Negrynieji pinigai vis labiau iš apyvartos išstumia grynuosius pinigus ir ypač verslo pasaulyje tampa viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Piniginių prievolių vykdymas negrynaisiais pinigais vyksta tarpininkaujant bankams, paprastai – per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, visas finansų sektorius, įskaitant bankus, nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl ko šio sektoriaus subjektų veikla pasitikima vis mažiau. Todėl šiuo darbu buvo siekiama, pirmiausia, susipažinti su mokėjimo sistemomis, joms būdingomis rizikomis bei jų valdymo būdais, išnagrinėti, kaip vystėsi Lietuvos mokėjimų sistemos, kokios jos yra ir kaip veikia dabar, kas jų laukia ateityje. Antra, daug dėmesio buvo skiriama piniginių prievolių vykdymo principams ir jų specifikai, vykdant pinigines prievoles per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Buvo analizuojamas piniginės prievolės vykdymo mokėjimo sistemose mechanizmas, piniginės prievolės įvykdymo laikas, vieta ir valiuta. Išsamiai buvo išnagrinėta banko atsakomybė už kliento pateikto mokėjimo nurodymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei rizikos ir atsakomybės pasiskirstymas bankų nemokumo atveju. Rašant darbą buvo remiamasi užsienio autoriais – finansų ir bankų teisės specialistais, daug naudingos informacijos suteikė Lietuvos banko bei Europos Centrinio banko interneto svetainės. Žinoma, neapsieita ir be teisės aktų analizės. Analizuojami buvo ne tik dabar galiojantys Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Non-cash money increasingly displaces cash money and has become one of the main means of settlement in the business world. Non-cash performance of monetary obligations is proceeded through intermediation of banks, usually – through the payment and settlement systems. Considering the current complicated market situation, all finance sector, including banks, is constantly exposed to different risks, which results in decreased confidence in banks. Thus this thesis, first, introduces payment and settlement systems, related risks and their management instruments, analyses development of the Lithuanian payment systems, describes current Lithuanian payment systems, the way they operate, and their future prospects. Second, attention was paid to the peculiarities of performing monetary obligations in payment and settlement systems. The mechanism, time, place and currency of performing monetary obligations in payment and settlement systems have been analysed. Bank‘s liability for non-execution or an improper execution of the client‘s payment order, as well as allocation of risks and liabilities in case of bank‘s insolvency, have also been analysed in detail. The thesis is mainly based on two foreign authors – experts in finance and banking law, also a lot of useful information was provided by the websites of the Bank of Lithuania and European Central Bank. Of course, it was impossible to manage the thesis without analysing legal acts. Not only currently applicable legal acts of... [to full text]

The research problem raised to this dissertation thesis is the evaluation of the probable impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income, taking into consideration the possible influence of changing direct support to agriculture payments on the social assistance payments that are granted to households following the principle of population income and economic condition testing. The research aim – to evaluate the impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income with respect to the relation between the both transfers. This dissertation research contributes to scientific discussion about the impact of agricultural policy transactions on agricultural household income with respect to the influence of agricultural policy current transfers on cash social assistance. This aspect has not been analyzed much, although, it is important for the existing reverse connection between agricultural policy current transfers and cash social assistance. In many cases agricultural policy transfers influence agricultural household income and one of the income sources – means-tested social benefit. / Disertaciniam tyrimui keliama mokslinė problema – kaip įvertinti galimą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusios tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokos gali daryti įtaką toms socialinės paramos išmokoms, kurios namų ūkiams skiriamos taikant gyventojų pajamų ir materialinės padėties testavimo principą. Tyrimo tikslas – įvertinti agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgus į ryšį tarp abejų pervedimų. Šiuo disertaciniu tyrimu prisidedama prie mokslinės diskusijos apie agrarinės politikos pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į agrarinės politikos einamųjų pervedimų daromą poveikį piniginei socialinei paramai. Šis aspektas menkai išnagrinėtas, tačiau yra aktualus dėl egzistuojančio atvirkštinio ryšio tarp agrarinės politikos einamųjų pervedimų ir piniginės socialinės paramos. Daugeliu atvejų agrarinės politikos pervedimai įtakoja žemdirbių namų ūkių pajamas bei vieną iš pajamų šaltinių socialinę paramą, skiriamą finansinės padėties ir turto tikrinimo būdu.