Šiame darbe tirtas gramteigiamųjų ir gramneigiamųjų bakterijų atsakas į natyvaus ir katalitiškai neaktyvaus lizocimo bei jo 9 aminorūgščių katijoninio peptido sukeltus ląstelės apvalkalo pažeidimus. Panaudojant potenciometrinius metodus, buvo nustatyta, kad šie junginiai sukelia viduląstelinio K+ ištekėjimą iš L. lactis, B. subtilis ir P. aeruginosa ląstelių ir dalinę jų citoplazminės membranos depoliarizaciją, tačiau natyvus, kaitintas lizocimas ir 9a peptidas skirtingai veikia L. lactis apvalkalėlio laidumą. Peptidas bei kaitintas lizocimas sukelia staigesnį K+ jonų ištekėjimą ir membranos įtampos sumažėjimą nei natyvus lizocimas. Peptido sukeliamas K+ jonų ištekėjimas yra grįžtamas. Taip pat buvo įvertintas įvairių mutantinių L. lactis padermių jautrumas lizocimui. Pastebėta, kad kuo padermė atsparesnė lizocimui, tuo vėliau prasideda K+ jonų ištekėjimas iš šios padermės ląstelių. Pasitelkus DNR mikrogardelių metodą, buvo tiriamas lizocimo bei peptido poveikis L. lactis MG1363 bei ΔoppA ląstelių genų raiškos pokyčiams. Nustatyta, jog peptidu ir lizocimu veiktose ląstelėse iššaukiama dvikomponentės valdymo sistemos CesSR raiška ir sukeliamas nuo SpxB priklausomas ląstelių atsparumas lizocimui. Gauti rezultatai rodo, jog lizocimas ir 9a peptidas sukelia kiek skirtingus L. lactis transkriptomo pokyčius: lizocimas savitai skatina nuo N-deacetilazės priklausomo atsparumo mechanizmo įsijungimą, taip pat skiriasi OpuA sistemą koduojančių genų raiška. / We used potenciometric measurments to investigate the response of Gram-positive and Gram-negative bacteria to cell envelope stress, caused by native and heat-inactivated lysozyme and lysozyme-derived 9 amino acid peptide. It was found that these antimicrobial compounds induce leakage of K+ outside the cells of L. lactis, B. subtilis and P. aeruginosa and cause partial depolarization of bacterial cytoplasmic membrane. We observed different response of L. lactis cells to these compounds – peptide and heat-inactivated lysozyme cause more rapid efflux of K+ ions than native lysozyme. Peptide has a reversible effect on K+ leakage. Sensitivity of different mutant strains of L. lactis to lysozyme was studied. It was shown that more resistant the strain is, the later the leakage of K+ ions is induced by lysozyme. To investigate the genome-wide response of L. lactis MG1363 and ΔoppA strains to lysozyme and 9 a.a. peptide, changes of gene expression after challenging cells with these antimicrobial compounds were analysed using DNA microarrays. It was estimated, that lysozyme and lysozyme-derived 9a.a. peptide induce CesSR system and SpxB-mediated response. It was also shown that L. lactis response to 9a.a. peptide and lysozyme differs. Lysozyme specifically induces PgdA-mediated resistance mechanism. Changes of expression of OpuA system in lysozyme and peptide treated cells are also different.

The evaluation of microsatellite instability in cancer patients might be of clinical importance as a prognostic and predictor factor. The aim of this study − evaluate the frequency and status of microsatellite instability and DNA mismatch repair protein expression in endometrial cancer and to relate the obtained results to clinicopathologic characteristics as well as patient survival. This study enrolled 109 patients.The objectives of the study: to determine the frequency and status of microsatellite instability by using two marker panels (earlier created BAT-25, BAT-26, NR-21, NR-24, MONO-27 and a new BAT-52, BAT-55, BAT-56, BAT-57, BAT-59 panels) recommended by Promega Corporation (USA); to compare the frequency and status of microsatellite instability with tumor clinicopathologic characteristics; to investigate the expression of DNA mismatch repair proteins (MLH1, PMS2, MSH2, and MSH6) in tumors with high-frequency microsatellite instability; to evaluate the impact of microsatellite instability on the survival of patients. The results showed that high-frequency microsatellite instability was detected two times more frequently with the new panel of markers in comparison while using earlier created panel. A statistically significant difference regarding tumor grade and myometrial invasion was found between the groups with high-frequency microsatellite instability and stable phenotype. There was no association between the survival of patients and microsatellite instability. / Mikrosatelitų nestabilumo tyrimai svarbūs vėžio ligos prognozei vertinti