Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]

Tyrimo tikslas - Nustatyti dvyliktokių, augančių nepilnose šeimose, savigarbos bei požiūrio į lytinius santykius ypatumus. Tyrime dalyvavo 246 dvyliktokės iš Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio apskričių. Respondenčių amžius 17-19 metų. Tiriamųjų savigarbai įvertinti buvo naudojamas daugiasluoksnis savęs vertinimo klausimynas sukurtas D.L.DuBois ir kolegų (1996), išverstas Lauros Šeibokaitės bei Gintarės Skukauskaitės bei Rosenberg (1965) savigarbos klausimynas. Požiūriui į lytinius santykius naudotas semantinio diferencialo metodas bei tyrėjos sudaryti klausimai. Savigarba tai teigiamas arba neigiamas požiūris į save (Rosenberg 1965), jos formavimasis priklauso nuo socialinės aplinkos, kurioje asmuo auga. Paauglės savigarbos formavimuisi svarbiausią vaidmenį atlieka šeima. Ankstesniuose psichologų tyrimuose pastebėti ryšiai tarp savigarbos lygio ir paauglių lytinio aktyvumo. Gauti rezultatai šių ryšių nepatvirtina. Merginos augančios nepilnose ir pilnose šeimose save vertina panašiai. Nepastebėti skirtumai tarp merginų požiūrio į lytinius santykius ir šeimos sudėties, kurioje jos auga. Gauti rezultatai patvirtina, jog lytinio gyvenimo aktyvumas glaudžiai siejasi su šeimos sudėtimi, kurioje auga merginos. Lytiškai aktyvios, pilnose šeimose augančios dvyliktokės malonia lytinio gyvenimo priežastimi įvardino intymumo poreikį :“myliu ir esu mylima“. / The aim of the study was to find the peculiarities of self-esteem and attitude toward sexual intercourse of 12th grade females, who live in one-parent family. Methods: self-esteem was measured by multidimensional Self-Esteem Questionnaire (SEQ) designed by D.L.DuBois et al. (1996), translated by L.Šeibokaitė and G. Skukauskaitė. Self-esteem questionnaire by Rosenberg (1965) was also used. Osgood's semantic differential method was used to evaluate the attitude toward the sexual intercourse. Self-esteem is positive or negative attitude to yourself (Rosenberg, 1965). The formation of the self-esteem depends on the social sphere where the person develops. The family plays the main role in the teenager’s self-esteem formation. In the former psychological researches, connections between self-esteem and teenagers sexual activity were noted. But received results don’t confirm such connections. The girls from the one-parent families or from the nuclear families assess themselves similarly. Differences between girls’ attitude toward sexual intercourse and family composition were not found too. The results proved that sexual activity is close connected with family composition. Senior sexual active females, growing in the nuclear families, named the requirement of the intimacy as the main reason of their sexual life: “I love and I am beloved”.

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos (emocinės įtampos ir pablogėjusios nuotaikos) ypatybes, kitimus gydantis stacionare bei jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu, ligos sunkumu, amžiumi ir išsilavinimu. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Kauno onkologijos ligoninėje Onkoginekologiniame skyriuje 2008 liepos – rugpjūčio mėnesiais ir 2009 vasario – kovo mėnesiais. Dalyvauti tyrime pakviesta 141 moteris, 94 iš jų sutiko dalyvauti, 47 atsisakė. Tyrime lyginamoji grupė (N=44) yra moterys be vėžio diagnozės, kurioms diagnozuoti kiti ginekologiniai susirgimai. Gydymo pradžioje ir pabaigoje apklausta 41 moteris, t.y. 43.6 proc. tiriamųjų. Pagrindinė tiriamųjų praradimo priežastis buvo neplanuoti išrašymai iš ligoninės. Pirmiausia su tiriamosiomis atliekamas Struktūrinis klinikinis interviu, po to pacientės prašoma užpildyti Klausimyną depresijos pokyčiams vertinti bei Sveikatos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančios vėžiu moterys stacionarinio gydymo laikotarpiu yra blogesnės nuotaikos negu vėžiu nesergančios. Moterys, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijos vėžys, nepatiria aukštesnės emocinės įtampos ir nėra blogesnės nuotaikos lyginant su moterimis, kurioms nustatytas I ir II stadijos vėžys. Sergančių vėžiu moterų emocinė įtampa ir nuotaika gydantis stacionare nekinta. Sergančioms vėžiu pacientėms, kurioms pirmo pokalbio metu nustatytas geresnis psichologinis – socialinis prisitaikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Study aim: ascertain features and variation of women’s with cancer emotional condition (emotional tense and subdued mood) during stationary treatment and dependence on subjective health assessment, illness severity, age and education. The research was accomplished in Kaunas Medicine University Clinics subsidiary in Kaunas oncology hospital Department of Oncogynaecology during 2008 July – August and 2009 February – March. To participate in the research was invited 141 women, 94 of them accepted the invitation, 47 refused. The comparable group (N = 44) consisted of women without diagnosis of cancer but with other gynecological disorders. At the beginning and end of treatment 41 women (43,6% of participants) was interviewed. The main cause of loss of participants was unplanned discharges. Firstly structural clinical interview was held with participants. After it patients were asked to fill Questionnaire to evaluate change of depression and Health questionnaire. The results showed that women with cancer during stationary treatment are in more subdued mood than women without cancer. Women who had diagnosis of advanced cancer stages (III and IV) were not in more subdued mood and higher emotional tense to compare to women who had diagnosis of primary cancer stages (I and II). Women’s with cancer emotional tense and mood does not change during stationary treatment. Women’s with cancer, whom during the first interview better social – psychological adaptability was assessed... [to full text]

Darbo problema: esant nuolatiniai būtinumui apdoroti vis didesnius informacijos kiekius, formuluojant ir sprendžiant sudėtingas problemas, žmogaus protas dažnai nebepajėgia patenkinti visų racionalumo reikalavimų, ir daug pasaulio sprendimų priimami nesilaikant racionalumo prielaidų. Visokeriopos gerovės išlaikymas ar kūrimas reikalauja objektyvumo, nešališkumo. Svarbu įvertinti, kas lemia invariantiškumo principo pažeidimus ir kitus kognityvinius poslinkius. Darbo tikslas - įvertinti racionalumo principų pažeidimų priimant sprendimus ryšį su skirtingu grupės dydžiu (užduotyje minimu žmonių skaičiumi), statusu organizacijoje ir kognityviniu (sprendimų priėmimo) stiliumi. Naudotos tyrimo metodikos: 1. Formulavimo poveikio stiprumui skirtingo dydžio grupėse įvertinti naudota modifikuota Tversky, Kahneman (1981) Azijietiškos ligos problema. 2. Siekiant nustatyti skirtingo organizacinio statuso asmenų jautrumą formulavimo poveikiui buvo naudota Tversky, Kahneman (1981) lošimų problema. 3. Dominuojančiam sprendimų priėmimo stiliui nustatyti naudotas Scott, Bruce (1995) GDMS (General Decision – Making Style) klausimynas. 4. Veidrodinio atspindžio efektui įvertinti skirta Kahneman, Tversky (1979) lošimo problema. 5. Invariantiškumo principo pažeidimų dydžiui įvertinti buvo naudota Frisch (1993) „Važiavimo į kitą parduotuvės filialą dėl nuolaidos“ situacija, Tversky, Kahneman (1981) „Bilieto pirkimo antrą kartą“ situacija, Goldstein, Einhorn (1987)... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of work: given the ever-present necessity to process increasingly more information, when formulating and solving complicated problems the human mind often fails to meet all the requirements of rationality, and many decisions in the world are, therefore, made without observing the prerequisites of rationality. Maintaining or creating any kind of welfare requires objectiveness and impartiality. It is important to take into account what determines the violations of invariantability principle and other cognitive biases. The purpose of work is to assess the relationship of rationality principles’ violation, when making the decision, with the different group size (number of people specified in the problem), status in the organization and cognitive (decision-making) style. Research methodologies used: 1. For the assessment of framing effect in groups of different size, modified Asian disease problem of Tversky and Kahneman (1981) was used. 2. For the establishment of sensitivity of individuals of different organizational status to the framing effect, Tversky and Kahneman’s (1981) gamble problem was applied. 3. Scott and Bruce’s (1995) GDMS (General Decision – Making Style) questionnaire was used to determine the dominating decision-making style. 4. The reflection effect was assessed according to Kahneman and Tversky’s (1979) gamble problem. 5. Frisch’s (1993) “Going to another affiliate of the store to get the discount” situation and Tversky and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti IX-XI klasių mokinių asmenybės bruožų ir motyvacinės orientacijos sąsajas su kūrybinio mąstymo rodikliais. Tyrime dalyvavo 199 Kauno Antano Smetonos vidurinės mokyklos ir Neveronių vidurinės mokyklos IX-XI klasių mokiniai (berniukai ir mergaitės). Tyrime buvo naudojamas F. E. Williams Kūrybiškumo įvertinimo testas (angl., The Creativity Assessment Packet), R. R. McCrae ir P. T. Costos Asmenybės bruožų klausimynas (angl., BIG5) ir T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Motyvacijos skalė (angl., Work Preference Inventory (Student Form)). Tyrimo duomenų analizė parodė, jog didėjant mokinių atvirumo patyrimui rodikliams, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. Didėjant mokinių ekstraversijos ir neurotiškumo rodikliams, didėja vienas kūrybinio mąstymo rodiklis pavadinimas. Tuo tarpu 2 mokinių asmenybės bruožai: sutariamumas bei sąmoningumas nėra susiję nei su vienu kūrybinio mąstymo rodikliu. Darbe patvirtinta prielaida, jog didėjant mokinių vidinei motyvacijai veikti, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. O didėjant mokinių išorinės motyvacijos pripažinimo subskalei, mažėja vienas iš kūrybinio mąstymo rodiklių - išbaigtumas. Taip pat iš tyrimo rezultatų matyti, kad vidinė motyvacija veikti veikia, kaip mediatorius, kūrybinio mąstymo ir 3 asmenybės bruožų - atvirumo patyrimui, ekstraversijos ir sąmoningumo - ryšyje. Tačiau išorinė motyvacija nėra asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship among students personality Traits, Motivational Orientations and indicators of Creative Thinking in IX through XI grades. 