Jaunesniojo paauglio psichologinė savijauta - neabejotinai aktualus klausimas šiandieną ugdant sveiką visuomenę. Svarbiausias paauglio asmenybės ir psichologinės savijautos aspektas yra sveikatos kontrolės lokusas, kuris parodo, kaip žmogus suvokia savo sveikatą bei priežastis, nuo kurių priklauso jo sveikata, ir savęs vertinimas. Šio magistro darbo tikslas - ištirti 5-12 klasių mokinių savęs vertinimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumus sąryšyje su sveikata ir mokymosi sėkme. Siekiama nustatyti 5-12 klasių mokinių sveikatos kontrolės lokuso ir savęs vertinimo skalių įverčių vidurkius pagal amžių (11-18m.) ir lytį, taip pat ištirti sveikatos kontrolės lokuso ir savęs vertinimo ryšį su praleistų pamokų skaičiumi dėl ligos bei su pažangumu. Tyrime dalyvavo 240 bendrojo lavinimo mokyklos mokinių (5-12 kl, 11-18 m.). Tyrimui atlikti buvo naudojama daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė/MHLC - A forma (Wallston K.,1978) ir M. Rosenberg savigarbos skalė (Rosenberg M., 1965). Užduočių rezultatai buvo išreikšti 4 rodikliais: vidinė kontrolė(HLC), atsitiktinumas(CHC), kitų įtaka(PHLC), savęs vertinimas(BRSV). / Nowadays the psychological being of pupils ‘is a very topical issue in trying to raise a healthy community. One of the main factors indicating the psychological health of the individual is the health control locus and self-esteem, showing how a person conceives his health and himself, his abilities, properties, and his status among other people. A teenager‘s psychical and physical health relies strongly on this, as well as learning advance and relationship to other people. The aim of the present work has been to analyze the 5 – 12 class children self-esteem and health control locus singularity in connection with learning advance. In the research, however, the aim has been to analyze 5 – 12 class children‘s indicators of health control locus and self-esteem according to the age (11-18 years old) and sex, quest 5 – 12 class children health control locus and self-esteem in connection with absences from school due to some illness and with learning advance. There were data collected from 240 schoolchildren 5 – 12 class (11-18 years old) in Lithuanian comprehensive schools. In the research there were used Multidimensional health locus of control scale (MHLC) (Wallston K., 1978) and Rosenberg’s self-esteem scale (RSV) (Rosenberg M., 1965). The result of work was expressed by the following four indicators: internality (HLC), chance (CHC), powerful others (PHLC) and self-esteem (BRSV). The results of the research revealed that the average locus in the pupil‘s health control scales... [to full text]

Ištirti motinų, uaginančių vaikus suraidos sutrikimais, vyraujančių vidinių reprezentacijų apie vaiką pobūdį, jų empatiškumo lygį bei vaiko įtaką šeimai. Nustatyti motin��, auginančių sutrikusios raidos vaikus, vyraujančių reprezentacijų pobūdį bei empatijos lygį, gautus rezultatus palyginti su motinų, auginančių sveikus vaikus, vyraujančių reprezentacijų pobūdžiu bei empatijos lygiu. / Purpose of the Work: to evaluate the nature of the prevailing internal representations about the child experienced by the mothers raising children with development disorders, their empathy level and the child’s influence on family. Tasks of the Work: to determine the nature of the prevailing representations experienced by the mothers raising children with development disorders, and their empathy level, and to compare the obtained results with the nature of the prevailing representations of mothers raising normally developing children, and their empathy level; to determine the dependence between the empathy level and nature of representations; to determine the influence that the children with development disorders have on family, and to compare the obtained results with the influence that normally developing children have on family; to determine the dependence between the level of influence on family and the style of representation, as well as the level of influence on family and empathy level.

