Diplominio darbo tikslas – atlikti Biržų ploto dirvožemių geocheminį rajonavimą pagal geologinius-geomorfologinius požymius, nustatyti jų geocheminio lauko skirtumus, įvertinti gamtinių veiksnių apspręstus cheminių elementų kaupimo skirtumus. Išvados 1. Biržų ploto dirvožemio ir grunto geocheminiam rajonavimui optimalu naudoti du kriterijus: a) technogeninės apkrovos laipsnį; b) litogenetinę-geomorfologinę dirvodarinių uolienų priklausomybę. Pagal technogeninės apkrovos laipsnį ploto teritorija suskirstyta į gamtinę (foninę) ir dvi urbanizuotas zonas: Pasvalio ir Biržų. Pagal litogenetinę-geomorfologinę priklausomybę gamtinėje zonoje išskirti 7 geocheminiai rajonai: Vaškų, Lauksodžio ir Žeimelio moreninių lygumų, Nemunėlio Radviliškio moreninės limnoglacialinės lygumos, Linkuvos moreninio kalvagūbrio, Pasvalio limnoglacialinės lygumos, Saločių limnoglacialinės lygumos, Pumpėnų moreninės lygumos, Likėnų, Satkūnų, Antašavos moreninių lygumų. 2. Svarbiausi faktoriai, sąlygojantys cheminių elementų akumuliaciją, yra litogeninis ir karbonatinis. Pirmasis susijęs su molio frakcijos dirvožemyje procentiniu kiekiu, antrasis – su karbonatų ir sunkiųjų mineralų santykiu aleurito frakcijoje. Su litogeniniu faktoriumi asocijuojasi tokie technogeniniai elementai kaip Cr, Ni, Co, Zn, mažiau – Cu, Sn (sorbuojami ant molio mineralų. Su karbonatiniu faktoriumi asocijuojasi Pb, Cu, Co, Zn (sudaro patvarius junginius ir nusėda šarminėje aplinkoje). 3. Pagal teigiamas arba neigiamas faktorių... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: to perform Biržai region soil geochemical regionalism in accordance with geological-geophormalogical evidence, to establish geochemical field differences, evaluate resistance to polution technogenous chemical elements. Goals: 1. Summarize experience gained in previously accomplished geochemical regionalism in Lithuania. 2. Familiarize with geochemical mapping of Biržai region . 3. To explore geological (quaternary), geomorphologic and anthropocentric pollution conditions in Biržai region, according to this distinguish appropriate areas of soil and establish their geochemical field differences, by employing mathematical-statistical methods to verify extrication validity. 4. Applying factoring analysis Compose informative factors factoring significance maps – both for natural soil and city priming. 5. Determine different soil regions resistance to technogenic pollution by technogenous elements (Pb, Zn, Ag, Sn, Cu, Cr etc.), which represent their accumulation or immunity. Findings: 1. Two criteria were applied to Biržai area soil and priming geochemical regionalism: a) technogenic load rate; b) lithogenetical-geomorphological dependence of dirvodarinių rocks In Accordance to technogenic load rate area is divided into natural and two urbanized zones: Pasvalys and Biržai. By lithogenetical-geomorphological subordination in natural zone, 7 regions were identified: Vaškai, Lauksodis and Žeimelis morainic plains, Nemunėlis Radviliškis morainic limnoglacial plains, Linkuva... [to full text]