In this work are submitted the data of the homeless (living in the streets, shelters and boarding schools) and people having a living space (working people and pupils from the secondary schools), with the purpose of the analysis of homeless personality especialies. Personality especialies – motivation to study, self – esteem, values and psychological filling. 340 men participated in the research. From them 176 are homelesses (126 teenagers living in the boarding schools and 50 middle adult people living in the shelters and in the street ). The teenager‘s age was from 12 to 18 years old. Middle adult age people were selected from 34 to 60 years old ( By Barbara & Philip Newman). With the purpose to analyze homeless personality especialies, such as hypotheses and tasks were put forward (which subsequently have proved to be true): 1. The itself estimation of the middle adult age homeless is lower, than at the same age working people. 2. The value of the middle adult age homelesses and working people of the same age are different. 3. To compare personality especialies of homeless teenagers and secondary school pupils (motivation to study, self – esteem, values and psychological feelling). 4. To compare personality especialies of the middle adult age homeless and the same age working people (motivation to study, self – esteem, values and psychological filling). 5. To compare personality especialies of homeless teenagers and the middle adult age homeless (motivation to study... [to full text]

Darbe atlikta realiame gyvenime pasireiškiančio agresyvaus elgesio ir televizijoje rodomo smurto santykio analizė. Iškeltos hipotezės: • Nepilnamečių žiūrimos laidos ir filmai per TV skatina agresyvų elgesį. • Linkę nusižengti elgesio normoms nepilnamečiai, skirtingai nuo besilaikančių nustatytų elgesio normų nepilnamečių, dažniau TV programoje renkasi laidas, kuriose yra smurto. Naudojant anketinės grupinės apklausos, stebėjimo, nestruktūrizuoto interviu metodus trimis etapais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti televizijos laidų poveikį 11-14 metų paauglių agresyviam elgesiui. Atlikta statistinė (aprašomoji koreliacijos, vidurkių) ir kontent duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 150 Šiaulių Aukštabalio vidurinės mokyklos bei 150 (Šiaulių ir Kelmės) moksleivi���, įtrauktų į policiją dominančių vaikų įskaitą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Empirinėje dalyje nagrinėjami paauglių televizoriaus žiūrėjimo ir programų pasirinkimo motyvai, lyginama ar linkę nusižengti elgesio normoms nepilnamečiai ir besilaikantys elgesio normų nepilnamečiai renkasi tuos pačius filmus ir TV laidas, analizuojama kiek moksleivių pasirinktose laidose yra agresyvaus elgesio, aiškinamasi kokią prasmę vaikai suteikia smurto fenomenui televizijoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad neigiamas smurto žiniasklaidoje poveikis nepilnamečiams neabejotinai egzistuoja, stebimi Banduros įvardinti elgesio modelių išmokimo bei įsiminimo procesai. Susilpnėjus... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of relationship between aggressive behaviour asserting in real life and violence shown on television is made in work. The following hypotheses were formed: • The broadcasts and films watched by juveniles on television stimulate aggressive behaviour. • Juveniles who are minded to breach of decency, differently than those keeping moral norms, more often choose broadcasts in television programmes, where violence is shown. Using the methods of group questionnaire survey, observation, non structural interview the research was performed in three stages. The aim of this research – to investigate the influence of television broadcasts on the aggressive behaviour of teenagers of 11 – 14 years. The statistical (descriptive correlation, averages) and content data analyses were performed. 150 pupils of Siauliai Aukstabalio secondary school and 150 pupils (from Siauliai and Kelme), who are listed in register of children about which police is concerned due to their accomplished delinquent activity, participated in the research. In empiric part the motives of juveniles’ watching of television and choosing programmes are examined, compared whether juveniles who are minded to breach of decency and those keeping moral norms choose the same films and television broadcasts, analyzed how many aggressive behaviour is shown in them, explained what meaning do the children give to the phenomenon of violence in television. The most important conclusions of the empiric research: 1. After... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

