Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Ikimokyklinis amžius yra visos asmenybės ateiteis pagrindas. Tiriamajame darbe siekta išsiaiškinti vaikų mąstymo stadijas, kūrybinio mąstymo ypatumus, tirta vaikų, lankančių dieninę bei savaitinę darželio grupes bei vaikų, lankančių privatų ugdymo centrą, kūrybinio mąstymo ypatumai. / Having generalized the obtained results, I can presume that abilities of creative thinking of both children groups are distributed in a slight discrepancy. Those children who attend a weekly group of the nursery-school can do more in the creative activity, which is of verbal format. Thus, they shine at a better originality. However, when these children get a task, which requires knowledge and not originality, it is more difficult for them to accomplish it.

Asmenybės pokyčių analizė visada buvo svarbi klinikinės psichologijos sritis, kuri tampa ypač aktuali permainų laikotarpiu. Visuomeninių pokyčių sėkmė priklauso ne tik nuo susiklosčiusių sąlygų, bet ir nuo individo psichologinių ypatumų bei jo paties vidinių pokyčių. Habilitacijai pateiktuose darbuose yra analizuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, nulemiantys asmenybės pokyčius. Pirmųjų grupę sudaro patologiniai veiksniai , o taip pat vidiniai struktūriniai asmenybės dariniai, antrųjų –išorinių intervencijų (daugeliu atvejų psichoterapijos) poveikio analizė ypatingą dėmesį skiriant traumos padarinių išgijimo analizei. Psichoterapinis poveikis priklauso nuo terapinio santykio ypatumų. Publikacijose yra analizuojama terapinio santykio formavimosi sąlygos, struktūra ir mechanizmai, kurie yra būtini veiksmingai psichoterapijai. Habilitacijos procedūrai yra pateikti darbai, kuriuose nagrinėjami kai kurie metodologiniai tyrimų aspektai- atvejo analizės taikymas moksliniuose tyrimuose, kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas klinikinėje psichologijoje – šie klausimai yra pakankamai nauji Lietuvoje, tad jų naudojimo galimybių aptarimas taip pat svarbus. Asmenybės pokyčių tyrimai yra perspektyvi sritis, kurios plėtotė galėtų apimti ir tolesnius psichoterapijos veiksmingumo tyrimus, ir daugialypę tapatumo dinamiškumo analizę. / Analysis of personality changes always was important field of clinical psychology. It has a special meaning in modern times, as global changes depend not only on circumstances, but on the changes of individual too. Inner factors such as pathological conditions and inner personality structures are analyzed in the perspective of personality transformation. Depth presumptions of personality changes, outer factors and psychotherapy process are important part of our research which is represented for the habilitation procedure. Special attention is paid for trauma experience and its healing process. Effective psychotherapy depend on successful therapeutic relationship. Conditions of formation, structure and processes of therapeutic relationship are one more subject of our research. We discuss some methodological questions in our publications (case analysis and scientific research, combination of quantitative and qualitative analysis)- those questions are new in Lithuanian clinical psychology. Personality changes and its research is interesting and perspective field – we suppose its development could include further research of effectiveness of psychotherapy and dynamic of personality identity.

