Tyrimo metodai. Profesinio pervargimo sindromui įvertinti buvo naudotas profesinio pervargimo klausimynas medicinos darbuotojams. Sveikatai palankaus elgesio įvertinimui naudotas fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, mitybos režimo klausimynai, pateikti sveikatai palankaus elgesio klausimai. Kadangi sveikatai didelę reikšmę turi stresas, kurio medikų darbe yra pakankamai daug, buvo naudojama psichologinės įtampos skalė (Reeder) ir stresogeninių įvykių klausimynas. Tyrime dalyvavo 131 medicinos darbuotojas. 44 dirbantys greitosios medicinos pagalbos stotyje, 71- poliklinikoje, 36- slaugos ligoninėje. Viso apklaustos 109 moterys ir 22 vyrai. Šiose skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose medikų atliekamas darbas skiriasi pagal darbo specifiką pagal patiriamą psichologinę įtampą, todėl atliktu tyrimu buvo norėjome išsiaiškinti ar tai turi reikšmės medikų su sveikata susijusiam elgesiui ir pervargimo sindromui atsirasti. Rezultatai. Rezultatų analizė parodė, jog greitosios pagalbos stotyje subjektyviai įvertinta sveikata blogesnė nei poliklinikoje dirbančių. Poliklinikoje dirbančių subjektyviai įvertinta sveikata geresnė nei slaugos ligoninėje dirbančių medikų. Taip pat medikai, dirbantys slaugos ligoninėje miega blogiau nei poliklinikoje ir greitosios pagalbos stotyje. Analizuojant sveikatai palankų elgesį gauta, jog greitosios pagalbos stotyje dirbantys medikai rūko ir vartoja alkoholį daugiau nei poliklinikoje bei slaugos ligoninėje... [toliau žr. visą tekstą] / Research Methods. In order to evaluate medical staff occupational overwork syndrome was used occupational overwork questionnaire. To evaluate favorable health behavior were used questionaries of physical activity, good nutrition, diet, and questions about favorable behavior for health. Because of big importance of stress, which is quite usual in medics work, the psychological tension scale (Reader) and stressors factors questionnaire were used. The study included 131 medical worker. 44 of them working in emergency medical service, 77 - in clinic, 36 - in nursing-home. Altogether 109 women and 22 men were surveyed. In this different types of hospitals the medical work differs in its specifics and in psychological tension. Due to this difference, we were trying to find out whether it is relevant to the behavior related to health and overwork syndrome of medics. Results. The analysis of the results showed that the emergency medical service medics subjective assessment of health is worse than the clinic-employed. Clinic medics in a subjective assessment of health is better in than in the nursing-home working medics. Also as medics working in nursing-home is sleeping worse than in clinic and in emergency medical station. In analyzing the health of favorable behavior received that ambulance medics working at the station smoke and consume alcohol more than clinic and nursing-home medical workers. The most physically active medics are working in clinic... [to full text]

Kadangi manoma, jog dauguma vyrų mūsų visuomenėje turi geresnius socialinius-ekonominius rodiklius (geresnes pareigas darbe, daugiau uždirba), todėl daroma prielaida, jog jų subjektyvi fizinė sveikata ir psichologinė gerovė turėtų būti geresnė nei moterų. Tad šiame darbe mes norėsime patikrinti šiuos socialinius-ekonominius ryšius su subjektyvia fizine sveikata ir psichologine gerove vyrų imtyje. Šio darbo tikslas - įvertinti vyrų socialinės-ekonominės padėties bei subjektyvios fizinės sveikatos ir psichologinės gerovės skirtumus sociodemografinių duomenų atžvilgiu (išsilavinimo, šeimyninės padėties, darbo stažo) bei nustatyti socialinės-ekonominės padėties sąsajas su subjektyvia fizine sveikata ir psichologine gerove. Tyrime dalyvavo 132 vyrai, dirbantys trejose skirtingo dydžio Marijampolės miesto autotransporto įmonėse, teikiančiose transporto paslaugas. Socialinė-ekonominė vyrų padėtis šiame darbe buvo matuojama socialinės-ekonominės padėties indeksu (12 klausimų, sudarytų darbo autorės, 2007). Vyrų subjektyviai suvokiama sveikata matuota subjektyvios sveikatos indeksu (12 klausimų, parengtų darbo autorės, 2007). Vyrų psichologinė gerovė buvo matuota Carol Ryff psichologinės gerovės skale (Ryff Scales of Psychological Well-Being, 1989 m.), susidedančia iš eilės teiginių, atspindinčių 6 psichologinės gerovės sritis: autonomiškumą, aplinkos valdymą, asmenybės augimą, teigiamą ryšį su kitais, tikslą gyvenime ir savęs priėmimą. Tyrimo rezultatai parodė, vyrai... [toliau žr. visą tekstą] / Whereas it is considered that most of the men in our society have improved the social – economic indicators ( better obligation at work, bigger earnings ), therefore it