Tyrimo tikslas – ištirti žmonių, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, potrauminio streso sutrikimo simptomų, jų įveikos strategijų ir psichologinio atsparumo sąsajas. Buvo ištirti 120 tiriamųjų (92 vyrai ir 28 moterys), kurie patyrė apatinių galūnių amputaciją. Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) skirtas matuoti psichologinį atsparumą, kaip asmenybės savybę. 2. Streso įveikos klausimynas, kuris naudojamas matuoti įveikos strategijoms. 3. Įvykio poveikio skalė - revizuota (IES-R) skirsta potrauminio streso sutrikimo simptomams nustatyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog psichologinis atsparumas nėra susijęs su potrauminio streso sutrikimo simptomais tiesiogiai. Bet nustatyta, jog jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu vyrų didesnis bendras psichologinis atsparumas ir psichologinio atsparumo įsipareigojimas susijęs su dažniau naudojama problemų sprendimo įveikos strategija, o dažnesnis šios strategijos naudojimas susijęs su mažesniu potrauminio streso sutrikimo vengimo simptomo kiekiu. Jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu asmenų bendras psichologinis atsparumas ir jo bruožai (kontrolė, įsipareigojimas) teigiamai susiję su problemų sprendimo įveikos strategijos naudojimu. Vyresnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu žmonių grupėje rastas toks pat ryšys tarp bendro psichologinio atsparumo bei jo kontrolės bruožo ir problemų sprendimo įveikos strategijos. Vyresnių asmenų didesnė psichologinio atsparumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine associations between posttraumatic stress disorder (PTSD) symptoms, coping strategies and hardiness among people with lower limb amputations. There were examined 120 patients (92 men and 28 women) who suffered a lower limb amputation. In the study were used three questionnaires: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) which is designed to measure hardiness as a characteristic of personality. 2. Coping with stress questionnaire, which is used to measure coping strategies. 3. The Impact of Event Scale-Revised (IES-R) is used to measure PTSD symptoms. Results showed that hardiness was not directly associated with PTSD symptoms. But there were found that higher overall hardiness and commitment characteristic were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy and more frequent usage of this coping strategy was associated with less PTSD avoidance symptom amount among men who were younger and had lower than higher education. Among people who were younger and had lower than higher education there were found that higher overall hardiness and its characteristics (control, commitment) were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy. In the older age group of people with lower than higher education overall hardiness and its control characteristic were positively associated with problem solving coping strategy. In older age group there were found that hardiness control characteristic was... [to full text]

Siekiant nustatyti iš misijos Afganistane grįžusių karių psichologinę būklę, patiriamus stresogeninius įvykius, kokios stresinės situacijos įtakoja potrauminio streso pasireiškimą, šiame darbe analizuojami jų patirti stresogeniniai įvykiai, potrauminio streso išsivystymas bei grupės sutelktumas. „Karių patiriamo streso klausimynas“, Potrauminio streso Misisipės skalė“, „Grupės sutelktumo“ klausimynais. Apklausta 111 iš misijos Afganistane grįžusių karių. Rezultatai parodė, kad kariams, patyrusiems daugiau stresogeninių įvykių bei blogiau vertinantiems grupės sutelktumą, yra labiau išreikšti potrauminio streso simptomai, nei tiek pat patyrusiems stresogeninių įvykių, bet geriau vertinantiems grupės sutelktumą. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo patiriamų stresogeninių įvykių, kariai patiria daugiau potrauminio streso simptomų, esant blogesniam grupės sutelktumui. Tiek aukštojo, tiek neturinčių aukštojo išsilavinimo, tiek vyresnių, tiek jaunesnių ir patyrusių stresogeninių įvykių karių potrauminio streso simptomų išreikštumas nesiskiria. / Aiming to assess the psychological condition of soldiers, who have returned from an international mission in Afghanistan, the incurred stressogenic events, to find out what stressful situations cause post-traumatic stress, the stressogenic events they have experienced as well as development of post-traumatic stress and unit cohesion are the scope of analysis of this paper. 111 soldiers, who had returned from an international mission, were interviewed using the following surveys: Soldiers' Stress Survey, Mississippi Scale for Post-traumatic Stress, Unit Cohesion. The results demonstrated that the soldiers, who had experienced more stressogenic events and evaluated the unit cohesion with a lower grade, had a deeper post-traumatic stress symptoms than those, who had experienced the same number of stressogenic events but gave a better evaluation of the unit cohesion. It has been established that in the event of lower unit cohesion, soldiers experience deeper post-traumatic stress symptoms, regardless of incurred stressogenic events. The depth of post-traumatic stress symptoms did not vary between groups of soldiers having higher education degree and those who did not, as well as between older and younger or the ones, with bigger stressogenic event experience.