Tyrimo tikslas: nustatyti vyrų ir moterų žalingų įpročių ir fizinio aktyvumo bei streso įveikimo strategijų sąsajas. Tyrime dalyvavo 115 18-52 metų vyrai (n=43, 37,4 proc.) ir moterys (n=72, 62,6 proc.). Tyrimui respondentai buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Tai buvo ir KTU, ir VDU studentai, taip pat skirtingų profesijų ir amžiaus asmenys. Streso įveikimo strategijoms įvertinti buvo naudojama C. S. Carver, M. F. Scheier ir J. K. Weintraub streso įveikimo strategijų klausimynas (COPE), žalingiems tyrimo dalyvių įpročiams nustatyti naudotas prof. A. Goštauto subjektyvaus sveikatos vertinimo ir svaigalų vartojimo klausimynas, fiziniam aktyvumui nustatyti buvo suformuluota keletas klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad fiziškai aktyvių ir pasyvių vyrų ir moterų žalingų įpročių išreikštumas nesiskiria. Ilgiau ir trumpiau užsiimančių sportine veikla ir dažniau bei rečiau per savaitę sportuojančių vyrų ir moterų žalingų įpročių išreikštumas nesiskiria. Streso įveikimo strategijų naudojimas tarp skirtingo fizinio aktyvumo vyrų ir moterų nesiskiria. Dažniau ir rečiau per savaitę sportuojantys tiek vyrai, tiek moterys yra linkę pritaikyti adaptyvesnes streso įveikimo strategijas. Ilgiau ir trumpiau sportine veikla užsiimantys vyrai yra vienodai linkę pritaikyti adaptyvesnes streso įveikimo strategijas, tačiau ilgiau sportine veikla užsiimančios moterys yra labiau linkusios pritaikyti adaptyvias, į problemą ir į emocijas nukreiptas streso įveikimo strategijas nei moterys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the addictions and physical activity and stress coping strategies associations of men's and women's. The subjects of the study were 115 men (n=43, 37,4 per cent) and women (n=72, 62,6 per cent) 18 – 52 years old. The respondents for research work were selected at random. It were students of various universities and people of different age and professions. C. S. Carver, M. F. Scheier and J. K. Weintraub’s stress coping strategies questionnaire (COPE) was used for evaluation of the stress coping strategies. Professor A. Goštautas’s subjective assessment of health and drug use questionnaire were used for evaluation as well and besides several questions were formulated for pointing out physical activity. The results of the study showed that physically active and passive men’s and women’s addictions are not different. There is no difference in addictions between men and women more or less practice in sports activities they have or more or less frequently per week they go in for sports. The use of stress coping strategies between men and women with different physical activity are the same. These two groups are disposed to use more adaptive stress coping strategies whether they more or less often do sports. Men with longer or shorter practice in sports activities use more adaptive stress coping strategies equally but women with longer practice in sports activities are more likely to apply adaptive, to the problem and emotions directed stress... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti sąsajas tarp darbo motyvacijos, vidinių ir išorinių gyvenimo tikslų bei optimizmo, palyginant jas su įvairias pareigas užimančiais darbuotojų socialiniais – demografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 126 darbuotojai įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo, darbo stažo, pareigų, darbo pobūdžio iš Kauno ir Kauno rajonų. Tyrime dalyvavo moterų 81 (64,3 proc.) ir vyrų 45 (35,7 proc.) Tyrimo metu naudotos metodikos – Darbo motyvacijos klausimynas, T. Kasser gyvenimo tikslų klausimynas, išskiriant skales: vidiniai gyvenimo tikslai ir išoriniai gyvenimo tikslai bei optimizmo klausimynas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad vyrai darbe motyvuoti labiau nei moterys, tačiau moterys su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu yra labiau optimistiškos nei darbuotojos su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Kuo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, tuo didesne motyvacija jis pasižymi darbe. Žemesnes pareigas užimantys darbuotojai su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu pasižymi didesniu optimizmu, nei darbuotojai su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Darbe labiau motyvuoti tie darbuotojai, kurių amžius nuo 26 iki 50 metų. Aukštesnę darbuotojų darbo motyvaciją labiausiai nulemia vadovaujantis darbas bei aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios pareigos. / The aim of the project: to identify links between work motivation, internal and external life-time goals and optimism, and to compare them with the social – demographical indicators of different responsibilities employees. In the research participated 126 employees of different age, gender, education, work