Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe analizuojama valstybės tarnautojų atleidimo tarnybos teorija ir praktika, jų atleidimo iš tarnybos teisinio reguliavimo problematika. Šio darbo hipotezė, jog nepaisant imperatyvaus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo tarnybinių santykių pabaigai, galimas darbo teisės normų taikymas. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje atskleidžiamas valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos teisinio santykio samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir Darbo kodeksą, nurodant šių santykių specifiką, kompleksinį teisinį reguliavimą. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tarnybinių ginčų bylas, atleidimo pagrindai ir jų taikymo problematika. Tyrimo analizė išskiria tris kategorijas atleistų valstybės tarnautojų: 1) įstaigos vadovai; 2) karjeros valstybės tarnautojai; 3) statutiniai pareigūnai. Valstybės tarnautojai dirba valstybės interesais, atlieka viešąjį administravimą. Valstybės tarnybiniai santykiai susiklosto tarp darbdavio (valstybės) ir tarnautojo, todėl šie santykiai grindžiami hierarchijos principo taikymu, siekiant garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnautojų teisiniai santykiai reguliuojami skirtingų teisės šakų: administracinės, darbo, konstitucinės. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Įstatymų leidėjas tarnybinių santykių pabaigai pirmenybę teikia... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The final paper for the Master’s degree analyzes theory and practice of the dismissal of civil servants and issues of concern of legal regulation of dismissal from the civil service. This paper includes the hypothesis that despite the application of provisions of the imperative Civil Service Act for the ending of the civil service, use of the Labour Law norms is possible. This paper is comprised of two main parts. The first part of the paper discloses the concept of legal relations of the dismissal of civil servants with reference to the Civil Service Act and Labour Code by setting forth the specifics of these relationships and their integrated legal regulation. The second part of the paper examines the practice of the Supreme Administrative Court of Lithuania in proceeding with cases relating to disputes over civil service, the basis for civil servant dismissal and problems of concern of its practical application. Research analysis differentiates among the following three main categories of the dismissed civil servants: 1) Senior Officials of public institutions; 2) Career Civil Servants; and 3) Statutory Officers. Civil servants work in best interests of the State and fulfil the tasks of public administration. Civil service labour relations develop between the employer (the State) and the civil servant therefore they are based on the principle of hierarchy in order to ensure the public interest. Legal relations between the State and civil servants are regulated by... [to full text]

ECDL programa skirta kompiuterinio raštingumo įgūdžiams formuoti ir tobulinti. Šios programos pasiekimas yra tai, kad nustatytas standartas kompiuterio vartotojo žinioms ir įgūdžiams sertifikuoti. ECDL sertifikavimas iš pradžių buvo atliekamas rankiniu būdu. Vėliau buvo pereita prie kompiuterizuoto testavimo, tam sukuriant specialias testavimo sistemas. ECDL programoje įgytų įgūdžių įvertinimui Lietuvoje naudojama testavimo sistema dirba su interneto klientais. Teisę prie jos jungtis turi tik įgaliotieji ECDL testavimo centrai. Testavimo sistemos užduotys yra keleto tipų: pagrįstos tiesioginiu atlikimu, imitavimu, spragtelėjimo ir tempimo, „tiesa/netiesa“ pasirinkimu bei daugybiniu pasirinkimu. Iki šiol nėra spręsta problema, ar efektyviai realizuotoje testavimo sistemoje atliekamas įvairių užduočių tipų tikrinimas, ar testuojant atsižvelgiama į žmogaus įgūdžių kokybę. Kadangi ECDL testų tikrinimas vykdomas tiek rankiniu būdu, tiek automatizuotu būdu, todėl būtų labai naudinga išanalizuoti įvairius testavimo būdus ir įvertinti rankinio ir automatizuoto testavimo būdų galimybes kokybės požiūriu. Pasirinkta tyrimų sritis yra pakankamai plati, apimanti efektyviausių testavimo metodų, vartotojų reakcijos į testus problemas. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, siekiant sukurti efektyvų vartotojų testavimo metodą ar patobulinti jau esamus. Šio tyrimo objektas – ECDL rankinio ir automatizuoto testavimo būdų galimybės. Tyrimo tikslas – išanalizavus ir įvertinus... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of ECDL testing methodologies in approach to quality is disputed in this master’s work. This work studies ECDL testing methodologies and their problems, analyses the pros and cons of automated test assembly and computer adaptive testing methods. It also analyses the advantages and disadvantages of automated and manual testing. The purpose of this work is to suggest a new ECDL testing system architecture, which ensures effective and efficient testing of people’s computer skills and competence, as the quality of those computer skills is very important. The objects of this paper are the possibilities of ECDL manual and automated testing. The main goal – is to suggest a new ECDL testing system architecture, after analyzing and evaluating ECDL testing possibilities. The main tasks of this master’s work are: to evaluate testing methods in approach to quality; to suggest a new ECDL testing system conceptual architecture model, which includes best practice management sub-system; to find best practice elements according to ECDL Advanced Syllabus 1.0; to perform experiments connected with the use of best practice elements in the ECDL Advanced testing. The main results of the research. The expert survey was conducted in order to find out, what experts think about the need to complete ECDL tasks correctly and with a touch of quality. The second purpose of this survey was to find out, if best practice elements are needed, and if yes, then for which ECDL modules. The results... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie studijose ir praktikose jų įgyjamas funkcines kompetencijas. Tyrime dalyvavo 96 Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studijų programos Specialioji pedagogika (šaka Logopedija; šaka Kūno kultūros pedagogika, kineziterapija) 3 ir 4 kurso studentai. Anketinės apklausos metodu tirta, būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie įgytas kompetencijas kiekvienoje praktikoje, formuojamus gebėjimus, vertybines nuostatas. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp kompetencijų įgijimo bakalauro studijose ir jų įgyvendinimo praktikų metu. Tyrimu nustatyta kokių kompetencijų būsimieji specialieji pedagogai turi, kokie gebėjimai formuojami praktikų metu, kurie atsiskleidžia kiekvienoje veikloje. Mokytojui ir specialiajam pedagogui keliami aukšti reikalavimai ugdymo institucijoje bei paruošimui aukštojoje mokykloje. Pagrindinės kompetencijų grupės : bendrakultūrinė, profesinė, specialioji ir bendroji, kurios formuoja tam tikrus gebėjimus, kuriuos turi turėti kiekvienas specialistas, ugdantis vaikus. Analizuojant studentų atsakymus paaiškėjo, jog studijose ir pedagoginėse praktikose jie įgyja šias funkcines kompetencijas: informacinių technologijų, organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymo/si aplinkų kūrimo, mokymo/si proceso valdymo, mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo ir turi jų formuojamus gebėjimus. Būsimieji specialieji... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis of future special education teachers opinion about the study and practice of functional competence is acquired. The study included 96 Siauliai University of Social Welfare and Disability Studies, Faculty of Pedagogy Special education program (Speech therapy branch, a branch of Physical Education Pedagogy, physical therapy) 3 and 4 year students. Questionnaire survey method was studied, the future special education teachers opinion about the competences acquired in each practice formed in capacity values. Analysis of the data sought link between the competencies acquired in their undergraduate studies and the implementation of the practices. The study found what competencies future special educators have, what skills are formed during the practice, which is revealed in each activity. Teachers and special educators to meet high requirements of the educational institution of higher education and preparation. Key competency groups: general cultural, professional, special and general, which forms a number of skills that everyone should have a specialist who educates their children. When analyzing student's answers showed that pedagogical practices in the studio and they are acquired these functional competencies: information technology, organizational improvement and change management, subject content planning and development, teaching / learning environments, teaching / learning process management, pupil achievement and evaluate progress and to forming of... [to full text]