Most of studies have revealed that children entering foster care have various mental health problems and need help of mental health care professionals. Unfortunately, many authors notice that psychological help rendered for foster children lack organization, for mental health care professionals giving services for foster children are forced to use methods, which empirically are tested among adults or among children having specific mental health disorders or to use methods without empirical proof. Thus issue concerning effective psychotherapeutic methods for foster children remains especially relevant. The aim of the study is to assess the potential of Solution-Focused Brief Therapy (SFBT) improving psychosocial functioning of adolescents in foster care and factors related to better outcome of the SFBT. Research group consisted of 228 adolescents living in foster care homes (12-18 years old). 47 adolescents participated in SFBT group, 47 adolescents from the rest of the group were selected for control group. Research methods: 1) three methods for evaluation of psychosocial functioning; 2) five methods for evaluation of intervention outcomes. Research consisted of three stages: 1) evaluation of the psychosocial functioning of adolescents living in foster care; 2) intervention for treatment group; 3) evaluation of the changes in psychosocial functioning after the period of 6 weeks since first evaluation. Research results demonstrated that SFBT is an effective method for... [to full text] / Tyrimai rodo, kad į valstybės globą patenka psichikos sveikatos sunkumų turintys vaikai, kuriems būtina įvairių psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Vis tik pastebima, kad psichologinė pagalba globojamiems vaikams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dažniausia teikiama nesistemingai, taikant metodus, kurių efektyvumas patvirtintas kitose amžiaus, socialinio statuso ar problemų grupėse, tad specifinių psichologinės pagalbos metodų, efektyviai veikiančių būtent globojamų vaikų grupėje, klausimas išlieka itin aktualus. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti Į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo (SSTK) galimybes, skatinant geresnį globojamų paauglių psichologinį-socialinį funkcionavimą ir problemų sprendimą, bei veiksnius, susijusius su geresniais konsultavimo rezultatais. Tyrime dalyvavo 228 paaugliai (12-18 m.), gyvenantys vaikų globos namuose. 47 iš jų buvo konsultuoti, taikant SSTK modelį, 47 – sudarė kontrolinę grupę. Tyrime taikyti metodai: 1) trys psichologinio-socialinio funkcionavimo vertinimo metodai, 2) penki poveikio efektyvumo vertinimo metodai. Tyrimo planą sudarė trys etapai: 1) vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo tyrimas; 2) poveikio vykdymas; 3) vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio-socialinio funkcionavimo pokyčių, praėjus šešioms savaitėms po pirmojo įvertinimo, tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad SSTK yra efektyvus vaikų globos namuose gyvenančių paauglių problemoms... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas: Ištirti gydytojų psichikos sveikatą, vidinę darną, suicidiškumo ir nuostata savižudybės atžvilgiu ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. įvertinti ir palyginti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus pagal socialinius demografinius duomenis. 2. ištirti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus lyginant pagal specialybę. 3. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatą lyginant pagal vidinės darnos lygį. 4. įvertinti ir išnagrinėti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę lyginant pagal socialinius demografinius duomenis. 5. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal specialybę. 6. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal vidinės darnos lygį. 7. įvertinti ir palyginti gydytojų vidinę darną ir jos komponentus pagal socialinius demografinius duomenis. 8. išanalizuoti gydytojų vidinės darnos ir jos komponentų lygį lyginant pagal specialybę. 9. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatos ir suicidiškumo, tarpusavio ryšį. 10. ištirti ryšį tarp psichikos sveikatos ir nuostatų savižudybės atžvilgiu Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo: 78 onkologai, 63 bendrosios praktikos gydytojai ir 63 psichiatrai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų hipotezę, gydytojai, pasižymintys blogesne psichikos sveikata, žemesne vidine darna, turi teigiamą nuostatą savižudybės atžvilgiu bei turi suicidiškumo požymių (yra linkę pritarti savižudybei)... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research: To analyze peculiarities of the doctors’ mental health, sense of coherence and attitude towards suicide. Tasks of the analysis research: 1. To estimate and compare the doctors' mental health and it‘s aspects according to social data and demographics. 2. To investigate the doctors' mental health comparing by the specialties. 3. To examine the doctors' mental health comparing by the level of sense of coherence. 4. To estimate and examine the doctors' suicidity and attitudes towards suicide comparing by social data and demographics. 5. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to specialty. 6. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to the level of sense of coherence. 7. To estimate and compare the doctors' sense of coherence and it‘s components according to social data and demographics. 8. To analyze doctors' sense of coherence and it‘s components according to specialty. 9. To examine correlation between the doctors' mental health and suicidity. 10. To investigate correlation between mental health and attitude towards suicide. Research methods: Analysis of scientific literature, survey with questionnaires, analysis of statistical data. Research participants: 78 oncologists, 78 general practitioners and 78 psychiatrists. Results of the research: Our hypothesis was being confirmed by the results, the doctors of worse mental health and lower sense of coherence have positive... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir išnagrinėti skirtingo mokymosi pažangumo 11-12 klasių mokinių pasiekimų motyvacijos, vidinių resursų ir mokyklinio streso įveikos stilių ypatumus. Tiriamieji: 2006 – 2007 mokslo metais anoniminio anketavimo būdu buvo apklausta 416 jaunuolių t.y. 11-12 klasių mokinių (atitinkančių vidurinės mokyklos pakopą). Atsitiktinės atrankos metu buvo pasirinkta po dvi vidurines mokyklas iš trijų didžiausių Lietuvos miestų. 186 (45%) mokiniai buvo iš Vilniaus, 135 (32%) – iš Kauno ir 95 (23%) – iš Klaipėdos. Visi respondentai buvo 16-19 metų, 162 vaikinai (39%) ir 254 merginos (61%), vienuoliktoje klasėje mokėsi 213 (51%) , dvyliktoje klasėje – 203 (49%) mokiniai. 283 (68%) tyrime dalyvavę mokiniai gyveno pilnose šeimose ir 133 (32%) su vienu iš tėvų. Surinkti duomenys apie mokinių dienos rėžimo ypatybes – miegui ir pamokų ruošai skiriamo laiko trukmę, praleistų pamokų skaičių, papildomą darbą su korepetitoriais – 128 (32%) mokiniai naudojasi ir 284 (68%) nesinaudoja korepetitorių paslaugomis. Tyrimo metu buvo taikyti šie metodai: mokslinė pedagoginės ir psichologinės literatūros analizė, Mokyklinio streso įveikos klausimynas (N. S. Endler, J. D. Parker, 1990; P. Szczepaniak, J. Streliau, K. Wrzesniewski, 1996) ir Pasiekimų motyvacijos klausimynas (AMP), (J. Friedland, Ph.D., S. Marcus, Ph.D., H. Mandel, Ph.D.). IŠVADOS: 1.Pažangumas; pasiekimų motyvacija ir laikas, skiriamas pamokų ruošai, vaikinų mažesni negu merginų. Vaikinai ir merginos laiko... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to determine and to examine peculiarities of achievement motivation, inner resources and school stress coping styles among 11th – 12th form pupils with different levels of academic achievement. The tasks of the research: 1. To explore peculiarities of school stress coping styles, achievement motivation and inner resources among pupils with different levels of academic achievement. 2. To compare , inner resources, planning and organization between boys and girls. 3. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between 11th and 12th form pupils. 4. To compare academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization between pupils studying with crammer and studying by themselves. 5. To determine distinctions in academic achievement, school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization among pupils living in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. 6. To estimate correlations between academic achievement and school stress coping styles, achievement motivation, inner resources, planning and organization, studying with crammer. Research methods: Achievement Motivation Profile Scores (J.Friedland, S.Marcus, H.Mandel), Questionnaire of School Stress Coping (N.S.Endler, J.D.Parker, 1990; P.Szczepaniak, J.Streliau, K.Wrzesniewski, 1996) Respondents: 416 11th and 12th form pupils (1... [to full text]