199 students from IX-XI grades in Kaunas Antanas Smetona and Neveronys secondary schools participated in the study. F. E. Williams The Creativity Assessment Packet was used to measure indicators of Creative Thinking. R. R. McCrae and P. T. Costos BIG5 Questionnaire was used for personality traits evaluation. T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Work Preference Inventory (Student Form) was used to measure motivational orientation. The statistic analysis showed that Creative Thinking indicators originality, elaboration and title increase when students openness to experience indexes grow. When students extraversion and neuroticism increase, their indicator for Creative Thinking - title - grows. Student Personalily Traits: agreeableness and conscientiousness are not related to any indicator of Creative Thinking. An assumption that when students intrinsic motivation to work increases, indicators originality, elaboration, title of Creative Thinking go up, was sustained. And when the outward scale of extrinsic motivation increases, students indicator for elaboration decreases. The results showed that intrinsic motivation mediates the relationship between Creative Thinking and openness to experience, Creative Thinking and extraversion, Creative Thinking and conscientiousness. But extrinsic... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 248 (11- 12 klasių) mokiniai. Iš jų 110 vaikinų ir 138 merginos. 134 tyrime dalyvavusių paauglių (iš jų 39 vaikinai ir 75 merginos) alkoholio vartojimas įvardijamas kaip rizikingas ir 114 (iš jų 71 vaikinas ir 63 merginos) paauglių kaip nerizikingas. Paauglių bendravimo įgūdžiai vertinami Tromso socialinio intelekto skale (TSIS) (angl. Tromso Social Intelligence Scale), kurią parengė Silvera, Martinussen, Dahl, 2001. Lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes vertinami S. C. Martino ir kt. (2006) sudaryta alkoholio lūkesčių skale (angl. Alcohol Outcome Expectancies Scale). Rizikingam alkoholio vartojimui įvertinti naudojama Crafft skalė (Knight ir kt., 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie alkoholį vartoja rizikingai, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir merginų, kurios alkoholį vartoja rizikingai, teigiami ir neigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes labiau išreikšti, nei nerizikingai alkoholį vartojančių paauglių. Rizikingai alkoholį vartojantys vaikinai turi geresnius bendravimo įgūdžius, nei nerizikingai vartojantys vaikinai. Nerizikingai ir rizikingai alkoholį vartojančių merginų bendravimo įgūdžiuose skirtumų nenustatyta. Taipogi nustatyta vaikinų ir merginų grupėse teigiamas ryšys tarp teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinės informacijos apdorojimo, bei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to define the relationships between social skills, alcohol outcome expectancies and alcohol use among adolescents. The participants of this study were 248 (110 boys and 138 girls) high school students. 134 participants (39 boys and 75 girls of them) were in a risk of alcohol use and 114 participants (71 boys and 63 girls of them) weren’t in a risk of alcohol use. The social skills of adolescents were examinated by Tromso Social Intelligence Scale (TSIS) (made by Silvera, Martinussen, Dahl, 2001). Alcohol outcome expectancies were examinated by Alcohol Outcome Expectancies Scale (made by S. C. Martino et al., 2006). The risk of the alcohol use were examinated by CRAFFT scale (made by Knight et al., 2002). The rezults of the study showed that positive alcohol outcome expectancies of boys, who were in a risk of alcohol use, and positive and negative alcohol outcome expectancies of girls, who were in a risk of alcohol use, were more significant in such alcohol use group of weren‘t risk. The boys who are in a risk of alcohol use have better social skills, than the boys who aren‘t in a risk of alcohol. Differences between the girls who are or not in a risk of alcohol use don‘t exist. The study also showed that positive relation exist between positive alcohol outcome expectancies and social information processing and between negative alcohol outcome expectancies and social awareness.

