Siekiant geriau suprasti verslo organizacijų darbuotojų patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, jų ryšio nustatymas pasirinktas šio tyrimo tikslu. Kad jį atskleistume, naudojome tris metodikas: Veiksnių, Sukeliančių Stresą Darbe, Įvertinimo Klausimyną (Gulbinaitė, 2007), Pasitenkinimo Darbu Skalę (Spector, 1985) ir Streso Įveikos Klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006), kuriomis ištirta 118 tiriamųjų. Gauti rezultatai parodė, jog vyrai, labiau nei moterys, patiria didesnį darbinį stresą, susijusį su darbo reikalavimais bei darbo santykiais. Tuo tarpu moterys, skirtingai nuo vyrų, patiria didesnį pasitenkinimą darbu, susijusį su darbo organizavimu. Skirtumų tarp jaunesnių (18-25m.) ir vyresnių (26-40m.) tiriamųjų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu nenustatyta. Tačiau rasta, jog vyrų ir moterų grupėse darbiniam stresui didėjant, pasitenkinimas darbu mažėja. Taip pat gauta, jog ne visos streso įveikos strategijos susijusios tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Nustatyta, jog trijose tiriamųjų, patirianči���� skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, grupėse naudojamos streso įveikos strategijos skiriasi tik iš dalies. / In order to understand better the job stress and job satisfaction experienced by workers in business organizations, its link is chosen as the aim of this study. For this reason, there were used three methods: The Evaluations Questionnaire of Variables, That Cause Job Stress (Gulbinaite, 2007), Job Satisfaction Scale (Spector, 1985) and Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006). 118 participants took part in this study. The results indicated that men comparing with women experience a bigger job stress, connected with job requirements and job relations. Whereas women, differently than men, experience a bigger job satisfaction, connected with job planning. It was also found that there are no differences of job stress and job satisfaction in groups of younger (18-25 years) and older (26-40 years) participants. Moreover, the results indicated, that when job stress is going up, the job satisfaction is going down in men and women groups. Besides, just some stress coping strategies are interdependent, have connection with job stress and job satisfaction. Finally, stress coping strategies differ just in part in three participants groups, who experience different job stress and job satisfaction.

„Psichologinis klimatas vidutinio dydžio Lietuvos įmonėse: problematika ir sąsajos su turimomis bei taikomomis sprendimų priemonėmis“. Darbo tikslas - pažvelgti į tai, kaip ir ką žmonės išgyvena darbe, aprašyti esančias psichologinio klimato problemas iš vadovų bei darbuotojų pozicijų, išskirti psichologinio klimato problemų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo šeši aukštesnio lygio vadovai ir keturios darbuotojų grupės. Duomenims gauti pasitelkiami individualus ir grupinis interviu. Individualus interviu vykdomas remiantis fenomenologinės analizės principais, grupinis – Atviros Erdvės Technologijos metodu. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichologinio klimato patyrimas tirtose įmonėse atsiskleidžia per 10 patyrimo elementų (darbo sąlygos, įtaka ir galia, darbiniai santykiai, pokyčiai, sprendimo priėmimas, susitarimas kaip dirbama, grįžtamasis ryšys iš vadovų, tapatumas su įmone ir priemonės gerinti psichologinį klimatą) bei per problemas, kurios susijusios su minėtais elementais. / „Psychological climate of middle size Lithuanian enterprises: topic and interface between available and applicable solution tools”. The aim of the study is to describe issues that are experienced at work, to educe problems which personnel face and also to describe solutions, which may be applied to strengthen psychological climate. There were six upscale managers and four employee groups in the survey. Two methodologies were used in this research: phenomenological analysis and Open Space Technology. The research showed that psychological climate unfolds by ten experienced dimensions (work conditions, influence and power, work relationships, changes, decision making, agreements about work processes, feedback, identity with enterprise and solutions to improve psychological climate) and the problems these dimensions contain.

The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect. / Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto.

Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto. / The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect.

