Tyrimo problema – makroekonominiu požiūriu besivystančių šalių atsilikimas daugelyje sričių. Kaip šias šalis integruoti į pasaulinę prekybos sistemą? Tyrimo objektas – besivystan��ių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportas ir jo skatinimo politika. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Pasaulio Prekybos Organizacijos įtaką besivystančių šalių žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportui. Tyrimo uždaviniai: 1) išnagrinėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto politikos teorinius aspektus, įvertinant klasikines užsienio prekybos formas; 2) apžvelgti Pasaulio prekybos organizacijos funkcijas, principus, struktūrą, raidos ypatumus; 3) įvertinti PPO derybų raundų žemės ūkio politikos klausimais naudą besivystančioms šalims; 4) išnagrinėti ES politikos įtaką Nikaragvos ir Moldovos šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui; 5) išanalizuoti besivystančių šalių, Nikaragvos ir Moldovos, žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Tyrimų metodika. Tiriant PPO įtaką besivystančių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui ir jo skatinimo politikai atskirais metais, prognozuojant šių šalių vystymosi perspektyvas bei formuluojant darbo išvadas buvo remiamasi loginiu, mokslinės literatūros analizės, aprašomuoju, lyginimo, duomenų analizės, istoriniu, laiko eilučių analizės, grafinio duomenų vaizdavimo metodais. / The problem of the analysis – developing countries in terms of macroeconomic indicators are lagging behind many areas. How to integrate them into the world trade system? The object of the analysis - the export of the agricultural and food products of the developing countries The aim of the analysis - WTO's influence on the agricultural and food products of the developing countries The tasks: 1) to analyse theoretical aspects of agricultural and food products policy, evaluating the forms of foreign classical trade; 2) to review WTO's functions, background, structure and key issues of its development; 3) to evaluate the benefits of WTO negotiations on the agricultural policy issues for developing countries; 4) to analyse the influence of the EU on the export of agricultural and food products from Nicaragua and Moldova; 5) to analyse the export of agricultural and food products from developing countries cases of Nicaragua and Moldova. The methods for the analysis. While investigating the influence of WTO to the export of agricultural and food products of developing countries, making assumptions for the future and formulating the outcomes of the work the logical, literature scientific analysis, descriptive, comparative, data analysis, historical, time series analysis and presentation of graphical data methods were used.

ES transporto politika siekiama sukurti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius atitinkančias transporto sistemas, kurios užtikrina Europos gerovę. Transporto sektorius turi tiesioginės įtakos ekonomikos augimui per pamatinių bendrosios rinkos principų – laisvo žmonių, prekių, paslaugų judėjimo – įgyvendinimą. Didžiausia vežimo dalis ES viduje vyksta keliais, jais vežama 44 procentai krovinių ir 85 procentai keleivių, transporto priemonių kasmet padaugėja 3 milijonais. Taip sparčiai augant kelių transporto sektoriui, daugėjant rinkos dalyvių bei aštrėjant konkurencijai tarp vežėjų, vis didesnis dėmesys skiriamas kelių transporto kontrolei. Darbe keliama problema – vežėjų valstybinės priežiūros galimybės, užtikrinant eismo saugą bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems kelių transporto paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams. Darbo tikslas yra apibrėžtas sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo galimybes visiems kelių transporto paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams. Naudojami tyrimo metodai: dokumentų analizė teisės aktų tyrimui, nustatant naujai įsigaliojusių teisės aktų poveikį; aprašomosios statistikos metodas – pateikti kiekybiniams ir kokybiniams kontrolės rezultatams; lyginimo metodas, siekiant atskleisti esminių veiksnių, įtakojančių kelių transporto sąlygų gerinimą, tarpusavio sąveikas, priklausomybę. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmasis skyrius skirtas ES transporto politikos apžvalgai, nusakant pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) transport policy aims at creating appropriate transport systems that meets economical, social and environmental demands and improves the wealth of Europe. Transport in general and roads in particular play an economic role of prime importance in modern economies by implementing the free movement of persons, goods and services. Road transport’s inland market share is the largest with carrying 44 percent of goods and 85 percent of passengers and keeps increasing with 3 million vehicles per year. In a highly competitive market, in which companies are under pressure to keep costs to a minimum, action must be taken to improve compliance with essential rules. Compliance with the provisions cannot be enforced unless proper and effective control is brought to bear. This study aims at pointing out the enforcement’s abilities to ensure that the working time rules are applied and enforced uniformly and fairly throughout the Union to avoid any distortion of competition. The following methods of research was used in the study: analysis of documents for studying the legislation, descriptive statistics for presenting quantitative and qualitative results of control, comparison method for developing essential factors that makes influence improving road transport conditions, their reciprocity and dependence. There are three main parts in the study. The first one proposes the review of EU transport policy with its main aims, goals, implementing tools as well as description... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti pagrindines 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidas ir jų priežastis, ir, išanalizavus 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemą įvertinti, ar naujoji paramos administravimo sistema leis išvengti ankstesnio paramos periodo klaidų. Tiriant nustatytos pagrindinės 2004-2006 m. ES struktūrinės paramos administravimo klaidos ir įvardintos jų priežastys, išskirtos pagrindinės 2004-2006 m. paramos administravimo sistemos probleminės sritys. Išanalizuota 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistema (apžvelgiant institucinio valdymo modelio, paramos administravimo procedūrų tinkamumą ir jas reglamentuojančių teisės aktų kokybę), ji palyginta su 2004-2006 m. paramos administravimo sistema. Lyginant didžiausias dėmesys skirtas 2004-2006 m. paramos administravimo sistemoje užfiksuotoms probleminėms sritims. Vertinant, ar naujojoje paramos administravimo sistemoje išvengta ankstesnio paramos periodo klaidų konstatuota, jog 2007-2013 m. paramos administravimo sistema efektyvesnė – stebima institucinio valdymo modelio dalinė decentralizacija, nustatytos efektyvesnės paramos administravimo procedūros ir patobulinti teisės aktai. Atsižvelgiant į neišspręstas problemas, pateiktos bendrosios rekomendacijos 2007-2013 m. paramos administravimo sistemai tobulinti, jos efektyvumui gerinti. / The objective of the thesis is to identify main problems of EU structural assistance system for 2004-2006 in Lithuania and to assess whether the new structural assistance system for 2007-2013 will allow to avoid problems and will be more efficient in terms of EU funds management system (institutional management structure: integrated/differenciated, centralized/decentralized ), structural assistance procedures, and quality of legal acts.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.

Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text] / Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą]

Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą] / Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text]

Darbo objektas - atsakingų už informacijos apie ES valdymą ir sklaidą Lietuvoje institucijų veikla ir bendradarbiavimas. Darbo tikslas – ištirti informacijos apie ES valdymo ir sklaidos Lietuvoje pagrindinius bruožus bei atskleisti institucijų, koordinuojančių informaciją apie ES Lietuvoje vaidmenį. Darbo uždaviniai: identifikuoti informacijos ir žinių vadybos viešajame sektoriuje teorinius aspektus; aptarti ES komunikacijos politikos ypatumus; išnagrinėti Lietuvos Respublikoje skleidžiamos informacijos apie ES šaltinius, institucijas; ištirti informaciją apie ES skleidžiančių institucijų veiklos ypatumus ir darbo efektyvumą. Darbo metodai - dvejopo pobūdžio kokybinių tyrimų metodai: pusiau struktūruoto giluminio interviu metodu atlikti 8 giluminiai interviu; el. paštu atlikti interviu, kai atsakymai buvo pateikiami raštu, atlikti 6 interviu. Taip pat mokslinės literatūros bei teisės aktų analizė. Tyrimo rezultatai: Lietuvoje yra sukonstruotas instituciškai stiprus ES komunikacijos politikos įgyvendinimo modelis, pagrįstas organizacijų bei institucijų valdančių ir skleidžiančių informaciją apie ES tinklu. Egzistuoja trilypis institucinis pasiskirstymas: ES lygmens atstovai, nacionalinės vyriausybės institucijos bei įvairūs info tinklai ir centrai; Regioniniu lygmeniu informacija apie ES yra skleidžiama per itin konstruktyviai parengtą institucinę sistemą Lietuvoje. Informacijos tinklas veikia kaip sąsaja tarp ES ir jos piliečių vietos lygmeniu; Tarpinstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis – institutions responsible for the administration and dissemination of the EU information in Lithuania, their activities of cooperation. Aim of the thesis - to explore the main features of the administration and dissemination of the EU information in Lithuania and to identify the role of the institutions, coordinating information on the EU in Lithuania. Main tasks: to identify the theoretical aspects of information and knowledge management in public sector; to discuss the EU's communication policy features; to consider in the Republic of Lithuania disseminating information on the sources, authorities, investigate the spread of information on the EU institutions' activities and features of the performance. Methods of the research - the dual nature of qualitative research methods: a semi-structured in-depth interview method, were made 8 in-depth interviews; e-mail interview, the answers were given in writing by 6 interviews. As well as the scientific literature and legislative analysis. The results of the research: Lithuania has built a strong institutional EU communication policy model based on organizations and institutions operating and spreading information throughout the constructive network. There is a triple institutional distribution: EU-level representatives, national government authorities and the various networks and the info centers. At a regional level, information about the EU is disseminated through constructive Lithuania's institutional... [to full text]

