially with male characters and found out that the number of positive female characters exceeded the one of negative.<br />Epic context usually expresses the real position of a woman and the framework within which exceptional, great and timelesscharacters of epic heroines have beencreated. Family, social, mythical, historical and psychological frames, as well as the epic poetry, model the types of these heroines (type of a mother, beloved one, bride, sister, daughter, girlfriend and fairy) throughbinary opposing pairs and female characters in Vuk<br />Karadžić&rsquo;s epic poems have been perceived as complex and semantically diverse types.The precise position of heroines within a poem means revealing the meaning of her wordsand activities and the effect which is the reflection of the rules of traditional culture. A female character, bearing in itself many features uncharacteristic for the man&rsquo;s world, reveals how much power, knowledge, strength and courage belongs to the female principle, when it becomes a support or a danger and why the strongest defense of the patriarchal systemhas been given to female characters.</p>

Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – viena populiariausių, moterų rašytojų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu autorė išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Jazukevičiūtės kūryba apdovanota ne viena premija, o jos trys romanai Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, Dviejų mėnulių baras susilaukė didelio literatūrologų dėmesio. Rašytoja savo romanuose vaizduoja kuriančią moterį ir jos ieškojimus gyvenime. D. Jazukevičiūtė kuriančios moters stereotipą priešpastato iki tol literatūroje vyravusiam tradicinės moters paveikslui. Tradicinė moteris literatūroje buvo vaizduojama kaip atsisakanti savo interesų, nenorinti ar nesugebanti keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jazukevičiūtės romanų tematika apima kuriančios moters gyvenimo istoriją. Autorės kūryboje iškyla ne tik vaizduojamojo laikotarpio peripetijos, bet ir skaudi moteriškoji patirtis. Ryžtingas Jazukevičiūtės „silpnosios“ ir „stipriosios“ lyčių kaip socialinės problemos išryškinimas, moters paveikslo keitimas, kritikų ir skaitytojų vertinimai, liudija moteriškosios problematikos aktualumą. Magistro darbo objektas - kūrybine veikla užsiimančios moters „aš“ raiškos problema, remiantis D. Jazukevičiūtės romanų Anarchistės išpažintis (2007), Juodas kvadratas (2007), Dviejų mėnulių baras (2008) pagrindinių veikėjų, Katerinos N., Stellos ir Marijos gyvenimo istorijomis. Darbo tikslas - atskleisti naujus kuriančios moters vaizdavimo bruožus Dalios Jazukevičiūtės romanuose Anarchistės... [toliau žr. visą tekstą] / Dalia Jazukevičiūtė (D.O.B. 1952) is one of the most popular women writers in Lithuania. During the first decade of Lithuanian Independence the author earned her fame by the articles of investigative journalism. The creational work of Jazukeviciute is awarded for some times and her three novels “Anarchistės išpažintis”, “Juodas kvadratas”, “Dviejų mėnulių baras” received much attention from literary specialists. In her novels the writer depicts creating woman and her searches in life. D. Jazukeviciute sets the stereotype of creating woman against the picture of traditional woman, which prevailed in literature till then. Traditional woman in literature was depicted as rejecting her own interests, not wanting or not being able to change with the changing world. The topics of Jazukeviciute’s novels includes life story of a creating woman. In the author’s creational work not only peripeteias of depictive periods are raised, but also a painful woman’s experience. Resolved emphasis of Jazukeviciute’s “weak” and “strong” genders as a social problem, change of woman’s picture, evaluations of critics and readers witness relevance of womanly problematic. The object of master thesis – self-expression problem of a woman, engaged in creative activity, with reference to life stories of protagonists Katerina N., Stella and Marija from the novels by D.Jazukeviciute “Anarchistės išpažintis” (2007), “Juodas kvadratas” (2007), “Dviejų mėnulių baras” (2008). Aim of master thesis – to... [to full text]