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų gimdymo baimę, jos sąsajas su savigarba, savęs vertinimu nėštumo metu, nėštumo bei sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo Kauno medicinos universitetinių klinikų Moterų konsultacijos ir Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškų gimdymo namų 122 sveikos nėščiosios ir 146 nėščios moterys, kurios tyrimo metu dėl nėštumo patologijos besigydžiusios Kauno medicinos universitetinių klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikų: Nėštumo ir ekstragenitalinių ligų, Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijų, Nėštumo patologijos sektoriuose. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 28,58 +/- SD 5,08 metai. Nėščių moterų gimdymo baimei įvertinti buvo naudojamas B. Areskog (1982) sukurtas ir T. Saisto (2001) modifikuotas Gimdymo baimės klausimynas (angl. Fear of Childbirth Questionnaire), kurį sudaro 10 teiginių. Tiriamųjų savigarbai tirti buvo naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE) ir nėščių moterų savęs vertinimui nėštumo metu buvo naudojamas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas (angl. The Prenatal Self-Evaluation Questionnaire) sudarytas iš 7 skalių, sukurtas R. Lederman (2005/2006). Tyrimas atskleidė, kad turinčios aukštesnę savigarbą sveikos ir besigydžiusios stacionare dėl nėštumo patologijos nėščios moterys geriau save vertina nėštumo metu. Sveikų ir dėl nėštumo patologijos einamojo nėštumo metu nėščiųjų savigarbos ir savęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the MA Thesis (Research) is to evaluate and compare the fear of delivery among healthy pregnant women and women hospitalized due to pathology of pregnancy, to analyze how much fear of delivery influences self-esteem and self-esteem during pregnancy, pregnancy itself and socio-demographic indexes. The participants of the research are 122 healthy pregnant women who gave birth in Hospital of Kaunas University of Medicine and Kaunas Christian Maternity Hospital (Department of Kaunas County Hospital) and 146 pregnant women who were hospitalized and treated in Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Obstetrics and Gynecology due to pathology of pregnancy. The age of the participants of the research is 28,58 +/-SD 5,08 years. Fear of Childbirth Questionnaire (created by B. Areskog (1982) and modified by T. Saisto (2001)) is used in order to evaluate the fear of delivery among pregnant women. The questionnaire includes 10 statements. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE by M. Rosenberg is applied to assess self-esteem of pregnant women. The Prenatal Self Evaluation Questionnaire of 7 scales by R. Lederman (2005/2006) is applied for pregnant women in order to evaluate their self-esteem during pregnancy. The research revealed that both healthy pregnant women and pregnant women who were hospitalized and treated due to pathology of pregnancy but having higher self-esteem in general possess better self-esteem during pregnancy. Healthy pregnant women and... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajas priklausomų nuo alkoholio bei depresiškų tiriamųjų grupėse. Tyrimo metodai. Aleksitiminiai asmenybės bruožai buvo tiriami naudojant 20-ties teiginių Toronto aleksitimijos skalę (TAS-20). Socialiniam palaikymui įvertinti buvo naudoti socialinio palaikymo klausimynas (SSQ)(Social Support Questionnaire and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A. S. Zigmondo ir R. P. Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Tyrime dalyvavo 177 asmenys (77 vyrai (43,5%) ir 100 moterų (56,5%), iš jų priklausomi nuo alkoholio - 91 asmuo, (51 vyras (56 %) ir 40 (44%) moterų) ir sergančių depresija asmenų grupė, kurioje buvo 86 asmenys, iš jų 26 vyrai (30,2%) ir 60 moterų (69,8 %). Aleksitimija yra išankstinis rizikos veiksnys, turintis reikšmės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžiai, kadangi daugelis priklausomybę turinčių asmenų vartoja alkoholį ir vaistus, jog kompensuotų nesugebėjimą išreikšti ir valdyti emocijas. Aleksitimija susijusi su nerimu ir depresiškumu, neigiamai veikia gydymo rezultatus ir apsunkina sveikimo procesą. Rezultatai. Aleksitiminių bruožų pasireiškimas nesiskiria priklausomų nuo alkoholio ir depresiškų tiriamųjų grupėse. Labiau išreikšti aleksitiminiai bruožai tiesiogiai siejasi su ryškesniais pablogėjusios nuotaikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess depressive features, social support and the deterioration of the interface