Tyrimo tikslas – nustatyti gabių mokinių intelekto ir nerimo sąsajas keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Šiuo darbu siekiama nustatyti ar gabūs mokiniai patiria aukštesnį nerimo lygį, juos lyginant su vidutinius gabumus turinčiais mokiniais ir ar geriau besimokantys vaikai patiria aukštesnį nerimo lygį lyginant su prasčiau besimokančiais vaikais. Taip pat buvo siekiama sužinoti ar vaikų mokymosi pažangumas priklauso nuo tėvų mokslinių pasiekimų ir ar gabių moksleivių tėvai yra labiau išsilavinę. Tyrimas buvo atliekamas naudojant R. Amthauerio IST-70 testą, vaikų intelektui nustatyti, nerimo lygiui nustatyti buvo naudotas T. A. Нeмчин „Nerimo pasireiškimo skalės“ antrasis testas. Šiomis metodikomis buvo ištirti vienos Kauno gimnazijos 199 mokiniai iš 8 devintųjų klasių, 3 anketos buvo atmestos, dėl neatsakytų klausimų. Gabiųjų mokinių kategorijai buvo priskirti tie mokiniai, kurių IQ lygus arba didesni už 115. Tyrimas atskleidė, kad nerimo lygis nesusijęs su tuo ar vaikas yra gabus, ar pasižymi vidutiniais gebėjimais, statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas (p>0,05). 44,4% geriau besimokančių mokinių patiria aukštą nerimo lygį kai tuo tarpu aukštą nerimo lygį patiria tik 25,3% prasčiau besimokančių mokinių, šios grupės statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,019). Tyrimas atskleidė, kad moksleivių intelektiniai gebėjimai nesusiję su lyties faktoriumi, bet nerimo lygis susijęs – mergaitės pasižymi didesniu nerimu nei berniukai (p<0,0001). Buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to determine a connection between intellect and anxiety of gifted pupils of age 14-15 and to find out whether gifted pupils experience a higher level of anxiety compared to pupils of the average talent, as well as whether pupils who learn well are more anxious than pupils who learn worse. This Master’s thesis also aims to analyze whether pupils’ progressiveness depends on their parents’ study achievements and whether pupils who learn well have better educated parents. R. Amthauer test (IST-70) was used to measure children’s intellect level and T. A. Нeмчин second test of The Scale of Anxiety Manifest was used to measure children’s anxiety level. These methods were used in a survey involving 199 9th year pupils from one Kaunas gymnasium, 3 questionnaires were rejected due to unanswered questions. Pupils, who IQ were equal or more than 115, were classified to gifted children. The research showed that the level of anxiety does not depend on whether a child is gifted or has an average talent, a statistically significant difference was not observed (p>0,05). 44,4 % of pupils who learn well experience a high level of anxiety compared to only 25,3 % of pupils who learn worse and also experience a high level of anxiety, a statistically significant difference was observed (p<0,019). The research also revealed that pupils’ intellectual capabilities do not depend on sex, but the level of anxiety does: girls are more anxious than boys (p<0,0001). It was established... [to full text]

Šiame darbe aptartas vaikų nerimastingumas (nerimo bruožas būti pastoviu), jo priežastys, tipai. Taip pat aptarti vaikų miego sutrikimai, jų simptomai, priežastys. Darbe aptartos vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų sąsajos. Šio darbo tikslas - įvertinti vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupę nerimastingumo lygmenį, bei nustatyti tų vaikų miego sutrikimus (nemigą, lunatizmą, bruksizmą, naktinius košmarus, naktinį siaubą, neramių kojų sindromą bei enurezę) apklausiant jų tėvus. Nustatyti ar vaikams yra įvesta miego rutina ir miego higiena. Taip pat ieškoti sąsajų tarp vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų. Atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 108 priešmokyklinę ugdymo grupę darželyje lankantys vaikai (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4). Iš jų 56 berniukai (51,9 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4) ir 52 mergaitės (48,1 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 81  4). Taip pat į anketos klausimus apie vaikų miego sutrikimus atsakinėjo jų tėveliai. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad miego sutrikimai (nemiga, naktiniai košmarai, naktinis siaubas, lunatizmas, bruksizmas, šlapinimasis į lovą, neramių kojų sindromas, nesuformuota miego higiena ir rutina) yra vienodai išreikšti berniukų ir mergaičių grupėse. Vaikų nerimastingumas nepriklauso nuo vaikų lyties ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį. Tačiau vaikai miegantys darbo savaitę darželyje pasižymi didesniu nerimastingumu nei vaikai, kurie darbo savaitę miega namuose. Taip pat nerimastingumas yra... [toliau žr. visą tekstą] / There is discussed preschooler trait-anxiety and sleep disorders and their correlations in this work. The aim of this work is to rate preschooler trait-anxiety level and to assess children sleep disorders (insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis) by questioning their parents. To determine whether there is sleep routine and sleep hygiene institued in familys of participants. Also to establish correlations of preschooler trait-anxiety link with sleep disorders. Participants of the research were 108 preschoolers (age mean 80  4 months). 56 boys (51,9 %) and 52 girls (48,1 %). Parents of particiapants were asked to fill in the form about children sleep disorders and some socio-demographic information. When the achieved data were analysed, it was determined that sleep disoreders such as insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement, enuresis and sleep routine with sleep hygiene has no diferences in groups of boys and girls. Trait-anxiety is not issued by gender and by incomes of parents. Children who sleep at night in kindergarden all work week has higher trait-anxiety level than children who sleep at home. Children who live in familys, where parents are arguing are rated as higher trait-anxiety level, than those, whose parents are not arguing. There are established sleepwalking, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis and no sleep hygiene for children with... [to full text]

Problema. Visuomenėje stebima šeimos instancijos destabilizacija ir iš to sekantys negatyvūs padariniai individų psichinei gerovei. Žinodami, kokie sutuoktinių asmenybės ypatumai lemia kokybiškesnius ir stabilesnius artimus santykius, šeimos psichoterapeutai ir kiti specialistai galėtų padėti ugdyti tas pozityvias savybės ar slopinti negatyvių bruožų įtaką. Tam būtina žinoti ir suprasti asmenybės ypatumų ir sutuoktinių artimų santykių dimensijų sąsajas. Tyrimo tikslas – nustatyti sutuoktinių artimų santykių dimensijų (Pasitenkinimo, Neigiamų emocijų, Įnikimo į santykius, Santykių demonstravimo, Vidinio kontrolės lokuso, Išorinio kontrolės lokuso, Motyvacijos, Stabilumo) ir asmenybės ypatumų (Šizoidiškumo, Paranoidiškumo, Narcistiškumo, Asocialumo, Isteriškumo, Ribinės asmenybės, Anankastinės asmenybės, Priklausomos asmenybės, Vengiančios asmenybės) sąsajas. Metodai. Tyrime naudotas Asmenybės ypatumų klausimynas ir Multidimensinis santykių klausimynas. Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 76 tiriamieji, t.y. 38 sutuoktinių poros, kurie priklauso visuomeninės organizacijos ,,Tėvynės Sąjunga“ Kauno skyriui. Tiriamųjų amžius nuo 21 iki 65 metų. Rezultatai. Skirtingi vyrų ir žmonų asmenybės ypatumai susiję su skirtingomis tiek jų pačių, tiek ir sutuoktinio(-ės) artimų santykių dimensijomis. Didžiausią neigiamą įtaką artimiems santykiams turi vyrų ir žmonų polinkis į šizoidinę, anankastinę, ribinę ir vengiančią asmenybes. Asmenybės ypatumų ryšiai su artimų santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Background. It is noticeably that family institution is destabilizing in society and this negatively affects individuals‘psychical well-being. Getting known which personality traits determine more qualitive and stabile close relationship, family psychotherapists and other specialists can help to improve individuals those features or to reduce the influence of negative ones. For this purpose it is necessary to establish and understand correlations between spouses’ personality traits and close relationships dimensions. Objective. To establish linkage of spouses’ close relationships dimensions (Satisfaction, Negative emotions, Relationship involvement, Relationship Demonstration, Internal control, External control, Motivation, Stability) and personality traits (Schizoid, Paranoid, Narcissistic, Antisocial, Histrionic, Anancastic, Borderline, Dependent, Avoidant). Measures. Personality Traits Questionnaire and Multidimensional Relationship Questionnaire are used in this study. Participants. This study was composed of 38 married couples (76 adults between 21 and 65 years old), who belong to organization Tėvynės Sąjunga Kaunas section. Results. Different spouse‘s personality traits interrelate differently with their own and with spouse‘s close relationship dimensions. Schizoid, Anancastic, Borderline and Avoidant personality traits interrelate with close relationship most negatively. Correlations vary differently by gender.

