Письма, которые наряду с автобиографией, воспоминаниями (мемуарами), дневниками и записными книжками входят в корпус автобиографических текстов, в силу своей жанровой специфики позволяют взглянуть на эту проблему под особым углом. Данное диссертационное исследование рассматривает проблему анализа форм литературности автобиографических текстов, в частности писем, на материале эпистолярного наследия Марины Цветаевой. Для анализа выбираются большие блоки переписки, а именно: письма к С. Андрониковой-Гальперн, А. Бахраху, А. Берг, В. Буниной, В. Булгакову, А. Вишняку (Геликону), Н. Гайдукевич, Н. Гронскому, Р. Гулю, Ю. Иваску, О. Колбасиной-Черновой, Р. Ломоносовой, К. Родзевичу, В. Рудневу, В. Сосинскому, П. Сувчинскому, А. Тесковой, Г. Федотову, Д. Шаховскому, А. Штейгеру. / Laiškai – kaip ir autobiografijos, atsiminimai (memuarai), dienoraščiai ir užrašų knygutės – yra autobiografiniai tekstai, kurių tyrimuose visada iškyla „poezijos ir tiesos“, t. y. fakto ir išmonės, santykio klausimas, sprendžiamas pagal tam tikroje kultūroje galiojančias literatūrines konvencijas. Disertacijoje tyrinėjama literatūriškumo formų analizės autobiografiniuose tekstuose problema, pavyzdžiu imant epistolinį Marinos Cvetajevos epistolinio palikimą. Į analizuojamos korespondencijos korpusą įtraukiami stambesni susirašinėjimo blokai: tyrimo medžiaga tampa Cvetajevos laiškai N. Gaidukevič, S. Andronikovai-Galpern, A. Bachrachui, A. Berg, V. Buninai, V. Bulgakovui, A. Višniakui (Helikonui), N. Gronskiui, R. Guliui, O. Kolbasinai-Černovai, R. Lomonosovai, K. Rodzevičiui, V. Rudniovui, V. Sosinskiui, P. Suvčinskiui, A. Teskovai, G. Fedotovui, D. Šachovskui, A. Šteigeriui. / Like autobiographies, memoirs, diaries and notebooks, letters are autobiographical texts which problematize, in one way or another, the relationship between “poetry” and “truth”, i.e. fact and fiction, an issue that is examined by means of the literary conventions available to a given culture. This dissertation explores the issue of forms of literariness in autobiographical texts as based on Marina Tsvetajeva’s epistolary legacy. The corpus of correspondence includes larger blocks of writings, consisting of Tsvetajeva’s letters to N. Gaidukevitch, S. Andronikova-Galpern, A. Bachrach, A. Berg, V. Bunin, V. Bulgakov, A. Vishniak (Gelikon), N. Gronskij, R. Gul, O. Kolbasina-Tchernova, R. Lomonosova, K. Rodzevitch, V. Rudniov, V. Sosinskij, P. Suvtchinskij, A. Teskova, G. Fedotov, D. Shachovsk, and A. Shteiger.

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene panaudojimo galimybės prekinio ženklo komunikacijoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimą prekinio ženklo komunikacijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: identifikuoti prekinį ženklą bei ryšius su visuomene, jų elementus bei ypatumus; išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimo prekinio ženklo komunikacijai galimybes ir daromą poveikį; ištirti ryšių su visuomene naudojimą Lietuvos prekinių ženklų komunikacijoje. Naudojantis literatūros šaltinių analizės bei lyginamuoju metodais bei kiekybine publikacijų analize, prieita prie išvados, kad efektyviausiai ryšiai su visuomene panaudojami prekinio ženklo sukūrimo, įvedimo į rinką stadijoje. Prekinis ženklas - tai prekės ženklas su pridedamąja jo verte, kuri sukuriama naudojant įvairias marketingo komunikacijos priemones, todėl prekinis ženklas egzistuoja tik vartotojo sąmonėje. Stiprus prekinis ženklas sukuriamas atsižvelgiant į tam tikrus dėsnius: vienas prekinis ženklas gali asocijuotis tik su vienu produktu ar produktų kategorija (kategorijoje produktai turi būti panašūs savo charakteristikomis); prekinio ženklo komunikacija turi būti nuoseklus procesas; sukurtą prekinį ženklą reikia įvesti į rinką ir palaikyti atitinkamai ryšių su visuomene ir reklamos pagalba; kiekvienas prekinis ženklas turi atrasti ir „pasisavinti“ tam tikrą žodį, kuris vėliau sukeltų norimas asociacijas vartotojo sąmonėje bei sukurti kokybės iliuziją, naudojant vardą ir aukštą kainą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work – public relations practice opportunities in brand communication. Aim of this work – to analyze public relations practice in brand communication. The fundamental objectives are to identify brand and public relations, their elements