Šio magistrinio darbo tema „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: viešų diskusijų ir idėjų propagavimo analizė“. Darbo objektas – nuomonių ir diskusijų apie ES įtaką Lietuvos verslui visuma. Verslo sąvoka įvardijame Lietuvos įmones – darbdavius, darbuotojus ir vartotojus. Nuomonių šaltiniai šiuo atveju du dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“ bei atlikto tyrimo respondentai – ekspertai, įmonių vadovai ir nuosavo verslo savininkai. Pagrindinis darbo tikslas - remiantis analizuojama medžiaga įvertinti, kokios pagrindinės tendencijos, objektai, temos vyrauja svarstymuose apie ES įtaką verslui. Darbe aptariami šie klausimai: kaip verslo ir ES santykį pateikia du Lietuvos dienraščiai - didžiausio tiražo „Lietuvos rytas“ ir verslo naujienų dienraštis „Verslo žinios“, kaip ES naudos ir grėsmės vertinamos tarp ekspertų, įmonių vadovų ir nuosavo verslo savininkų, kokios pagrindinės tendencijos vyrauja nagrinėjamuose dienraščiuose ir ar jos yra sąlygotos įtakingų verslo grupių. Dienraščių analizė parodė, kad „Verslo žinios“ pateikia objektyvesnę ir profesionalesnę informaciją nei „Lietuvos rytas“. „Lietuvos rytas“ daug dėmesio skiria politikų vaidmeniui ES integracijos procese, dažniausiai akcentuodamas neigiamas jų savybes – polinkį į korupciją, neprofesionalumą, egoizmą. Valdininkai įvardijami kaip viena kliūčių integracijoje į ES. Pagrindinė akcentuojama integracijos nauda – ES finansinė parama. „Verslo žinios“ išryškėjo kaip atviras nuomonėms ir diskusijoms... [toliau žr. visą tekstą] / This masters thesis deals with analysis of public discussion and ideas promotion during Lithuania's integration into European Union. The work gives an overview of debates on the EU's influence on Lithuanian business. As a concept of business this work identifies Lithuanian companies - employers, workers and consumers. Feedback sources in this case are two daily newspapers - "Lietuvos rytas" and "Verslo žinios" and the survey respondents - experts, business executives and business owners. The main purpose of this research - to evaluate the main trends, objects, events, that dominated the deliberations of the EU's influence on business. The paper covers the following topics: how the relationship between the EU and the busness was highlighted by two Lithuanian newspapers - the largest-circulation "Lietuvos rytas" and business news daily "Verslo žinios"; the EU's benefits and risk assessment among experts, business managers and business owners; what main trends prevailed in newspapers, and whether these trends were the result of the influence of powerful business groups. Dailies analysis showed that the "Veslo žinios" provides more objective and more professional information rather than the "Lietuvos rytas". "Lietuvos rytas" is very much focused on the role of politicians in the EU integration process, often with emphasis on the negative characteristics - prone to corruption, incompetence, selfishness. Officials are found as one of the obstacles to the integration into the... [to full text]

Rusijos įtaka, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir Europos energetinį saugumą yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių klausimų. Kadangi, Rusija yra viena iš didžiausių energetinių išteklių tiekėjų į Europos Sąjungą, Rusija gali įtakoti sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su energetikos politika. Europos Sąjunga yra valstybių narių asociacija, kuri veikia vieningai daugelyje sričių, tačiau atsižvelgiant į energetikos sektorių, kiekviena valstybė energetikos problemas sprendžia atskirai ir turi savo interesus. Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos politikos, todėl Rusijai yra lengviau įtakoti politinius sprendimus Europos Sąjungoje, naudojantis energetiniais ištekliais. Magistrinio darbo tikslas – pažvelgti koks yra Rusijos vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir energetinį saugumą. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe analizuojama Europos Sąjungos energetinių išteklių priklausomybė nuo Rusijos, aptariama Rusijos vykdoma politika ir strategija Europoje, analizuojami Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, energetinis saugumas, nagrinėjamas Rusijos ir Europos Sąjungos energetinis dialogas, aptariami energijos tiekimo šaltinių pagrindiniai diversifikavimo projektai ir jų trūkumai, o taip pat remiantis ekspertų interviu analizuojami Rusijos įtakos tikslai ir veiksmai Europos Sąjungos energetikos politikoje. Magistriniame darbe keliama hipotezė - Europos Sąjungos energetikos politika yra priklausoma nuo Rusijos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian influence in shaping European Union energy policy and energy security in Europe is one of the most important and pressing issues. Since, Russia is one of the largest suppliers of energy resources to the European Union. Russia is able influence decision-making in the European Union, with regard to energy policy. The European Union is an association of members, which acts unanimously in many areas, but given the energy division of European energy sectors, each country's energy problems are dealt with separately and follow their own interests. The European Union does not have a single energy policy, so it is easier for Russia to influence political decisions in the by using its energy resources to gain political concessions. The Masters aim is to look at the role Russia plays in forming the European Union's energy policy and energy security. In order to achieve the objective of the work the European Union’s energy resources and dependence on Russia are analyzed, in addition to Russia’s policy and strategy in Europe, the European Union's energy policy objectives concerning energy security, the issue of Russia and the European Union energy dialogue. The main sources of energy supply diversification projects and their deficiencies as well as expert interviews are analyzed on the basis of Russia’s declared objectives and actions toward the European Union's energy policy. Master work in assuming – the main conclusion that the European Union energy policy is dependent on... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]