bei parenkant individualų gydymą. Darbo tikslas − ištirti mikrosatelitų nestabilumo dažnį, pobūdį ir klaidingai suporuotų nukleotidų DNR pažaidų taisymo sistemos baltymų raišką sergant gimdos kūno vėžiu ir gautus rezultatus susieti su pacienčių klinikinėmis-patologinėmis charakteristikomis bei jų išgyvenamumu. Į stebėsenos perspektyvinį tyrimą buvo įtrauktos 109 pacientės. Darbo uždaviniai: nustatyti mikrosatelitų nestabilumo dažnį ir pobūdį tarp sergančiųjų gimdos kūno vėžiu, panaudojus Promega Corporation (JAV) sukurtus du žymenų rinkinius (anksčiau sukurtą BAT-25, BAT-26, NR-21, NR-24, MONO-27 ir naująjį BAT-52, BAT-55, BAT-56, BAT-57, BAT-59); palyginti mikrosatelitų nestabilumo dažnį ir pobūdį su pacienčių klinikinėmis-patologinėmis charakteristikomis; ištirti DNR pažaidų taisymo sistemos baltymų (MLH1, PMS2, MSH2, MSH6) raišką gimdos kūno navikuose, kuriuose nustatytas didelio dažnio mikrosatelitų nestabilumas; įvertinti mikrosatelitų nestabilumo įtaką pacienčių išgyvenamumui. Tyrimų rezultatai parodė, kad mikrosatelitų didelio dažnio nestabilumas dvigubai dažniau nustatytas naudojant naująjį žymenų rinkinį, palyginti su anksčiau sukurtu žymenų rinkiniu. Statistiškai reikšminga sąsaja konstatuota tarp mikrosatelitų didelio dažnio nestabilumo arba jo nebuvimo ir naviko diferenciacijos laipsnio bei invazijos į miometriumą gylio. Sergančiųjų išgyvenamumas nebuvo susijęs su mikrosatelitų nestabilumu. ... [toliau žr. visą tekstą]

Mikrosatelitų nestabilumo tyrimai svarbūs vėžio ligos prognozei vertinti bei parenkant individualų gydymą. Darbo tikslas − ištirti mikrosatelitų nestabilumo dažnį, pobūdį ir klaidingai suporuotų nukleotidų DNR pažaidų taisymo sistemos baltymų raišką sergant gimdos kūno vėžiu ir gautus rezultatus susieti su pacienčių klinikinėmis-patologinėmis charakteristikomis bei jų išgyvenamumu. Į stebėsenos perspektyvinį tyrimą buvo įtrauktos 109 pacientės. Darbo uždaviniai: nustatyti mikrosatelitų nestabilumo dažnį ir pobūdį tarp sergančiųjų gimdos kūno vėžiu, panaudojus Promega Corporation (JAV) sukurtus du žymenų rinkinius (anksčiau sukurtą BAT-25, BAT-26, NR-21, NR-24, MONO-27 ir naująjį BAT-52, BAT-55, BAT-56, BAT-57, BAT-59); palyginti mikrosatelitų nestabilumo dažnį ir pobūdį su pacienčių klinikinėmis-patologinėmis charakteristikomis; ištirti DNR pažaidų taisymo sistemos baltymų (MLH1, PMS2, MSH2, MSH6) raišką gimdos kūno navikuose, kuriuose nustatytas didelio dažnio mikrosatelitų nestabilumas; įvertinti mikrosatelitų nestabilumo įtaką pacienčių išgyvenamumui. Tyrimų rezultatai parodė, kad mikrosatelitų didelio dažnio nestabilumas dvigubai dažniau nustatytas naudojant naująjį žymenų rinkinį, palyginti su anksčiau sukurtu žymenų rinkiniu. Statistiškai reikšminga sąsaja konstatuota tarp mikrosatelitų didelio dažnio nestabilumo arba jo nebuvimo ir naviko diferenciacijos laipsnio bei invazijos į miometriumą gylio. Sergančiųjų išgyvenamumas nebuvo susijęs su mikrosatelitų nestabilumu. / The evaluation of microsatellite instability in cancer patients might be of clinical importance as a prognostic and predictor factor. The aim of this study − evaluate the frequency and status of microsatellite instability and DNA mismatch repair protein expression in endometrial cancer and to relate the obtained results to clinicopathologic characteristics as well as patient survival. This study enrolled 109 patients.The objectives of the study: to determine the frequency and status of microsatellite instability by using two marker panels (earlier created BAT-25, BAT-26, NR-21, NR-24, MONO-27 and a new BAT-52, BAT-55, BAT-56, BAT-57, BAT-59 panels) recommended by Promega Corporation (USA); to compare the frequency and status of microsatellite instability with tumor clinicopathologic characteristics; to investigate the expression of DNA mismatch repair proteins (MLH1, PMS2, MSH2, and MSH6) in tumors with high-frequency microsatellite instability; to evaluate the impact of microsatellite instability on the survival of patients. The results showed that high-frequency microsatellite instability was detected two times more frequently with the new panel of markers in comparison while using earlier created panel. A statistically significant difference regarding tumor grade and myometrial invasion was found between the groups with high-frequency microsatellite instability and stable phenotype. There was no association between the survival of patients and microsatellite instability.