Pastaruoju metu visuomenėje gana plačiai nagrinėjama psichikos ligomis sergančių žmonių stigmatizacijos ir diskriminacijos problema. Stigmatizuojantis požiūris, susiformavęs istorijos kontekste palaiko stereotipus, kurie neigiamai paveikia psichikos ligomis sergančių asmenų psichosocialinę egzistenciją. Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamų asmenų požiūrį į psichikos ligomis sergančius žmones bei įvertinti sąsajas su sociodemografinėmis tiriamųjų charakteristikomis. Tyrime dalyvavo 227 Kauno ir Alytaus miestų gyventojai (65 vyrai ir 162 moterys). Požiūriui į psichikos ligomis sergančius asmenis nustatyti naudota Didžiosios Britanijos Nacionalinio statistikos departamento sudaryta anketa, „Visuomenės požiūrio į psichikos negalią turinčius žmones skalė“ sutrumpinta forma (angl. Community Living Attitudes Scale Mental Retardation – Short Form (CLAS)) bei tyrimo autorės sudaryta anketa. Tyrimo rezultatai atskleidė vyraujančią nuomonę, jog psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi, neprognozuojamo elgesio, dažnai jų bijoma. Tačiau šie žmonės nesmerkiami, jiems jaučiama užuojauta ir gailestis. Pusė apklaustųjų manė, kad psichikos ligomis sergantiems asmenims naudinga integruotis į visuomenę, tačiau tik vienas trečdalis tiriamųjų sutiko, kad psichiatrinės ligoninės – pasenęs gydymo būdas. Atsižvelgiant į tiriamųjų lytį bei išsilavinimą, didelių požiūrio skirtumų į psichikos ligomis sergančius asmenis nebuvo nustatyta. Tačiau stebimi reikšmingi požiūrio skirtumai atsižvelgiant... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays one of the widely discussed topics is the stigmatization and discrimination of people with mental illness. Stigmatization is based on the stereotypes and negatively reflects on the psychosocial life of people with mental illness. The goal of this research is to define attitudes towards people with mental illness and find correlations with socio-demografic characteristics. 227 respondents from Kaunas and Alytus participated in this study (65 men and 162 women). The following questionnaires were used to assess the respondents attitudes towards people with mental illness: a questionnaire, taken from National Department Statistics of Great Britain, the Community Living Attitudes Scale Mental Retardation – Short Form (CLAS) and a questionnaire made by the author of this study. The results of this study showed the basic attitude that people with mental illness are dangerous. Their behaviour is regarded as unpredictable and they are feared of. However, people with mental illness can expect sympathy and compassion. Half of the respondents admitted that they thought it would be useful to integrate people with mental illness into society, but, on the other hand, only one third of the respondents agreed that mental hospitals are not quite good for people with mental illness. There weren’t significant differences between respondents with regards to their sex and education. Significant differences in attitudes toward people with mental illness were found in different age groups... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti darbuotojo organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir pasitenkinimo karjera sąsajas; 2) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas; 3) nustatyti pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007-2008 metais. Buvo apklausti 220 respondentų, iš jų 45,5 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 30,7 metų. Klausimyną sudarė Pasitenkinimo karjera skalė, Įsipareigojimo organizacijai skalė ir Didžiojo penketo Inventorius. Duomenims analizuoti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, vidurkių palyginimas, dispersinė analizė ANOVA, Regresinė analizė, Pearsono bei Spearmano koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Siekiant išanalizuoti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su žemesniu išsilavinimu, darbu privačiose, mažesnėse negu 50 darbuotojų turinčiose organizacijose, žemu ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumu, tačiau didesniu sutarimo su kitais, neurotiškumo ir atvirumo naujam patyrimui išreikštumu. Didesnis pasitenkinimas karjera siejamas su vyresnio negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to ascertain the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent. The tasks of the MA paper: 1) to ascertain the links between the organizational commitment and career satisfaction of the respondent; 2) to ascertain the links between the organizational commitment and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent; 3) to ascertain the links between career satisfaction and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent. The methodology of the research. The research was carried out in 2007-2008. 