is assumed that their subjective physical health and psychological well – being should be better then women. So into this paper we want to check these social – economic ties to its subjective physical health and psychological well – being of men sample. The aim of this work - to assess the social economic men situation and the subjective physical health and welfare differences between the sociodemographical both (education, marital status, seniority) and to identify the social - economic links with subjective physical health and psychological well-being. The study included 132 men working in three different sizes Marijampolė city truck companies providing transport services. Socio - economic situation of men in this work was measured in the social - economic situation index (12 questions, made of the author of the work, 2007). Men subjectively perceived health measured subjective health index (12 questions prepared by the author, 2007). Men's psychological well-being was measured of Carol Ryff psychological well-being scale (Ryff Scale of Psychological Well - Being, 1989), a series of statements that reflect the psychological welfare of 6 areas: autonomy, environmental masteryt, personal growth, positive relationship with others, purpose in life and self-acceptance. The results of the study showed that the... [to full text]

Today scholars give particular emphasis to creativity. A definite part of scholarship inquiring particularly into the problem of human creative power covers a wide range of aspects of training for creative thinking. The present work seeks to explore the chances of fostering the cognitive and the personality components of creativity in university students. Creativity means one’s ability to perceive a problem and to generate new ideas, or to think independently and deal quickly and easily with a problem situation, or to find an original way of solving a problem, or to create novel things (Guilford, 1968b; Torrance, 1974; Sternberg, O’Hara, 1999; Sternberg et al., 2005). Ability to think creatively depends not only on one’s knowledge and skills. Rather, it is determined by one’s special ability to distinguish a problem, and to utilise, speedily and in multiple ways, information contained in tasks one has been set (Guilford, 1968; Torrance, 1962). Research outlined in the present dissertation is based on theoretical assumptions advanced by cognitive (J. P. Guilford, E. P. Torrance), humanistic, and Gestalt psychology. The present work regards divergent thinking as a cognitive component of human creative power. Divergent thinking parameters covered by the present research include the fluency, the flexibility, and the originality of thinking. Thus, this particular aspect of creativity is highlighted in this work in order to verify the chances of training for divergent thinking by... [to full text]

The aim of this study was to consider a question of creativity in all its aspects and to explore peculiarities of creative thinking according to gender, classes, learning profiles of senior pupils and find out links between creative thinking and general learning motivation, creative thinking and motivation of achievements, creative thinking and learning success (academic results). So for this purpose there was chosen Torrance Test of Creative Thinking (1974), in case to explore their peculiarities of creative thinking. It was used figural A form (all three activities). Torrance test of creative thinking identified four components of divergent thinking: fluency (the ability to quickly find multiple solutions to a problem); flexibility (being able to simultaneously consider a variety of alternatives); and originality (referring to ideas that differ from those of other people) and elaboration (optional; the ability to elaborate ideas and solutions). We also used “Approach to Study Inventory” (test of general learning motivation; Entwistle N.J., Hanley M., Rounsell D., 1979; Entwistle N.J., Ramsden P., 1981) and Mechrabian Test-Questionnaire for motivation of achievements (modified by M.Š.-Magomed-Eminov, 1987). 198 senior pupils were investigated during this research. There were 102 girls and 96 boys of them. They were divided according to their learning profile into the two groups: humanitarian and real profiles. Trying to find out differences between gender, classes and... [to full text]