experience, occupying various positions, and different types of occupation from Kaunas city and Kaunas district. Participants: women – 81 (64,3 %), men – 45 (35,7 %). Methodologies used in the research – work motivation questionnaire, T.Kasser aspiration index, chosen points: internal life-time goals and external life-time goals; and life orientation test revised (LOT-R). The research results shows that at work men are more motivated than women, however women with higher level of motivation are more optimistic then women with the lower level of motivation. The higher responsibilities an employee has the higher his motivation is. Employees with higher level of motivation are much more optimists then those with less motivation. Employees of age range 25 – 50 are more motivated at work. Mostly employees working motivation is determined by leader positions and work demanding higher qualification. Also motivation is determined, but not that strongly, by male gender, major age, higher education and bigger work experience.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina pasitenkinimą darbu: vyrai darbu patenkinti labiau nei moterys. Tačiau tiek vyrai, tiek moterys panašiai vertina pasitenkinimą gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei moterų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja darbo savybės, o moterų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei vyrų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja su darbu nesusijusių sričių vertinimas. Asmeniniai bruožai yra susiję tiek su vyrų, tiek su moterų pasitenkinimu gyvenimu, tačiau nėra nustatyta asmeninių bruožų bei vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu sąryšio. Kalbant apie pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas, jos surastos moterų grupėje, o vyrų grupėje galima stebėti tik statistinę tendenciją, jog vyrų pasitenkinimas darbu turi sąryšį su pasitenkinimu gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą darbu prognozuoja tiktai darbo savybės, moterų pasitenkinimą darbu – darbo savybės, asmeniniai bruožai bei aplinkos, nesusijusios su darbu, veiksniai. Pasitenkinimą gyvenimu vyrams prognozuoja asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis, moterims – su darbu nesusijusios sritys, asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis. / The results of the study showed that the job satisfaction of men and women is different: men‘s job satisfaction is higher than women‘s. However, life satisfaction of both men and women is similar. Men‘s life satisfaction, unlike women‘s life satisfaction, is determined by the characteristics of their job and women‘s life satisfaction, unlike men‘s life satisfaction, is determined by areas unrelated to their job. Personal traits are related to both men and women‘s life satisfaction, but no connection was found between personal traits and job satisfaction of either men or women. A link between job satisfaction and life satisfaction was found in the women‘s group, while in men we can only observe a statistic tendency that men‘s job satisfaction is linked with life satisfaction. Men‘s job satisfaction is determined only by the characteristics of their job, but women‘s job satisfaction is determined by job characteristics, personal traits and factors of an environment unrelated to their job. Men‘s life satisfaction is determined by personal traits and their income and women‘s life satisfaction is determined by areas unrelated to their job, personal traits and income.

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių (10-11 klasių) menkavertiškumo jausmo ir agresyvaus elgesio sąsajas su tėvų taikomais auklėjimo stiliais. Tyrime dalyvavo 240 aukštesniųjų klasių mokinių (134 merginos ir 106 vaikinai). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 17,27. Tyrimas buvo atliekamas Kauno rajono Babtų gimnazijoje ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje. Tyrimas atliktas taikant EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994), Lyginamojo menkavertiškumo jausmo indeksą (ang. Comparative Feeling of inferiority index. aut. Strano, Dixon, 1990), bei A. Buss ir A. Durkey metodiką (1957). Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad menkavertiškumo jausmas ir agresyvus elgesys nėra susijęs su lytimi. Taip pat nenustatyta, kad paaugliai, kurie turi išreikštą menkavertiškumo jausmą pasižymi agresyviu elgesiu. Nustatyta, kad paaugliai vaikinai, kurie mamos auklėjimo stilių suvokia kaip atstūmimo ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu menkavertiškumo jausmu. Merginos, kurios suvokia tėvų auklėjimo stilių kaip emocinės šilumos, turi labiau išreikštą menkavertiškumo jausmą. Vaikinai, pasižymintys mažesniu agresyviu elgesiu, yra linkę tėvo auklėjimo stilių suvokti kaip perdėtos globos. Paauglės merginos, kurios suvokia motinos auklėjantį stilių kaip atstumiantį ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu agresyviu elgesiu. Paauglių merginų suvokiamas tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius, susijęs su didesniu agresyviu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to find a connection between the inferiority and aggressiveness of adolescents (forms 10-11) and the applied parenting styles. 