220 respondents were surveyed, 45, 5% of them were men and 54.4% women. The average age was 30, 7 year old. The questionnaire was comprised of the Career Satisfaction scale, the Organizational Commitment scale and the Big Five Inventory (BFI). It was used the descriptive statistics, the average comparison, dispersive analysis “ANOVA”, Regression analysis, Pearson, Spearman correlation rates. The results. In order to find out the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent, it was investigated that higher organizational commitment is related to lower education, work in private, smaller then 50 workers organizations, lower extraversion and consciousness but higher agreement, emotional stability and openness. Higher... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti darbinio streso bei profesinio perdegimo sąsajas su socialinės paramos šaltiniais. Tiriamieji: 196 Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojai: 171 moteris ir 25 vyrai nuo 23 iki 70 metų amžiaus. Tyrimo metodikos: sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas); multidimensinė socialinės paramos skalė, vertinanti paramos, gaunamos iš šeimos, draugų, kitų žmonių, naminių gyvūnėlių, vadovų bei kolegų, stiprumą; HSE darbinio streso skalė, matuojanti darbe patiriamo streso išreikštumą; mokytojų perdegimo skalė, matuojanti perdegimo simptomų išreikštumą. Rezultatai: nustatyta, kad darbinis stresas stipriausiai neigiamai susijęs su šeimos ir vadovų parama, o profesinis perdegimas – su šeimos bei naminių gyvūnėlių parama. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, kitų žmonių, vadovų bei kolegų, darbinis stresas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, naminių gyvūnėlių bei vadovų, profesinis perdegimas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Mažesnė socialinė parama negatyviau veikia vyrus ir vyresnio amžiaus asmenis, o didesnė parama efektyvesnė moterims ir jaunesniems asmenims. Gaunančių mažesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų darbinio streso bei profesinio perdegimo išreikštumas yra didesnis nei moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų. Gaunančių didesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – to examine links between work stress, burnout and social support. Setting: Lithuania, Kaunas. Participants: 196 teachers aged from 23 to 70. 171 women and 25 men. Measurements: sociodemografic variables include subject age, sex, marital status, education; multidimensional social support scale includes family, friends, other people, pets, managers and colleagues support; HSE work stress evaluation scale; teachers burnout scale. Results: the strongest negative correlations observed between work stress and family, and managers support and between burnout and family, and pets support. Those who get more support from family, other people, managers and colleagues indicated lower work stress level than those who get less support. Those who get more support from family, pets and managers indicated lower burnout level than those who get less support. Lower social support negatively affects men and older people, and higher social support more positive affects women and younger people. Men and older people getting lower support from particular resources indicated higher work stress and burnout level than women and younger people. Women and younger people getting higher support from particular resources indicated lower work stress and burnout level than men and older people. Individuals living alone and getting more support from friends and coleagues indicated less work stress than those living not alone. Individuals living alone and getting more support from their pets... [to full text]