Šiame magistro darbe išnagrinėtas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių profesinis apsisprendimas. Magistro darbo tikslas – remiantis naujausiais tyrimo rezultatais sudaryti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių profesinio apsisprendimo lyginamąją charakteristiką. Iškelti tyrimo uždaviniai: nustatyti, kokios profesijos pačios populiariausios tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono moksleivių, išsiaiškinti, ar moksleiviai pakankamai susipažino su pasirenkama profesija, palyginti profesinio apsisprendimo motyvus, sužinoti mokinių požiūrį į išsimokslinimą, išsiaiškinti, ar tėvų išsilavinimas daro įtaką moksleivių profesiniam apsisprendimui.Atlikto tyrimo išvados: miesto moksleiviai labiau linkę mokytis aukštojo mokslo įtaigose, jiems svarbu pasirinkti pelningą profesiją, susikurti tvirtą materialinį pagrindą, tapti savarankiškais, didesnė dalis Vilniaus rajono mokinių labiau orientuojasi į kolegijas ar profesines mokyklas, jiems renkantis profesiją padeda apsispręsti individo sugebėjimai, polinkiai ir interesai. Lyginant respondentų grupes pastebėta, kad tėvų išsilavinimas turi didelę įtaką mokinių požiūriui į mokslą ir profesinį pasirinkimą. / In this MA thesis career determination of 9-12 form students in Vilnius city and Vilnius region‘s secondary schools is researched. The aim of this MA thesis is to conduct a comparative study of 9-12 form students‘ career determination in Vilnius city and Vilnius region‘s secondary schools. The goals of the study are as follows: to identify the most popular professions among the students of Vilnius city and Vilnius region‘s secondary schools; to find out whether the students are sufficiently acquainted with the chosen future professions; to compare the students‘ motives for career choices; to find out the students‘ attitude towards education; to discover whether parents‘education has any influence on the students‘career choice. The findings of the study are as follows: students from the city schools are more inclined to study in the institutions of higher education; for them it is important to choose a financially rewarding profession, to establish a sound material base and to become independent; whereas a major part of students from Vilnius region secondary schools are more oriented towards colleges and vocational schools; individual abilities, dispositions and interests help them to make career choices. The comparison of the two respondent groups makes it explicit that parents‘education has a great influence on students‘attitude towards education and career choices.

Tyrimo tikslas - ištirti vidurinės mokyklos abiturientų baimės ir pažangumo ypatumus bei sąryšį. Buvo ištirta 111 moksleivių. Darbe naudota metodika - „Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas“ - (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), leidžiantis nustatyti abiturientų baimę provokuojančių veiksnių, baimės apraiškos formų bei baimės įveikos ir įtvirtinimo būdų lygius. Ji panaudota du kartus – vieną kartą likus mėnesiui iki egzaminų buvo naudojamas ilgasis variantas, o kitas trumpasis pakartotinis variantas – prasidėjus pirmiesiem įskaitų laikymam. Tyrimo rezultatai parodė, kad abiturientų įvairių baimės rodiklių išreikštumas pirmojo bei pakartotinio tyrimo metu skiriasi, o taip pat šie rodikliai skiriasi priklausomai nuo lyties, bet fiziologinės baimės apraiškos pakartojus tyrimą išlieka nepakitusios. Humanitarinį ir realinį mokymosi profilį pasirinkę abiturientai įvairių baimės rodiklių išreikštumu nesiskiria. Tik pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad į humanitarinius mokslus linkę abiturientai labiau nei linkę į realinius kontroliuoja baimę. Be to, pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad abiturientai, pasirinkę didesnį valstybinių egzaminų skaičių, mažiau linkę į išorinį ir vidinį baimės įtvirtinimą nei abiturientai, pasirinkę mažesnį egzaminų skaičių. / The aim of this research is to assess the connection between fears of school – leavers and academic achievement peculiarity. 111 school-leavers participated in this research. These method were used for investigation – Discriminating Fear of School Inventory (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), which lets to assess factors provoking fear of school- leavers, fear‘s expressions, coping ways with fear and levels of fear fix. School – leavers were assessed two times. The results indicated that fear index are different at testing first and second time. These indexes are different to men and women, but at first and second time of testing the physiological expresses of fear are the same. The index of fear are the same in school leavers with humanitarian and real profiler (first time testing), but humanitarians can control fear more effectively than real profiler schoolchildren (second time testing). One more thing – school- leavers who have chosen more exams were more prone to fix fear than school- leavers who have chosen less exams.