and peculiarities; to analyze public relations practice opportunities and impacts in brand communication process; to analyze public relations practice in Lithuania’s brands communication. Using survey of analytical-theoretical method, there was come to a conclusion, that the most effective public relations practice exist in brand establishing and in introducing stage. Brand is the product or services with added values, which is created through marketing communication elements and exist only in consumers mind. Strong brands are created using special laws, which determines that: one brand could be connected only with one product or service; brand communication should be a consistent process; public relations should be used in brand introducing to the market stage while for the brand maintenance it is effective to use advertising; every brand should be associated with one main word. Organization should plan brand communication, its process and tools in advance. The main tools of brand communication are elements of marketing communication. The particularity of brand, the stage of its life cycle and stakeholders influences decision which components will be used in brand communication. Brand identity should be used properly. When... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas „Rašymo polimorfija Ričardo Gavelio prozoje“ yra bandymas pristatyti naujus Gavelio kūrybos analizės taškus, kurie padėtų nustatyti šio autoriaus vietą lietuvių literatūros istorijoje. Darbe daugiausia remiamasi postruktūralistine literatūros ir kultūros teorija (Rolando Barthes‘o esė „Nulinis rašymo laipsnis“ ir Julijos Kristevos studija „Maišto prasmė ir beprasmybė. Psichoanalizės galios ir ribos“). Pirmoje darbo dalyje „Kas yra rašymas?“ analizuojama „bartiškoji“ rašymo koncepcija. Pabrėžiama, kad rašymas pirmiausia reiškia ne prasmės reprezentavimą, bet jos reiškimo būdą. Šis procesas yra neatsiejamas nuo formos problemos. Forma visada suponuoja tam tikrą sąmonės situaciją: vientisa forma signalizuoja vientisą, klasikinę sąmonę, susiskaidžiusi, chaotiška forma kalba apie heterogenišką sąmonę. Pirmoje darbo dalyje be rašymo problemos daug dėmesio skiriama rašymo-subjekto ryšių analizei. Šiame darbe remiamasi Barthes‘o rašymo ir formos koncepcija, tačiau manoma, kad Gavelio rašymas neišvengiamai liečia ir subjektą psichoanalitine prasme. Kalbėdami apie rašymo polimorfiją, neišvengiamai turime kalbėti ir apie subjektyvumo signifikaciją (subjektyvų tikrovės reikšminimą). Rašymo polimorfija šiame darbe reiškia rašymo sugebėjimą įgyti vis kitokią formą. Polimorfija reiškia, kad nebėra jokio centrinio naratyvo, kuris reguliuotų reikšmes. Kiekvienas tekstas – nauja, savita realybės forma. Kadangi kiekvienas Gavelio romanas yra vis kitoks realybės... [toliau žr. visą tekstą] / POLYMORPHY OF WRITING IN RICARDAS GAVELIS‘ FICTION ‘The Polymorpy of Writing in Ricardas Gavelis‘ Fiction‘ focuses on the analysis of Ricardas Gavelis’ fiction and discusses how the situation of a human being is outlined in the context of a changing cultural situation. The idea has been developed that Gavelis‘ fiction tries to rebel against all mental forms that suppresses identity. This author creates a polymorphous writing which can be described as alogic, nihilistic and sensual narration that destroys socialistic ideology, provincial patriotism or metaphysical stagnation of culture and with the variety of writing’s forms helps to ‘defend’ free and plural consciousness. The main theoretical ideals are taken from Roland Barthes and Julia Kristevas‘ concepts of writing. It is though that synthesis of these concepts helps to reveal the real variety of Gavelis‘ writing. The first part of the research focuses on the analysis of Barthes’ concept of writing and it’s connection to Kristeva’s concept. It is discussed how formalistic-structuralistic concept of subject and writing can be seen in the light of psychoanalytical ideas. Forms, signification, polymorphy – these are the object of the analyses in the first part. The polymorphy of writing means than Gavelis uses different ways to express the meaning in each novel. The second part of the research focuses on analyses the polymorphy writing in of Gavelis’ fiction. The aim of the analyses is to show how the variety of writing... [to full text]