Tiriant mentoriaus ir studento sąveiką mokomosios socialinio darbo praktikos procese yra svarbu atsižvelgti į mentoriaus pasiruošimą (kompetencijas) bei atliekamus vaidmenis, taip pat vadovavimo stilių, kurį jis pasirenka dirbdamas su studentu. Taip pat svarbu apžvelgti ir studento pasiruošimo praktinei veiklai galimybes. Analizuojant mentoriaus ir studento sąveiką praktikos procese galima įžvelgti studijų kokybės aspektą – mokymąsi praktikos procese, kuris lemia studentų pasiruošimą savarankiškai profesinei veiklai. Todėl mentoriaus vaidmuo ir motyvacija labai svarbūs. Tikslas – išanalizuoti mentoriaus ir studento sąveikos aspektus mokomosios socialinio darbo praktikos procese, išryškinant sąveikos turinį. Buvo atliktas kokybinis tyrimas (pusiau struktūruotas interviu). Tyrimo dalyviai buvo pasirinkti darant prielaidą, jog skirtingų specifikų socialinio darbo organizacijose atsiskleis skirtingi mentorystės bei mokomosios socialinio darbo praktikos aspektai, kas leis mentoriaus ir studento sąveiką apžvelgti įvairiais aspektais. Pasirinktos tokios organizacijos, kuriose socialinio darbo praktiką atlieka studentai iš Vytauto Didžiojo universiteto. Tyrime dalyvavo po vieną mentorių iš vienos organizacijos. Iš viso tyrime dalyvavo 7 mentoriai. Tyrimo dalyviams buvo pateikti klausimai, susiję su mentoriaus kompetencijomis, studentų išankstiniu pasiruošimu bei mentoriaus ir studento sąveika mokomosios socialinio darbo praktikos procese. Tyrimo rezultatai parodė, jog studentų... [toliau žr. visą tekstą] / Study of interaction between mentor and student teaching in social work practice is an important consideration in the process of mentor preparation (competencies), and roles, as well as leadership style, which he chooses in the student. It is also important to review the student's preparation and practical work opportunities. Analyzing the interaction between mentor and student can see the process of practice quality aspect - learning practices in the process that determines the students' preparation for self employment. Therefore, the role of mentor, and motivation is very important. Purpose - to analyze the interaction between mentor and student teaching aspects of social work practice in the process, highlighting the interaction between the content. It was a qualitative study (semi-structured interviews). The study participants were selected on the assumption that the different specificities of social work revealed different mentoring organizations, and educational aspects of social work practice, which will allow the mentor and the student an overview of various aspects of the interaction. Choice of such an organization in which social work practice by students from the Vytautas Magnus University. The study included one on one mentoring organization. A total of seven mentors. The study participants were questioned in connection with the mentor competency, students advance preparation and interaction between the mentor and student teaching in... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami 8-10 klasių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematikos praktiniai gebėjimai bei matematinis raštingumas. Suformuluota hipotezė, jog matematines užduotis, kurių sąlygų turinys siejamas su mokiniui pažįstama aplinka ir kasdieninėmis situacijomis, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams sekasi spręsti geriau. Šių mokinių praktinių matematinių žinių ir gebėjimų lygis atitinka ,,Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose, skirtose žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti” nurodytą matematikos turinio srities apimtį. Tyrime dalyvavo 100 8-10 klasių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose. Matematikos testo metodu tirta, kaip vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai geba pritaikyti turimas matematikos žinias, spręsdami praktinio pobūdžio uždavinius, ir kokie yra jų gebėjimai. Tyrimu nustatyta, kad daugumos vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių 8-10 klasės mokinių matematikos pasiekimai minimaliai atitinka ,,Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose, skirtose žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti” nurodytą matematikos turinio srities apimtį. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / The qualifying paper analyses mathematical skills and literacy of 8-10-form pupils with average special educational needs in General Secondary School. Under the hypothesis those mathematical problems, statements of which are related to the familiar environment and everyday situations, are solved easier by the pupils with average special educational needs. The level of practical knowledge and skills in mathematics of those pupils responds to the required level of mathematical background in “Recommendations on the application of basic education general programmes” up for the development of low (limited intellect) and very low (slightly mentally retarded) intellectual abilities of pupils with special needs. The respondents of the research included 100 8-10-form pupils with average special educational needs of General Secondary School. The research was based on the analysis of the ways how pupils with average special educational needs were able to apply their knowledge in mathematics performing practical tasks and what their abilities were. The research results have revealed that achievements in mathematics of most pupils with average special educational needs minimally respond to the required level of mathematical background in “Recommendations on the application of basic education general programmes” up for the development of low (limited intellect) and very low ( mentally retarded) intellectual abilities of pupils with special needs. Their knowledge was not very deep... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami logopedo praktikos vertinimo aspektai, įgytos kompetencijos ir gebėjimai. Tyrime dalyvavo 53 logopedai, dirbantys Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių miestų ugdymo įstaigose 49 studentai besimokantys Šiaulių universitete, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip logopedai ir studentai vertina atliekamą praktiką, kokias kompetencijas įgyja, tobulina, su kokiais sunkumais susiduria praktikos metu. Apklausos rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių studentų ir logopedų teigė, jog pagrindinės funkcijos, kurias vykdė praktikos metu buvo: rengė planus pratyboms ir vedė jas. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikos metu niekada nekonsultavo kitų darbuotojų kalbos ir komunikacijos ugdymo klausimais ir daugiau nei trečdalis logopedų teigė, kad studentai praktikos metu niekada kartu su logopedu nebendradarbiavo su ugdytinių tėvais ir artimaisiais, nors praktikos instrukcijoje tai numatyta. Praktikos metu atsiskleidė studentų mokėjimas parinkti mokymo metodus ir sugebėjimas taikyti naujas technologijas. Studentai teigė, kad jiems būdingas mokėjimas sudominti mokinius mokomuoju dalyku bei gebėjimas bendrauti su specialiųjų poreikių mokiniais. Daugiau nei penktadalis logopedų teigė, kad studentams praktikos metu sunkiai sekėsi individualiai dirbti su mokiniais. Logopedai tvirtino, kad studentai praktikos metu įgijo/patobulino šias profesines kompetencijas: paruošti mokiniui... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis aspects of evaluation of practice of a speech therapist are evaluated as well as acquired competences and abilities. 53 speech therapists working in educational institutions of Vilnius, Klaipėda, Šiauliai as well as 49 students studying at Šiauliai University, Faculty of social welfare and disability studies took part in the investigation. Using the method of a questionnaire it was investigated how speech therapists and students estimate their practice, what competences they aquire and improve, what difficulties they face during the practice. The results of the survey revealed that most students and speech therapists claimed that the main functions they performed during the practice was preparing plans for the training and leading it. More than half of the students that took part in the survey claimed that during the practice they never instructed other employees on issues of speech and communication training. Moreover, more than third of the speech therapists indicated that students never talked to their pupils‘ parents or families together with a speech therapists because it was not covered in the practice instruction. During the practice students‘ competence to choose teaching methods and ability to apply new technologies were revealed. The students claimed that they possess the ability to engage pupils in the discipline and interact with pupils with special needs. More than fifth of the speech therapists claimed that the students had difficulties working... [to full text]

Viešojo ir privataus intereso derinimas žemės sandoriuose nėra sėkmingai įgyvendinamas dėl neaiškaus, deklaratyvaus teisės aktų, reguliuojančių žemės sandorius, reglamentavimo ir viešojo administravimo klaidų. / Public and private interests in land transactions laws have not been successfully implemented on an uncertain, declaratory legislation governing land transactions, regulatory and public administration errors.