Darbo problema – vis dar lieka neaiškus PRR efektyvumas ir jos sąsajos su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, IŠL forma, subjektyvia savijauta, subjektyviu sveikatos vertinimu bei organizmo raumenų įtampa, sergantiems IŠL. Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti progresuojančios raumenų relaksacijos taikymo efektyvumą AKS reguliavimui, atsižvelgiant į lytį, amžių, ligos formą, subjektyvų sveikatos vertinimą, išsilavinimą, raumenų įtampą ir subjektyvią savijautos įtampą, sergantiems IŠL, stacionarinės reabilitacijos etape. Tyrime buvo pakviesti dalyvauti 204 Abromiškių reabilitacinės ligoninės, kardiologinio skyriaus pacientai, tačiau į 1 užsiėmimą atėjo 53 (48,18 %) vyrai ir 40 (42,55 %) moterų, į 2 – 20 (18,18 %) vyrų ir 14 (14,89 %) moterų, į 3 – 15 (13,63 %) vyrų ir 12 (12,76 %) moterų ir į 4 – 12 (10,9 %) vyrų ir 8 (8,51 %) moterys. Tiriamieji dalyvavo 4 vienos valandos užsiėmimuose, kurie vyko 4 kartus per savaitę. Siekiant įvertinti PRR efektyvumą AKS mažinimui ir efektyvumo sąsajas su prieš tai išvardintais faktoriais, tiriamiesiems buvo pateikiamos anketos, vedami relaksaciniai užsiėmimai. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojamas AKS ir duodamas užpildyti manekenas (raumenų įtampai įvertinti) bei subjektyvios savijautos skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad po relaksacijos AKS statistiškai reikšmingi sumažėjimai buvo tik vyrų tarpe, taip pat tarp jaunesnių pacientų, žmonėms sergantiems lengvesne IŠL forma, pacientams su aukštuoju išsilavinimu ir blogesniu... [toliau žr. visą tekstą] / It is still unclear if effectiveness of PMR is related with age, gender, education, IHD form, subjective health status, subjective tension and muscle tension for ischemic heart disease patients. So the aim of this survey is to analize how effectiveness of progressive muscle relaxation in blood pressure regulation is related with these factors for ischemic heart disease in-patients at their rehabilitation period. 204 patients from Abromiškės rehabilitation hospital, cardiac department were invited to participate in relaxation groups, but in the first group participated only 53 (48,18%) men and 40 (42,55%) women, in the second - 20 (18,18%) men and 14 (14,89%) women, in the third - 15 (13,63%) men and 12 (12,76%) women and in fourth - 12 (10,9%) men and 8 (8,51%) women. Participants attended in four hourly relaxation groups which were four times per week. With the purpose to evaluate PMR effectiveness for blood pressure regulation and its’ relation with factors, participants were given questionnaires also relaxation groups were provided. At the beginning and at the end of each session blood pressure was measured also muscle tension was evaluated with the given model and 10 score scale was given for subjective feeling evaluation. The results of this study showed that the statistically significant reductions of blood pressure were only for men also for younger patients and patients with higher education, for patients with easier IHD form and for patients with worse... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo nauja sveikatai palankaus gyvenimo būdo (sveikatingumo) paradigma, kaip alternatyva ankstesniam tradiciniam ligos-sveikatos modeliui. Naujasis modelis labiau orientuotas į asmens sveikatos išsaugojimą ir leidžia asmeniui pačiam pasirinkti kryptį savo sveikatos išsaugojimui ir asmenybės augimui. Užsienyje siekiant pagerinti studentų studijų ir gyvenimo kokybę vykdomos įvairios sveikatingumo programos ir atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairius psichologinius ir socialinius veiksnius, susijusius su studentų sveikatingumu. Lietuvoje tai gana nauja tyrinėjimų sritis. Šio darbo tikslas – įvertinti studentų sveikatingumą, asmenybės savybes ir socialinį palaikymą bei nustatyti sveikatingumo, asmenybės savybių ir socialinio palaikymo sąsajas. Tyrime dalyvavo 259 