Santrauka NORVEGIJOS IR LIETUVOS SPORTUOJANČIŲ PAAUGLIŲ MOTYVACIJOS RAIŠKA Sportininko valią pirmiausia sudaro motyvo jėga, o motyve glūdi žmogaus pažintinės veiklos ir požiūrio rezultatai, todėl valios ugdymą reikia pradėti nuo jo intelektinių ir emocinių pagrindų stiprinimo – veiklos motyų skiepijimo“ (Palaima, 1976 p. 121). Sportininko motyvacija – užima ypatingą vietą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Žinodamas auklėtinių požiūrį į sportą, treneris gali panaudoti ugdomąją sporto funkciją kaip humanistinių vertybių perdavimo priemonę, kuri gali teigiamai veikti ir elgesį, ir dorovinį brendimą. Motyvuojant sportininkus labai svarbu atsižvelgti į jų individualias savybes, nes sporte egzistuoja optimali kiekvienos sporto šakos, kiekvieno sportininko, kiekvienų varžybų motyvacija. Tyrimo objektas. Norvegijos ir Lietuvos sportuojančių, 15 – 20 metų paauglių motyvacijos raiška. Hipotezė. Tikėtina, kad Norvegijos ir Lietuvos sportuojančių paauglių mokymosi motyvacija skiriasi. Tyrimo tikslas. Nustatyti Norvegijos ir Lietuvos sportuojančių paauglių mokymosi motyvacijos raišką. Tyrimo metodai: Teoriniai. Pedagoginės ir psichologinės literatūros bei mokslinių šaltinių analizė. Empiriniai. 15 – 20 m. Norvegijoje ir Lietuvoje sportuojančių paauglių anketinė apklausa. Anketinei apklausai atlikti buvo naudojama D. Beresnevičienės (1995 c) mokymosi motyvų,vertybinių orientacijų, aspiracijų, psichologės savijautos mokantis; savęs vertinimo nustatymo testas. Statistiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Summary NORWAY AND LITHUANIA SPORTING TEENAGERS MOTIVATION EXPRESSION Their athlete tidier with the firstly create the motive vehemence, and the motive of a Human cognitive to his uncomfortable activity and of the attitudinal results, consequently shall volitional on a bringing up started from its intellectual and affective groundworks activitys the“ (Palaima, 1976 p. 121). The motivation athlete – shall select the specific office materialise markinggauge specific. A pupil of my to my, the trainer must reuse breed the sport role than the than of role of the humanistic nuggets and and institution, frame be able positively affect not simply positively affect boo and moral ripening. The aim of the object. Norway and Lithuania sporting teenagers motivation expression. Hypothesis. Verisimilar, that Norway and lietuva the training of the sporting teenager the and motivation shall article. The aim of the research. Quantify lietuva and Norway sporting Norway Sporting teenagers in lietuva the teachingYear the motivation expression. The act obtained aim act obtained aim: Theoretic. Pedagogical and psychical literary psychical pedagogical and scientific source the literary. Empirical. The completed of survey questionnaire present usable D. Beresnevičienės (1995 c) teachingYear motives, Valuable and orientation, aspiratetion, psychologist instruct the way one feels; the set of the myself rating. Statistic. Are intelligence machine usable SPSS the program, Microsoft Excel the... [to full text]

Šio tyrimo tikslas nustatyti moksleivių su sveikata susijusio elgesio ir mokykloje patiriamos prievartos bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų sąsajas. Buvo tirta 200 Vilniaus miesto Petro Vileišio ir Varėnos „Ąžuolo“ vidurinių mokyklų moksleivių. Tyrimas vyko 2008 m. kovo - balandžio mėn. Įveikimo strategijoms ir būdams ištirti panaudotas COPE klausimynas (Autoriai - C. Carver, M. Scheier, J. Weinbtraub. Į lietuvių kalbą išvertė E. Kavaliauskaitė.); L Reederio įtampos skalė, pagrįsta kiekvieno žmogaus nuomone apie save, savo vidinių būsenų įvertinimu; paauglių prievartos skalė, skirta tiesioginei ir netiesioginei prievartai. (Autoriai - Y. Mynard, S. Joseph, 2000.) Jos pagrindu I. A. Furmanovas (И. А. Фурманов) sukūrė klausimyną. (Į lietuvių kalbą išvertė A.Vienažindys). Tyrimo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriantys moksleiviai mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – pozityvi interpretacija), mažesnę įtampą - į problemą nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – aktyvus įveikimas ir planavimas). Merginų grupėje buvo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriančios merginos taip pat mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją. Jų įveikos strategija – humoras. Tai juokavimas iš situacijos. Vertinant sveikatos įveikos strategijas buvo nustatyta, kad prastai ir vidutiniškai sveikatą vertinančios merginos daugiau naudojo į emocijas nukreiptą streso įveikimo strategiją (neigimą bei susikoncentravimą į emocijų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the