Aleksitimiški žmonės pasižymi silpnu gebėjimu kognityviai apdoroti ir reguliuoti emocijas, dėl to jiems yra sunku emocijas ir jausmus atskirti nuo kūno pojūčių, sunku jomis bendrauti, tokie žmonės pasižymi į išorę orientuotu mąstymu ir silpna vidine introspekcija. Šio tyrimo tikslas - nustatyti vyresnių klasių moksleivių aleksitimiškumo sąsajas su tabako rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu ir požiūriu į juos bei šias medžiagas vartojančius asmenis. Tyrime dalyvavo 236 dviejų Jurbarko mokyklų vyresnių klasių moksleiviai (16-19 metų amžiaus) iš kurių rūkė 138 (42,30 %) moksleiviai, alkoholinius gėrimus vartojo 196 (60,1 %) moksleiviai. Tyrimo metu moksleiviai pildė savižinos klausimyną, sudarytą iš TAS-20 skalės, skirtos aleksitimiškumui matuoti, klausimų apie tabako rūkymo ir alkoholio vartojimo ypatybes ir skalių, skirtų požiūriui į tabako rūkymą, alkoholio vartojimą ir šias medžiagas vartojančius asmenis nustatyti. Tyrimo rezultatai parodė, kad rūkymas su aleksitimiškumu nesisieja, tačiau dažnesnis ir didesnio kiekio alkoholinių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai siejasi su labiau išreikštu aleksitimiškumu berniukų tarpe. Taip pat nustatyta, kad anksčiau alkoholinius gėrimus pradedantys vartoti moksleiviai (berniukai iki 13 metų, mergaitės iki 14 metų) pasižymi labiau išreikštu alekstimiškumu ir prastesniu gebėjimu atpažinti emocijas ir jausmus. Aleksitimiškumas su požiūriu nesisiejo. / Alexithimics are described as having poor cognitive emotion processing and regulation. For that reason, alexithimics have difficulty identifying feelings and distinguishing between feelings and the bodily sensations of emotional arousal, difficulty in communicating emotions, and have external oriented thinking style and weak introspection. The aim of the study was to assess alexithymia associations with tobacco smoking, alcohol consumption and attitudes towards them and towards persons who consume these substances. The subjects of the study were 236 upperclassmen (age 16-19) from two schools in Jurbarkas. 138 (42,30 %) subjects smoked tobacco and 196 (60,1 %) consumed alcohol. Participants filled in a questionnaire composed of TAS-20 scale, questions about tobacco smoking, an evaluation of alcohol consumption, and an attitude scale towards tobacco and alcohol consumption and people who use these materials. The results of the study showed that there is no association between alexithymia and tobacco smoking. However, alcohol consumption has significant associations between alexithymia and frequent and larger quantities of alcohol consumption in the boy's sample. Also found was a significant association between alexithymia and early alcohol drinkers (for boys by 13 years old and for girls by 13 years old). These early alcohol drinkers also showed difficulty identifying feelings. This study showed no associations between alexithymia and the attitudes toward tobacco smoking... [to full text]

Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama neįgalumą turinčių asmenų socialinei integracijai į visuomenę. Tam turi reikšmės priimti Invalidų socialinės integracijos (1991), Neįgaliųjų socialinės integracijos (2005), Specialiojo ugdymo (1998) įstatymai, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 – 2012 metų programa, iškeliantys būtinybę mažinti šių asmenų socialinę atskirtį. Pažymima, kad socialinė integracija gali padėti asmeniui prisitaikyti socialinėje aplinkoje ir kartu gerinti aplinkos sąlygas siekiant užtikrinti jo sėkmingą funkcionavimą. Sprendžiant šias problemas, svarbu, kad regėjimo negalę turintis asmuo, dalyvautų pilnavertėje visuomeninėje veikloje, patikėtų savo galimybėmis ir kad jam būtų padedama įgyti aukštesnį socialinį kompetentingumą. Meninė integracija suprantama kaip skirtingai besivystančių asmenų bendravimas ir kūrybinė meninė veikla. Tačiau ypatingą reikšmę turi profesionalus požiūris į integruotos meninės veiklos turinį, parenkamą repertuarą ir jo adaptavimą skirtingų gebėjimų kolektyvui, bendros veiklos organizavimą. Tyrimo objektas – regėjimo negalę turinčių asmenų kolektyvinė muzikinė veikla. Tyrimo tikslas – atskleisti regėjimo negalę turinčių asmenų įgalinimo galimybes kolektyvine muzikine veikla. Tyrimo uždaviniai: 1) apibrėžti regėjimo negalės sampratą mokslinėje literatūroje; 2) apžvelgti visuomenės požiūrio į neregius kaitą istorinės raidos kontekste; 3) apibūdinti regėjimo negalę turinčių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The society is increasingly focused on people with disabilities to social integrate them into society. Implications for Social integration for handicapts (1991), Social integration for disabled (2005), Special education (1998) laws, Nacional 2003 - 2012 year program for social integration for people with disabilities, putting emphasis on the need to reduce their social exclusion. Noted that social integration can help a person to adapt the social environment, and to improve environmental conditions in order to ensure its successful functioning. Tackling these problems, it is important that a person with vision disabilities participates in social activities , entrustes to his potential and that he would get help to gain a higher level of social competencies. Arts integration is understood as communication and creative artistic activity for people with different development. However, professional attitude for content of integrated art activities, selected repertoire and its adaptation for collective with different abilities and organizing activities have special significance. Research subject – collective musical activity in persons with visual disabilities. Purpose of the research – to reveal opportunities for integration into society for people with visual disabilities through collective musical activities. Research objectives: 1) define the concept of visual disability in scientific literature; 2) overview public attitude to blind people in the context of the historical... [to full text]

Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.

Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų pablogėjusios nuotaikos (depresiškumo ir streso) bei ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio bei fizinių negalavimų tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 110 tėvų, auginančių 3 – 6 metų amžiaus vaikus (95 moterys ir 15 vyrų). Tėvų vidutinis amžius 32 metai. Vaikų vidutinis amžius 4,5 metai; 57 berniukai ir 53 mergaitės. Tėvų apklausa buvo atlikta Kauno lopšelyje-darželyje „Naminukas“ ir Kauno menų darželyje "Etiudas". Tiriamiesiems buvo pateikiamas klausimynas kurį sudarė subjektyviai suvokto streso skalė, Zungo depresijos skalė ir elgesio ikimokykliniame amžiuje klausimynas. Taip pat buvo pateikti penki klausimai apie vaiko fizinius negalavimus ir du papildomi klausimai apie vaiko ligas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai būdingas fizinis nusiskundimas yra pilvo skausmas. Tirtų vaikų grupėje agresyvių vaikų nei neagresyvių yra daugiau. Lyginant berniukus ir mergaites, tiek neagresyvių vaikų, tiek agresyvių vaikų grupėje abiejų lyčių pasiskirstymas yra panašus. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai (daug patiriamo streso ir didelis depresiškumas) ikimokyklinio amžiaus vaikams pasireiškia daugiau agresyvaus elgesio požymių nei tiems vaikams, kurių tėvai nepasižymi pablogėjusia nuotaika (mažai patiriamo streso ir mažas depresiškumas). Agresyvūs ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria daugiau fizinių negalavimų – galvos, pilvo ir skrandžio skausmų – nei neagresyvūs vaikai. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationship between parent’s depressive mood and preschool age children aggressive behavior and physical symptoms. The subjects of the study were 110 parents who were growing 3 – 6 years old children. The mean of parent’s age was 32 year. The mean of children age was 4,5 year; 57 boys and 53 girls. Parents were quizzed in the Kaunas kindergarten “Naminukas” and Kaunas art kindergarten "Etiudas". There was given the questionnaire for the respondents which was made of tree scales: Perceived Stress Scale, Zung Self Rating Scale, Preschool Behavior Questionnaire (PBQ). Also five questions about child‘s physical symptoms and two extra questions about child’s diseases were given. The results showed that the most common physical symptom of preschool children is abdominal pain. There are more aggressive children than not aggressive children in the group of studied children. Comparing boys and girls the number of aggressive and not aggressive children is similar. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children show more symptoms of aggressive behavior than those children whose parents’ mood is not depressive. Aggressive preschool age children feel more physical symptoms than not aggressive children. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children feel more physical symptoms than those children whose parents’ mood is not depressive.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti pedagogų streso įveikos, sveikatai palankaus elgesio ir pasitenkinimo darbu ypatumus bei jų sąsajas.Tyrime dalyvavo 128 pedagogai. Apklausa vykdyta Prienų rajono mokyklose gavus šių mokyklų vadovų leidimus ir tiriamųjų sutikimus. Tyrime apklausti 29 vyrai, kurie sudarė 28 proc. tiriamųjų bei 76 moterys, kurios sudarė 72 proc. visų tyrimo dalyvių.Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogų streso įveikos strategijos, sveikatai palankus elgesys bei pasitenkinimas darbu skiriasi demografinių kintamųjų grupėse. Pedagogų streso įveikos strategijos yra statistiškai reikšmingai susijusios su sveikatai palankiu elgesiu. Nustatyta, jog problemų sprendimo ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijos buvo susijusios su sveikatai palankiu elgesiu Tyrimo rezultatai paneigė hipotezę, kad pedagogų streso įveikos strategijos yra statistiškai reikšmingai susijusios su pasitenkinimu darbu. Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pedagogų streso įveikos strategijų ir pasitenkinimo darbu. Taip pat tyrimu buvo patvirtinta hipotezė, kad pedagogų sveikatai palankus elgesys yra statistiškai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu darbu. / The purpose of this work is to disclose the relations and features among teacher’s stress coping, health-related behaviour and job satisfaction.Respondents were 128 teachers: 29 man ( 28 %) and 76 women ( 72% ) from schools of Prienai district.Respondents had to fill up 3 questionairies: Stress Coping Inventory ( authors Grakauskas Ž. and Valickas G., 2006 ), Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( author Lisa McKay, 2004 ) and Job Satisfaction Survey ( author P.E. Spector, 1997 ). Results have shown that teacher‘s stress coping strategies, health-related behaviour and job satisfaction have different results on demographic groups. Stress coping strategies have statistical relation with health-related behaviour. Problem solving and emotional release stress coping strategies are in relation with health-related behaviour. Results denided the hypothesis that teacher‘s stress coping strategies are in statistical relation with job satisfaction. This research has confirmed the hypothesis that teacher‘s health-related behaviour is in statistical relation with job satisfaction.

Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingo tipo organizacijų – mokyklų, verslo organizacijų ir politinių organizacijų – darbuotojų vertybines orientacijas ir jų sąsajas su subjektyviai suvokiamu transformaciniu vadovavimo stiliumi. Tyrime dalyvavo 184 organizacijų darbuotojai, iš kurių 57,6 proc. moterys ir 42,4 proc. vyrai. Tiriamąją imtį sudarė trijų tipų organizacijų darbuotojai: 28,3 proc. politinių, 23,4 proc. švietimo bei 48,4 proc. verslo organizacijų darbuotojai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 iki 70 metų. Tyrimas atliktas pasirinkus apklausą raštu. Nustatant darbuotojų vertybines orientacijas naudota M.Rokeach (1973) vertybinių orientacijų tyrimo metodika (VOT). Tyrime naudota tik terminalinių vertybių skalė, tirianti fundamentalius dalykus, kurių siekiama kaip galutinių gyvenimo tikslų. Nustatyti, ar darbuotojai vertina savo vadovų vadovavimo stilių kaip transformacinį, naudota Bendroji transformacinio vadovavimo skalė (angl. GTL – Global transformational leadership scale), 2009 metais adaptuota Lietuvoje (adaptavo A.Stelmokienė ir A.Endriulaitienė). Tyrimo rezultatai parodė, kad švietimo ir politinių organizacijų darbuotojai labiau pasižymi dvasinėmis vertybinėmis orientacijomis, o verslo organizacijų – materialinėmis. Verslo ir švietimo organizacijų darbuotojai vienodai vertina savo vadovų vadovavimo stilių, tuo tarpu politinių organizacijų darbuotojai savo vadovų vadovavimo stilių vertina kaip transformacinį. Švietimo ir politinių organizacijų darbuotojų vertybinės... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective: to establish value orientations of employees of different organisation types (schools, business organisations, political organisations) and their coherence with subjectively comprehensible transformation leadership style. 184 employees from different organisations participated in the research: from which 57,6 % were women and 42,4 % men. Research sample was constituted of employees from 3 organisation types: 28,3 %. of employees were from political, 23,4 % from educational and 48,4 % from business organisations. Age range of the subjects differentiated from 19 till 70. The research was conducted by survey in written from. M.Rokeach (1973) value orientation assessment methodology was used in order to establish value orientation of the employees. Terminal value scale which examines only fundamental things (things that are pursued as terminal goals in life) alone was used in the research. GTL – Global transformation leadership scale was used to determine wether the employees rate their managers leadership style as transformation leadership – this scale was adapted for use in Lithuania in 2009 (the adaption authors are A.Stelmokienė and A.Endriulaitienė). The results of the research showed that employees from political and educational organisations may be characterizes as having higher spiritual values and employees from business organisations were concentrated more on material values. The employees from business and educational organisations assessed... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Tapatumui formuotis itin didelę reikšmę turi ankstyvieji santykiai su reikšmingais žmonėmis. Kadangi nuo mažų dienų vaikas gyvena, daugiausia laiko praleidžia šeimoje, tai reikšmingais žmonėmis tampa tėvai. Tačiau ne visos šeimos rodo savo vaikams teigiamus pavyzdžius, nesistengia jų auklėti, todėl šie vaikai sunkiai socializuojasi visuomenėje ir tuo pačiu sunkiai išgyvena tapatumo krizę. Todėl bakalauro darbe analizuojamas pilnose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektas tapatumas pagal keturias būsenas (difuzija, išankstinis sprendimas, moratoriumas bei pasiektas tapatumas) ideologijos (asmenybės) ir tarpasmeninių (socialinio) santykių srityse. / Very great importance of identity formation have the early relationship with significant people. Since the early days of the child lives he spend most time in the family, so the parents become significant people. However, not all families show positive examples for their children's, they do not try to educate these children's, so for this children's is hard and difficult to socialize society and experiencing a crisis of identity. So in this bachelor's paper deals with identity reached among the adolescents from regular and from social risk families, reached in four states (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) in two areas: ideology (personality) and interpersonal (social) relations areas.

This dissertation analyses long-term intergenerational psychological effects of political trauma. According to trauma psychology and studies of impacts of political repression, it was presumed that the long-term psychological effects of political repression are felt not just by the survivors, but also by their adult children. The aim of this study is to evaluate long-term psychological effects of Soviet and Nazi repression to repressed second generation, and to establish intergenerational links of mental health between survivors of political repression and second generation. Altogether three groups of second generation were surveyed: children of survivors of Soviet and Nazi repression, Holocaust second generation and children of not-repressed Lithuanian citizens. According to the thematic analyses of qualitative data, various long-term psychological consequences of parents’ political repression were identified, second generation connect some of their hardship with these experiences. Path analysis revealed relationship of posttraumatic reactions of parent and child. On the other hand statistical analysis disclosed that current posttraumatic reactions of second generation in general, hopelessness and sense of coherence of second generation of survivors of political repression in Lithuania are the same as in two comparison groups. These results are in line with Holocaust second generation research trends – there are long-term consequences, but second generation does not differ... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas ilgalaikis tarpgeneracinis politinių traumų psichologinis poveikis. Remiantis traumų psichologijos žiniomis ir politinių represijų poveikio tyrimais, keliama prielaida, kad ilgalaikes psichologines politinių represijų pasekmes jaučia ne tik išgyvenusieji šias represijas, bet ir jų suaugę vaikai. Šio darbo tikslai yra įvertinti ilgalaikes politinių represijų pasekmes nuo sovietų ir nacių nukentėjusių antrosios kartos atstovams ir, į analizę įtraukus išgyvenusiųjų, tai yra jų tėvų, duomenis, nustatyti tarpgeneracines psichinės sveikatos sąsajas. Iš viso tyrime apklaustos trys antrosios kartos atstovų grupės: išgyvenusių sovietų ir nacių represijas atstovai ir dvi palyginamosios grupės – išgyvenusių holokaustą ir nenukentėjusių vaikai. Remiantis atlikta temine kokybinių duomenų analize nustatytos įvairiapusės ilgalaikės psichologinės tėvų politinių represijų pasekmes, antroji karta su šiuo patyrimu sieja patirtus sunkumus. Tako modeliavimas atskleidė tėvų ir vaikų potrauminių reakcijų sąsajas. Kita vertus, statistinė analizė parodė, kad antrosios kartos atstovų dabartinė psichinė sveikata, tai yra potrauminės reakcijos bendrai, nevilties lygis ir vidinės darnos jausmas, nesiskiria nuo palyginamųjų grupių atitinkamų psichinės sveikatos rodiklių. Šie rezultatai atitinka holokausto antrosios kartos tyrimų tendencijas – nustatomos ilgalaikės pasekmės, tačiau antroji karta neišsiskiria savo psichopatologija.