studentai ( 136 moterys ir 123 vyrai) iš 4 Kauno mieste esančių universitetinių mokyklų (VDU, KTU, KMU, LŽŪU). Tyrimas atliktas naudojant Penkių faktorių sveikatingumo (Myers, Sweeney), Didžiojo penketo asmenybės dimensijų (Goldberg, 1999), Kasdieninės dvasinės patirties (Underwood, Teresi, 2000), Pasitenkinimo gyvenimu (Diener, 1985) ir Socialinio palaikymo klausimynus (Sherbourne, Steward, 1991). Studentai apklausti universitete paskaitų arba pertraukų metu bei universitetų bendrabučiuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų sveikatingumas skiriasi lyties ir studijų profilio atžvilgiu. Studentų asmenybės savybės iš dalies susijusios su sveikatingumu: aukštesni sveikatingumo... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades have emerged a new health oriented (wellness) paradigm as alternative to earlier traditional illness – health model. A new model is more oriented to health retention of person and allows him oneself to choose a way to preserve one’s health and personality development. In foreign countries many various wellness programs are managed in order to improve students’ study and life quality, and studies are made in order to measure various psychological and social factors, which are related to students’ wellness. In Lithuania it is a quite new area of studies. The aim of this study is to measure students wellness, personality traits and social support, and to investigate the relationship between students’ wellness, personality trait and social support. The subjects of the study was 259 students( 136 women ir 123 men) form 4 universities in Kaunas city (Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology, Kaunas University of Medicine, Lithuanian University of Agriculture). Students were asked to fill in the form with consists of Five Factor Wellness Model (Myers, Sweeney), Big Five (Goldberg, 1999), The Daily Spiritual Experience Scale (Underwood, Teresi, 2000), Satisfaction with Life Scale (Diener, 1985) ir The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Steward, 1991). The study results indicate a difference between students‘ wellness by gender and study profile. Students‘ personality traits are partially associated with wellness: higher... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų. Tiriamųjų grupę sudarė pagimdžiusios moterys, gulinčios po gimdymo Vš.Į. Ukmergės ligoninės akušerijos skyriuje ir Kauno Vš.Į. 2-os klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namuose. Siekiant nustatyti psichologinės adaptacijos ir socialinių, demografinių bei sveikatos veiksnių sąsajas pogimdyminiu laikotarpiu buvo naudoti šie klausimynai: „Savęs vertinimo klausimynas po gimdymo“, „Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė“, „Spilbergerio C. D. Nerimo skalė“. Demografiniams, socialiniams ir sveikatos veiksniams nustatyti buvo naudojami Ž. Jankauskienės ir tyrimo autorės sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų psichologinė adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu yra susijusi su demografiniais rodikliais: vyresnio amžiaus moterys, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste yra geresnės psichologinės adaptacijos. Darbo ir vaikų turėjimas, didesnės pajamos, planuotas nėštumas, partnerio parama nėštumo metu, sveikatai palankus elgesys siejasi su geresne moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo komplikacijos siejasi su blogesne psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu. Gimdymo sužadinimas, gimdymo skausmo malšinimas yra susiję su moterų psichologine adaptacija pogimdyminiu laikotarpiu, tačiau natūralus... [toliau žr. visą tekstą] / The task of this study – to determine correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors during postnatal period. The group of 200 women participated in this study. The group consisted of women after childbearing in Ukmergė hospital midwifery department and Kaunas 2nd