Disertacijoje aprašoma prūsų kalbos kirčiavimo sistema, galimà atsekti iš šaltinių (visų pirma III prūsų kalbos katekizmo, teikiančio daugiausia akcentologijos duomenų) rašybos. Siekiama atkurti kiek įmanoma išsamesnį sinchroninį sistemos vaizdą ir nustatyti galimas diachronines jos raidos tendencijas. Kritiškai įvertinus visas iki šiol paskelbtas prūsų kalbos akcentologijos ir akcentografijos teorijas, pirmajame tyrimo etape apibrėžiami kirčiuoto skiemens nustatymo iš šaltinių rašybos principai, įvertinamas tokių mokslinėje literatūroje prūsų kalbai postuluojamų reiškinių kaip Saussure'o-Fortunatovo ar Kortlandto dėsniai realumas. Kirčiavimo sistemos analizėje, laikantis morfologinės akcentologijos principų, nustatomos kirčiavimą lemiančios paliudytų prūsų kalbos žodžių morfemų akcentinės savybės, žodžiai klasifikuojami į akcentines paradigmas, analizuojamas kirčio vaidmuo žodžių daryboje. Sinchroniniais metodais atkurta sistema nuosekliai lyginama su giminiškų kalbų (visų pirma lietuvių ir slavų) kirčiavimo sistemomis, konstatuojami jų sutapimai ir motyvuojami skirtumai. / The dissertation contains a description of the accentual system of Old Prussian as evidenced by the orthography of Prussian written monuments, particularly that of the Third Catechism (which abounds the most in accentological data). An attempt is made to reconstruct, as comprehensively as possible, the synchronic state of the accentual system in question, as well as to identify any possible trends in its diachronic development. At the first stage of research, upon a critical examination of all the theories dealing with Old Prussian accentology and accentography published to date, the methods of identifying the stressed syllable based on the orthography of the written monuments are outlined. The validity of Saussure-Fortunatov’s and Kortlandt’s laws, which have been postulated in the scholarly literature on Old Prussian, is subjected to a re-evaluation. Then, an analysis of the accentual system is undertaken, in adherence to the principles of morphological accentology, in order to determine the accentual properties of the Old Prussian morphemes conditioning the stress of the attested words, as well as to classify the words by accentual paradigm and to elucidate the role of stress in word-formation. This reconstructed synchronic system is then thoroughly confronted with those of the related languages (primarily Lithuanian and Slavic) to demonstrate the correspondences and to account for the discrepancies between them.

In der Dissertation wird das altpreußische Akzentsystem, das von der Orthographie der Sprachdenkmäler (zuallererst des 3. Katechismus) indirekt dargestellt wird, beschrieben. Das Ziel der Untersuchung ist eine ausführliche (insoweit das dürftig belegte Material eine Beurteilung zulässt) Rekonstruktion des synchronischen Zustands des apr. Akzentsystems und Feststellung möglicher Entwicklungstendenzen des Systems. Nach der kritischen Übersicht über alle bisherigen Theorien zur apr. Akzentologie und Akzentographie werden im ersten Schritt der Untersuchung die Prinzipien, nach denen betonte Silben der belegten Wörter anhand der Orthographie der Texte identifiziert werden können, bestimmt, auch wird die Realität der in früherer Literatur für das Altpreußische postulierten Akzentverschiebungsgesetze (z.B. Gesetz von Saussure-Fortunatov, Gesetz von Kortlandt u.a.) diskutiert. Die Hauptaspekte der nach den Prinzipien der morphologischen Akzentologiekonzeption vorgenommenen Untersuchung des Akzentsystems sind Feststellung der Akzenteigenschaften der Morpheme, welche die Akzentuierung flektierbarer Wörter bestimmen, Klassifizierung der belegten Wörter nach Akzentparadigmen und Analyse der Rolle des Akzents bei der Wortbildung. Das durch synchronische Untersuchung beschriebene System wird mit Systemen der verwandten Sprachen (zuallererst des Litauischen und der slavischen Sprachen) verglichen, ihre Übereinstimmungen werden konstatiert und Unterschiede werden erklärt. / Disertacijoje aprašoma prūsų kalbos kirčiavimo sistema, galimà atsekti iš šaltinių (visų pirma III prūsų kalbos katekizmo, teikiančio daugiausia akcentologijos duomenų) rašybos. Siekiama atkurti kiek įmanoma išsamesnį sinchroninį sistemos vaizdą ir nustatyti galimas diachronines jos raidos tendencijas. Kritiškai įvertinus visas iki šiol paskelbtas prūsų kalbos akcentologijos ir akcentografijos teorijas, pirmajame tyrimo etape apibrėžiami kirčiuoto skiemens nustatymo iš šaltinių rašybos principai, įvertinamas tokių mokslinėje literatūroje prūsų kalbai postuluojamų reiškinių kaip Saussure'o-Fortunatovo ar Kortlandto dėsniai realumas. Kirčiavimo sistemos analizėje, laikantis morfologinės akcentologijos principų, nustatomos kirčiavimą lemiančios paliudytų prūsų kalbos žodžių morfemų akcentinės savybės, žodžiai klasifikuojami į akcentines paradigmas, analizuojamas kirčio vaidmuo žodžių daryboje. Sinchroniniais metodais atkurta sistema nuosekliai lyginama su giminiškų kalbų (visų pirma lietuvių ir slavų) kirčiavimo sistemomis, konstatuojami jų sutapimai ir motyvuojami skirtumai. / The dissertation contains a description of the accentual system of Old Prussian as evidenced by the orthography of Prussian written monuments, particularly that of the Third Catechism (which abounds the most in accentological data). An attempt is made to reconstruct, as comprehensively as possible, the synchronic state of the accentual system in question, as well as to identify any possible trends in its diachronic development. At the first stage of research, upon a critical examination of all the theories dealing with Old Prussian accentology and accentography published to date, the methods of identifying the stressed syllable based on the orthography of the written monuments are outlined. The validity of Saussure-Fortunatov’s and Kortlandt’s laws, which have been postulated in the scholarly literature on Old Prussian, is subjected to a re-evaluation. Then, an analysis of the accentual system is undertaken, in adherence to the principles of morphological accentology, in order to determine the accentual properties of the Old Prussian morphemes conditioning the stress of the attested words, as well as to classify the words by accentual paradigm and to elucidate the role of stress in word-formation. This reconstructed synchronic system is then thoroughly confronted with those of the related languages (primarily Lithuanian and Slavic) to demonstrate the correspondences and to account for the discrepancies between them.