To analyse the influence of crop rotations with a different ratio of nitrogen-fixing crops, catch crops and fertilisation with organic fertilisers on the following: 1. Soil enzyme activity; 2. Agrochemical properties of the soil and nitrogen balance; 3. Weed response; 4. Weed seed bank in the soil; 5. Crop yield and productivity. / Agroekosistemų optimizavimo augalų kaita, tarpiniais pasėliais ir organinėmis trąšomis ekologinėje žemdirbystėje tyrimai vykdyti 2004–2009 m., Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, sertifikuotame ekologinės žemdirbystės lauke, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k) – Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Tyrimų hipotezė. Optimizuoti agroekosistemas ekologinėje žemdirbystėje galima taikant priemonių kompleksą: parenkant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius bei tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų tikslas – įvertinti agroekosistemų optimizavimo galimybes ekologinėje žemdirbystėje derinant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius ir tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų uždaviniai: Ištirti sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių ir tręšimo organinėmis trąšomis įtaką: 1. dirvožemio fermentų aktyvumui; 2. dirvožemio agrocheminėms savybėms ir azoto balansui; 3. pasėlių piktžolėtumui; 4. dirvožemio armens užteršimui piktžolių sėklomis; 5. augalų derlingumui ir bendrosios energijos kiekiui. Mokslinio darbo naujumas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kompleksiškai įvertintas sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių bei tręšimo organinėmis trąšomis poveikis agroekosistemoms. Tai suteikia naujų žinių apie potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo, pasėlių ir dirvos piktžolėtumo kontrolės... [toliau žr. visą tekstą]

The competition between agricultural crops and weeds constantly occurs in agrophytocenoses. Increasing of crop stand density would result in enhanced competitive ability of spring barley, effective utilization of PAR and UV-B radiation as well as in a decline in weed emergence and in increasing weed death during the growing season. The competitive ability of a crop is affected by different sensitivity of a plant species and adaptivity to intensifying anthropogenic factors. It is foreseen that under simulated climate and environmental conditions (phyto-chamber), increasing intensity of exposure to anthropogenic effects - pH and acids (H2SO4), carbon dioxide ,ozone , UV-B, cadmium, temperatures as well as their complex effect would encourage weed growth (weeds would adapt) at low concentrations and would significantly inhibit weed growth (weeds would not be able to adapt) at increasing concentrations. / Agrofitocenozėse nuolat vyksta žemės ūkio augalų ir piktžolių konkurencija. Todėl didinant pasėlio tankumą dėsningai didėtų vasarinių miežių konkurencingumas, būtų efektyviai panaudojamos fotosintetiškai aktyvios (FAR) ir ultravioletinės (UV-B) spinduliuotės kiekis, mažėtų piktžolių sudygimas bei didėtų jų sunykimas vegetacijos metu. Be to pasėlio konkurencingumą įtakoja ir nevienodas skirtingų augalų rūšių jautrumas bei prisitaikymas prie intensyvėjančių antropogeninių veiksnių. Priklausomai nuo antropogeninio veiksnio stiprumo bei skirtingų veiksnių derinių poveikio piktžolių augimas gali būti skatinamas arba slopinamas.

Object of investigation – Svetus river basin. The purpose of reasearch – 1) to estimame the nurture of phytomass qantity in Svetus river basin, 2) to estimame formerly and newly formed plant community‘s botanic composition, it‘s change in diferent year seasons, and source of chage, 3) to estimame eatability do dominating grass, 4) to provide thr utilization of phytomass. The reasearch was carry out during the period 2003 – 2004. The method of reasearch – the phytomass was estimated by dry digging 50x50x20 monolith. The distance between two monolith –about 100 m., and it is about 30m from river centre. 24 monolith was digged every year (48 at all), which underground part of phytomass was taken from roots. The roots was washed, all plant parts was dryed and waighed (the weatherdry biomass was estimated). Over the period 2003-2004 the biggest amount of phytomass was in natural plant community (haying and grazing) – about 1503,5g/m2 (dry). In newly formed plant community, during 2 year period, the phytomass quantity was twice less than in formerly formed meadow plant community. The growing grass eatability in reasearched plant community was 6 points. The area of Svetus river basin – 36 ha. According two years informatikon, the increase of phytomass sutable for cattles was 118,98 t. The most sutable for second breedng.

Žemės dirbimas yra vienas iš daugiausia darbo, energetinių bei laiko sąnaudų reikalaujančių technologinių darbų auginant augalus. Todėl įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemų nustatymas, kurios nemažindamos žemės ūkio augalų derliaus neblogintų dirvožemio agrocheminių savybių, yra svarbus ir ekonomine, ir aplinkosaugine prasme. Pasikliaujama ribotu paviršiaus purenimu, ražienine sėja. Taip sutaupomos lėšos, mažiau gaištama laiko dirvai ruošti. Dėl gilaus ir pastovaus žemės dirbimo gali mažėti humuso kiekis, o tai sąlygoja mažesnį žemės ūkio augalų derlių. Tyrimų tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir šiaudų bei kitų augalinių liekanų įtaką dirvožemio agrocheminėms savybėms. Stacionarus bandymas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Lauko bandymas dviejų veiksnių: A veiksnys – šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys – žemės dirbimo sistemos: įprastinis gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA); seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK); neįdirbta dirva, tiesioginė sėja (ND). Pastovus šiaudų panaudojimas didina dirvožemio pH, humuso ir azoto kiekius. Humusą ir azotą... [toliau žr. visą tekstą] / Cultivation is one of energy and time-consuming activities of cropping. Establishment of various intensity tillage systems that does not influence the agrochemical soil properties and yield loss is important for both economical and environmental sense. Ploughing is being replaced by reduced topsoil loosening or cultication. It helps to save time and money for soil preparation. Deep and constant tillage can cause the decrease of humus substances that can lead to lower crop yield. Objective of the experiment – to assess how direct sowing into ploughless soil, reduced tillage and straw incorporation influence agrochemical soil properties. Stationary two factor field experiment was established in Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 1999. Treatments: Factor A – straw incorporation: without straw (-Š); with straw (+Š). Factor B– soil tillage systems: deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA); shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK); no tillage, direct sowing (ND). Constant use of straw increases the amount of soil pH, humus and nitrogen. The amount of humus and nitrogen is mostly increased by shallow loosening with rotary cultivator (RK), shallow implementation of green manure by this cultivator in spring (ŽTRK) and... [to full text]

Tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaką kai kuriems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Stacionarus dviejų veiksnių lauko eksperimentas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. A veiksnys − šiaudų panaudojimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys − žemės dirbimos sistemos: įprastas gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA), kontrolinis variantas; seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą ražieną (ND). Vienoje bandymo dalyje šiaudai pašalinti, o kitoje dalyje susmulkinti ir paskleisti. Tiek fone be šiaudų, tiek fone su paskleistais šiaudais buvo tiriamos visos žemės dirbimo sistemos. Šiaudų įterpimas (+Š) neturėjo esminės įtakos tirtiems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK) ir seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) esmingai padidino vasarinių rapsų daigų skaičių. Dirvožemio kietį armenyje didino visos neariminio žemės dirbimo sistemos. Šlyties pasipriešinimą didino taip pat visos neariminio žemės dirbimo sistemos tiek 0–10 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation – to evaluate effect of reduced soil tillage and plant residue on some rape agroecosystem components. Stationary two – factor field experiment was estab-lished in Aleksandras Stulginskis University at the Experimental station in 1999. Factor A – the use of straw: straw removed (-Š); straw chopped and spread (+Š). Factor B – tillage sys-tems: conventional deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA), control; shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening with tine coulter and disk implements at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) and no tillage, direct sowing (ND). In one field experiment part straw removed, and the other part chopped and spread. Both the background without straw and spread at the background of the straw was investigated all tillage systems. Straw incorporation (+Š) had no significant effect on studied rape agroecosystem components. Shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK) and shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) signitificantly increased the number of rape seedlings. All tillage systems in the soil plow layer increased the penetration resistence. All tillage systems significantly inc-reased shear strenght at 0–10 cm and 10–20 cm and depth. The... [to full text]

The dissertation has set the aim to determine the influence of a high-temperature environment on highly resistant to thermal killing. Not all weeds equally respond to the thermal effect when wet water vapour is applied for thermal weed control. After thermal destruction of the above-ground part some varieties of weeds spring up again. Analysis of the morphological structure of weeds and their responsiveness to wet water vapour allows weed classification into three groups: weeds of low resistance to thermal killing, those of high resistance to thermal killing (meadow-grass and rosette weeds) and of very high resistance to thermal killing. If the thermal control of these weeds is carried out too late, weeds overgrow cultivated plants, which results in harvest losses. In order to improve the technology of thermal weed control it was necessary evaluate the parameters of a high-temperature environment, the morphological structure of weeds highly resistant to thermal killing, stages of weed growth and development, the influence of air inter-layers in weed leaves on the spread of a high-temperature field to deeper tissues, and the influence of the angle of tilt of weed leaves on thermal control. This paper analyses the influence of the aforementioned factors on the control of weeds highly resistant to thermal destruction and proposes measures for the formation of a high-temperature environment intended for a more efficient thermal control of weeds using wet water vapour. / Darbo tikslas – nustatyti aukštatemperatūrės aplinkos poveikį sunkiai termiškai sunaikinamoms piktžolėms. Terminei piktžolių kontrolei naudojant drėgną vandens garą, ne visos piktžolės vienodai reaguoja į terminį poveikį. Termiškai sunaikinus antžeminę dalį, atskiros piktžolių rūšys po kurio laiko atželia. Išnagrinėjus piktžolių morfologinę sandarą ir piktžolių jautrumą drėgnam vandens garui, galima piktžoles suskirstyti į tris grupes: lengvai termiškai sunaikinamos, sunkiai termiškai sunaikinamos (miglinės ir skrotelinės piktžolės) ir labai sunkiai termiškai sunaikinamos piktžolės. Terminėje piktžolių kontrolėje didelę problemą kelia sunkiai termiškai sunaikinamos piktžolės. Suvėlinus šių piktžolių terminę kontrolę, piktžolės stelbia žemės ūkio augalus, patiriami derliaus nuostoliai. Norint tobulinti piktžolių terminės kontrolės technologiją teko įvertinti aukštatemperatūrės aplinkos parametrus, sunkiai termiškai sunaikinamų piktžolių morfologinę sandarą, piktžolių augimo ir vystymosi tarpsnius, piktžolių lapų oro tarpsluoksnių įtaką aukštatemperatūrio lauko plitimui į gilesnius audinius, piktžolių lapų posvyrio kampo įtaką terminei kontrolei. Šiame darbe yra nagrinėjama minėtų veiksnių įtaka sunkiai termiškai sunaikinamų piktžolių kontrolei, bei siūlomos sprendimo priemonės formuojant aukštatemperatūrę aplinką efektyvesnei terminei piktžolių kontrolei drėgnuoju vandens garu.