hospital chapter, P.Mažylis midwifery house. Determining the correlations between psychological adaptation, socio-demographic and health factors was done by using The Postpartum self-evaluation questionnaire, Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS), and Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. Socio-demographic and health factors were determined using the questionnaire developed by Ž. Jankauskienė and the author of this study. The results of this study showed that psychological adaptation of women during the postnatal period is correlative with demographic factors: older, married and having a high school education women, living in bigger towns show better psychological adaptation. A better psychological adaptation is also correlated with having a job, children, bigger income, planned childbearing, help of the partner and healthy habits. The results of this study also shoved that complications during pregnancy correlate with poorer psychological adaptation during postnatal period. The stimulation of labour, using anesthetics during labour correlate with psychological adaptation during postnatal period. Natural childbirth, Cesarean section and childbirth with the help of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti mokinių savęs vertinimo bei priklausomybę sukeliančių medžiagų paplitimo bei vartojimo mokinių tarpe sąsajas. Tikimasi, kad mokiniams pradėjus save geriau vertinti bei pasitikėti savimi, mažės jų tolerancija priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui bei formuosis neigiamas požiūris į šių medžiagų vartojimą aplinkoje. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas, panaudojant GYTS (Global Youth Tobacco Survey) klausimyną, sveikatos testą (Goštautas; 1999), savęs vertinimui nustatyti buvo panaudota A. Goštauto, A. Pakulos, L. Grinevičienės sudaryta metodika. 2007 metais pirminiame tyrime dalyvavo 721 mokinys, pakartotiniame tyrime (2008 metais) dalyvavo 648 mokiniai. Abiejuose tyrimuose dalyvavusių 457 mokinių: 199 berniukų ir 258 mergaičių, duomenys ir buvo naudojami tikrinant magistrinio darbo hipotezes. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausia pasitikėjimo savimi įtaka priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo bei požiūrio kitimams stebima vyresnių nei 16 metų berniukų su didesniu pasitikėjimu savimi grupėje ir berniukų su mažesniu savęs vertinimu iki 16 metų amžiaus grupėje. Tuo tarpu mergaičių tarpe didžiausia pasitikėjimo savimi įtaka matoma 14 – 15 metų amžiaus grupėje su mažesniu savęs vertinimu. Be to, mergaičių tarpe vyrauja didesnis nepasitikėjimas savimi bei savo jėgomis, keliami didesni reikalavimai sau. / The aim of the research to measure ties between students’ self-evaluation and spread and usage of substances that cause dependence. Hopefully, if students started to evaluate themselves better and feel bigger self-confidence they will feel less tolerance for these substances and negative attitude towards the usage of them will be formed. Quantative method of the survey was used, while using GYTS questionnaire, health test (Gostautas; 1999) for self-evaluation methods of A. Gostautas, A. Pakula, L. Grineviciene were used. 721 students participated in the initial survey in 200 7. In the second survey 648 students participated. 457 students participated in both surveys: 199 boys and 258 girls, information from the surveys was used to check the hypotheses of the master’s work. Results of the survey showed that the biggest influence of self-confidence in usage of substances that cause dependence and the changes in attitude was noticed among the boys from 16 and among the ones with lower self-evaluation until 16. While the influence of self-confidence is noticeable among the girls at the age of 14-15 with lower self-confidence. In addition, girls don’t trust themselves and their strength and are more demanding for themselves than boys.