thesis was to determine the correlations of strategies of coping with stressogenic situations with pupils’ health related behaviour and coercion experienced at school. The object and methods of research: 200 secondary school pupils of the cities of Vilnius (Petro Vileišio secondary school) and Varena (Ąžuolo secondary school). The survey was conducted in March-April 2008. Research methods: COPE questionnaire was used for investigating the strategies and methods for coping with stress. Authors C.Carver M.Scheier, J.Weinbtraub, translated into Lithuanian by E.Kavaliauskaitė. L.Reeder’s scale of psycho-social stress, based on every person’s opinion about himself, assessment of one’s own inner conditions. C.D.Spilberger – Chanin’s questionnaire (1976, 1978). The scale of teenagers’ coercion devoted to direct and indirect coercion (Authors Y.Mynard, S.Joseph,2000). On its basis I.A. Furmanovas (И.А.Фурманов) created a questionnaire that was translated into Lithuanian by A.Vienažindys. Results of the study: It was determined that pupils experiencing bigger tension used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom (positive interpretation). Pupils who experienced lesser tension used the problem-focused strategy of coping with stress (active overcoming and planning). Ladies experiencing bigger tension also used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom. They used humour as an overcoming strategy. It’s laughing at a situation... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pirmą kartą ir pakartotinai atliekančių bausmę nuteistųjų adaptacijos ypatumų ir asmenybės bruožų sąsajas. Tiriamieji: tyrimas buvo atliekamas nuo šių metų sausio mėnesio 8 dienos iki rugsėjo mėnesio 1 dienos ir vyko dviem etapais. Tyrime dalyvavo 316 bausmę atliekančių nuteistųjų (vyrų). Pirmajame etape tyrimo anketos buvo išdalintos pakartotinai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems buvo pasibaigęs 3 mėnesių adaptacijos laikotarpis. Šią grupę sudarė 134 asmenys. Antrame etape tiriamųjų grupę sudarė 182 pirmą kartą atliekantys bausmę nuteistieji, kuriems buvo pasibaigęs adaptacijos programos taikymas. Tiriami asmenys buvo atrinkti pagal tai, ar jų adaptacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Tyrimui buvo naudotos Adaptacijos klausimynas, Eyesenck H. Ir S. klausimynas (asmenybės bruožų klausimynas), BDI (Beck Depression Inventary) metodikos. Išvados: tyrimo metu įvertinta, kokios įtakos nuteistųjų adaptacijai pataisos namuose gali turėti tokie veiksniai kaip išsilavinimas, darbas/ mokymasis, priklausomybės, nuteistųjų subkultūros tradicijų laikymasis, fizinė bei psichologinė sveikata, žalojimasis, santykiai su kitais nuteistaisiais, laisvalaikio prasmingumas, drausminės nuobaudos, bei kaip nuteistųjų adaptacija pataisos namuose susijusi su asmenybės bruožais. Nustatyta, jog pirmą kartą atliekantys bausmės nuteistieji adaptuojasi geriau nei pakartotinai atliekantys bausmę nuteistieji. Gauti rezultatai rodo, kad nuteistųjų amžius neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To investigate first time and repeatedly serving time convicts adaptation peculiarities and personal traits connection. The object of the research: research was performed from 8th of January till 1st of October of this year and took place in two stages. In this research participated 316 (three hundred and sixteen) convicts, who serve the punishment (males). In first stage of research forms were given out to convicts, who served punishment repeatedly, and whose three month adaptation period was expired. This group was formed out of 134 (one hundred and thirty- four) individuals. In second stage of research group was formed out of 182 (one hundred and eighty-two) convicts who serve punishment for the first time, and whose adaptation program application were expired. Individuals were selected based on their expired adaptation period. In this research was used Adaptation questioner, Eyesenck H. ir S. questioner (personal traits questioner), BDI (Beck Depression Inventory) methodic. Conclusions: at the time of research was evaluated, which influence to convicts adaptation in penitentiary can effect factors like education, job/ study, dependency, convicts subculture tradition observance, physical and mental health, relations with other convicts, free time meaning, discipline penalty, and how convicts adaptation in penitentiary were connected with personal traits. Established, that convicts serving time for the first time adapting better than convicts... [to full text]