240 students of senior forms (134 girls and 106 boys) took part in the research. The average age of the students under research is 17.27. The research was conducted at Kaunas Region Babtai Gymnasium and Kaišiadoriai Algirdas Brazauskas Middle School. The research was carried out by means of EMBU Questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al, 1994), Comparative Feeling of Inferiority Index, authors Strano, Dixon, 1990) and A. Buss - A. Durkee method (1957). It was established after the data analysis that the inferiority and aggressiveness are not connected with the sex. It was also found out that the adolescents with a pronounced inferiority are not marked by aggressiveness. It was established that with the youngsters boys who perceive their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection have the less pronounced inferiority. The inferiority is more clearly pronounced with the girls, who take the parenting styles as emotional warmth. The boys marked by lesser aggressiveness are inclined to perceive their fathers’ style of rearing as overprotection. The girls perceiving their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection are marked by lesser aggressiveness. The girls who take the style of rearing of their fathers as emotional warmth are marked by... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų pasitenkinimo darbu, dvasingumo ir su mirtimi susijusių išgyvenimų sąsajas. Tyrime dalyvavo 209 slaugytojos iš trijų skirtingų ligoninių Lietuvoje: Kauno Medicinos Universiteto Klinikų (49,8%), Pasvalio ligoninės (33,5%) ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (16,7%). Visos tyrime dalyvavusios slaugytojos buvo moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo 43,34 metai. Tyrimo dalyvės dirbo įvairiuose ligoninių skyriuose. Tiriamosioms buvo pateiktas klausimynas, kurį sudarė sociodemografiniai klausimai, P.E. Spector pasitenkinimo darbu klausimynas (JSS), C. Delaney Dvasingumo klausimynas (SS), o išgyvenimams, susijusiems su mirtimi, nustatyti naudota Pataisyta Collet-Lester mirties ir mirimo baimės skalė (CLFD) bei Stresogeninių įvykių slaugytojo darbe, susijusių su mirtimi, klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis slaugytojų dvasingumas (tikslo, prasmės pajautimas) yra susijęs su didesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Didesnis slaugytojų dvasingumas (tikėjimas ryšiu, siejančiu savąjį „aš“ su gamta ir Aukštesne jėga) yra susijęs su mažesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Taip pat buvo nustatyta, kad slaugytojų dvasingumas yra nevienodai susijęs su įvairiais pasitenkinimo darbu aspektais. Tyrimo metu atskleista, kad daugiau ir mažiau mirties nerimo (nerimo dėl savo mirties, savo mirties proceso, kitų mirties, kitų mirties proceso) jaučiančių slaugytojų bendrasis pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tačiau buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate the connections between nurses’ job satisfaction, spirituality and experiences associated with death. There were 209 participants in the study from three hospitals in Lithuania: Hospital of Kaunas University of Medicine (49,8%), The hospital in Pasvalys (33,5%) and S. Kudirka‘s hospital in Alytus (16,7%). All of the participants were women who worked at different departments of those hospitals. Their mean age was 43,34 years. The participants had to fill questionnaire which consisted of sociodemographic questions, P.E. Spector’s Job Satisfaction Survey (JSS), C. Delaney‘s Spirituality Scale (SS) and for the assessment of the experiences associated with death The Revised Collet-Lester Fear of Death and Dying Scale and the scale of stressful events at job connected with death were used. The results of the study showed that nurses’ higher spirituality (the search for meaning and purpose) was connected to the higher overall job satisfaction. The higher scores of other aspect of spirituality – the belief in the relationship between self and nature and Higher Power) – was connected to the lower overall job satisfaction. It was also assessed that nurses’ spirituality is connected differently to the facets of job satisfaction. The results also revealed that there was no significant difference of overall job satisfaction between the nurses of higher and lower death anxiety. But it was determined that the nurses who experience more stressful... [to full text]