depending on the mood and spirit with depression groups. Methods of study. alexithymia personality traits were tested using Toronto's Alexithymia Scale 20 propositions (TAS-20). Social Support Questionnaire (SSQ) and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support. In order to assess worsening mood and anxiety, A. S. Zigmond and R. P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD) was employed. The study included 177 subjects (77 men (43.5%) and 100 women (56.5%) of their dependence on alcohol - 91 person (51 males (56%) and 40 (44%) women) and group of people, suffering from depression, which has 86 members, of which 26 were males (30.2%) and 60 women (69.8%). Alexithymia traits is an early risk factor values of psychoactive substance use beginning, whereas many people which are addicted to alcohol and drugs are using them to compensate the inability to describing and control their emotions. Alexithymia is associated with anxiety and depression, adversely affects treatment outcomes and complicates the recovery process. Results. Alexithymia traits features are the same in both groups, people addicted to alcohol and depressed people. The features, which are more significant, directly relates to the deterioration of the brighter mood indicators. Alcohol-dependent patients group experience less social support because of more expressed... [to full text]

Darbe yra analizuojama sveikatos kontrolės lokuso, depresiškumo, agresyvumo tarpusavio sasąjos bei skirtumai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei sveikų suaugusiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji, t.y. 100 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių, stacionare besigydančių pacientų, ir 103 sveiki suaugę, kurie sudarė kontrolinę grupę. Apklausti 88 vyrai (43,3 proc.) ir 115 moterų (56,7 proc.) kurių amžiaus pasiskirstymas 35-89 metai, o vidurkis 62,21 metų (SD.=10,855). Sveikatos kontrolės lokusas nustatytas Daugiamate sveikatos kontrolės lokuso skale, A forma (MHLC-Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978), depresiškumas įvertintas Beko depresijos klausimynu (BDI-Beck Depression Inventory; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961), agresyvumas - Perkeltos agresijos klausimynu (DAQ- The Displaced Aggression Questionnaire; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis labiau, nei sveiki pasižymi depresiškumu ir agresyvumu emociniame bei kognityviniame lygmenyse. Pacientams labiau būdingas išorinis kitų poveikio, o vyrams ir vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Moterims būdingas stipriau išreikštas agresyvumas emociniame lygmenyje bei kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas lyginant su vyrais. Jaunesnis pacientų amžius susijęs su aukštesniu agresyvumo lygiu, tačiau vyresni vyrai, priešingai, stipriau išreiškia agresyvumą elgesiu, o moterys – depresiškumą. Priklausomai nuo šeimyninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse health locus of control, depressiveness and aggressivness interface and comparison between cardiovascular disease patients and healthy population. There were 203 participants in this study, 100 were in-patients with cardiovascular disease and 103 control group healthy adults. 88 of them were men (43,3 %) and 115 women (56,7 %) between 35 and 89 years of age, mean of age is 62,21 years (SD.=10,855). Health locus of control was assassed with Multidimesional Health Locus of Control Scale, A form (MHLC; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978). Depessiveness was assessed with Beck Depression Inventory (BD; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961) and aggressiveness - with The Displaced Aggression Questionnaire (DAQ; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Patients with cardiovascular disease are more depressive and express more aggressiveness in affective and cognitive dimensions comparing with healthy population. Patients are more prone to external powerful others health locus of control, also men – to inner health locus of control. Women express higher scores in affective dimension agressiveness and powerful others health locus of control in comparison to men. Lower age is related with higher expressed aggressiveness in patients group, but, conversely, older men express higher behavioral displaced aggression, and women – depressiveness. There were no significant differences according to family state, in contrast to healthy population, what shows that... [to full text]