Santrauka Nors, žvelgiant iš vienos pusės, magistrinio darbo temos negalime pavadinti labai nauja, nes jau 2002 m. kovo 14 d. priimtu įstatymu buvo patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kuris sąlygojo Konstitucijos 118 str. pakeitimo įstatymą, nes priimtojo BPK normos prieštaravo šiam straipsniui. Taigi, pakeitus Konstitucijos 118 str. prokurorui suteiktos ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vadovavimo jam funkcijos. Žvelgiant iš kitos pusės, tema yra pakankamai nauja, nes iki šiol yra aktuali. Tai patvirtina prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų vis dar tebevykdomi reorganizavimo procesai bei Generalinio prokuroro rekomendacijų pakeitimai, dėl kurių teisinės galios diskutuoja tiek mokslininkai, tiek pareigūnai-praktikai iki šiol. Magistriniame darbe yra stengiamasi atskirti, apibūdinti bei apibrėžti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam sąvokas, analizuoti ir pateikti šių prokuroro funkcijų sampratą bei pagrindus. Taip pat smulkiai bei aiškiai išnagrinėjamos ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vadovavimo jam vykdomosios veiklos funkcijos (organizacinė veikla ir vadovavimas, planavimas ir kontrolė) lyginant kiek teorija atitinka praktiką, išskiriant probleminius aspektus. Išskirtinis dėmesys yra kreipiamas į prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų (įstaigų) bendradarbiavimo problemas, kaip jį pagerinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų sėkmingas bei efektyvus. BPK 168 str. 1 d. yra numatyti proceso veiksmai, kurie gali... [toliau žr. visą tekstą] / Summary On the one hand, the topic of the master‘s thesis could hardly be considered very fresh, because the law passed on March 14, 2002, established the new Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania, which conditioned the Law on the Amendment of Article 118 of the Constitution, because rules of the new Criminal Procedure Code conflicted with this article. Thus, when Article 118 of the Constitution was amended, the public prosecutor was accorded with functions of organizing and supervising pre-trial investigation. On the other hand, the topic is quite fresh due to its still being relevant because of such reasons as reorganization of the prosecutor‘s office and the pre-trial investigation bodies as well as the recommendations of the Attorney General, which constantly undergo changes and legal effect of these departmental normative acts is constantly being discussed. The master‘s thesis attempts to distinguish, define and determine the concepts of organising and supervising pre-trial investigation, to analyze and present conception and bases of these functions of the public prosecutor. Moreover, it explicitly and in detail analyzes functions of the executive activities of organising and supervising pre-trial investigation (organizational activities and supervision, planning and control), by comparing to what extent does the theory meet the practice and by emphasizing problematic aspects. The thesis pays particular attention to the problems of cooperation between the... [to full text]

Lehrerinnen und Lehrer in der beruflichen Bildung müssen die Erfordernisse der modernen und sich ständig verändernden Produktions- und Dienstleistungsstrukturen und deren Auswirkungen auf die berufliche Bildung kennen. Die Umsetzung des Bologna-Prozesses in Deutschland gab den Anstoß, den Prozess der Modularisierung und den Übergang zu Bachelor-/ Masterstrukturen in der Lehramtsausbildung für das höhere Lehramt an berufsbildenden Schulen im Hinblick auf den sogenannten „doppelten Praxisbezug“ (berufspraktische und schulpraktische Studien) in der ersten Phase der Lehrerbildung (Studium an Universitäten bzw. Hochschulen) und in der zweiten Phase der Lehrerbildung (Vorbereitungsdienst bzw. Referendariat) zu analysieren und mögliche Folgerungen bzw. Konsequenzen für die dritte Phase (Fort- und Weiterbildung) aufzuzeigen. Dazu wurden auf der Grundlage des „Didaktischen Grundverhältnisses“ (Hortsch, 1994) Praxisbereiche definiert, die dann den drei Komponenten beruflicher Handlungskompetenz eines Berufspädagogen (Hortsch, 1997) zugeordnet worden sind. Mittels Inhalts- und Dokumentenanalyse wurden einerseits die schulpraktischen und berufspraktischen Anteile in den auf Bachelor-/ Masterstrukturen umgestellten Lehramtsstudiengängen für das höhere Lehramt an berufsbildenden Schulen und der jeweilige Vorbereitungsdienst und andererseits Angebote im Rahmen von Lehrerfort- bzw. Weiterbildung, die der Ausprägung der produktionsorientierten Komponente der beruflichen Handlungskompetenz dienen, ermittelt. Eine schriftliche Befragung von Lehrerinnen und Lehrern an Beruflichen Schulzentren im Freistaat Sachsen wurde mit dem Ziel durchgeführt, den Grad der Ausprägung der drei Komponenten der beruflichen Handlungskompetenz sowie das Fort- und Weiterbildungsverhalten zu untersuchen. Eine zweite schriftliche Befragung bei Partnern der beruflichen Bildung ermittelte deren Bereitschaft zur Kooperation im Rahmen von Lehrerfort- und Weiterbildung.