Mirtis yra vienas iš paslaptingiausių ir labiausiai bauginančių potyrių mūsų gyvenimuose. Nors tai yra toks pat natūralus dalykas kaip ir gimimas, mirtis sukelia visiškai priešingus jausmus. Dažniausiai tai yra baimė, nesaugumas, panika, kaltė ir kiti neigiami jausmai. Per amžius žmogaus santykis su mirtimi kito. Tai vyko iš lėto. Anksčiau mirtis buvo sutinkama su didele pagarba, be didelės baimės, panikos, netgi su trupučiu susižavėjimo ir smalsumo. Šiomis dienomis mirtis yra suvokiama kaip blogiausias dalykas, kuris tik gali ištikti žmogų. Dažnai ji priimama už bausmę, dėl nuodėmių ar neteisingai nugyvento gyvenimo. Kiekvieno žmogaus santykis su mirtimi priklauso nuo skirtingų dalykų. Mirties suvokimui įtakos gali turėti žmogaus amžius, lytis, išsilavinimas, ankstesnė patirtis, susijusi su mirtimi, žmogaus tikėjimas ir jo išpažįstama religija. Darbo tikslas – ištirti paauglių bei studentų religingumo ir mirties baimės sąsajas. Buvo apklausti 224 tiriamieji ( 122 studentai, iš kurių 70 merginų ir 52 vaikinai, bei 102 14 – 16 metų amžiaus moksleiviai, iš kurių 60 merginų ir 42 vaikinai ). Tiriamiesiems buvo sukurta anketa, kurioje buvo atskiros religingumo bei mirties baimės skalės bei bendri klausimai apie amžių, lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamieji labiau propaguoja religinį elgesį, o jaunesniems svarbiau pats tikėjimas, religiniai įsitikinimai. Kalbant apie tiriamųjų amžiaus ir mirties baimės sąsajas, mirties baimės... [toliau žr. visą tekstą] / Death is one of the most mysteries and terrifying experiences in our life. Even if it is as natural thing as birth, death gives us completely different feelings. Most often it is fear, insecurity, panic and other negative feelings. During the ages man‘s relations with death changed. It was slow process. In the past death was met with respect, without bigger fear, panic, even with a little bit of admiration and curiosity. In our days death is considered as one of the worst things that could happen to human, taken as a punishment for all sins and the life spent in a bad way. Relationship with death depends on many different factors for each person. Age, gender, education, earlier experience with death, belief and religion could be the main criteria why people understand death one way or another. The object of this work – to investigate the connection between religiousness and understanding death, students and teenagers being as a case in this study. 224 participants were investigated (120 students – 70 girls and 52 boys, and also 102 teenagers aged 14-16, that contained 60 girls and 42 boys). Questionnaire with the separate scales for religion and understanding death and general questions about age, gender, education and marital status was presented to the participants. It was found that older participants propagate religious attitude more, while for the younger participants belief and religion creed is more important. Also it was found that intensity of the fear of death... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play... [to full text]

Tyrimo problema – išeminės širdies ligos išsivystymui yra svarbūs keli faktoriai, kurių pavienė įtaka yra įrodoma, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar egzistuoja šių rizikos veiksnių tarpusavio sąsajos. Tyrimo tikslas - nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų pacientų psichologinės – elgesio rizikos veiksnių ypatumus stacionarinės reabilitacijos laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 204 Abromiškių Reabilitacinės Ligoninės kardiologinio skyriaus pacientai (110 vyrų, 94 moterys; amžiaus vidurkis – 64,29m.). Tyrimo metodika: remiantis klausimynu, buvo įvertinti tiriamųjų demografiniai rodikliai – amžius, lytis, išsilavinimas. Iš pacientų ligų istorijų buvo surinkti duomenys apie išeminės širdies ligos formą ar kitą diagnozę, arterinį kraujo spaudimą bei antsvorį. Požiūris į rūkymą, alkoholio vartojimą, taip pat fizinio aktyvumo lygmuo bei subjektyvus sveikatos vertinimas buvo nustatyti pagal tiriamųjų atsakymus į atitinkamus klausimus. Stresogeninis elgesys įvertintas Rosenman‘o elgesio tipo interviu. Tyrimo metu buvo gauti tokie rezultatai: vyrai yra labiau linkę vartoti tabaką bei alkoholį, jų fizinio aktyvumo lygmuo aukštesnis, lyginant su moterimis. Jaunesnio amžiaus moterys buvo labiau linkusios vartoti alkoholį nei vyresnės, o jaunesnio amžiaus vyrai buvo fiziškai aktyvesni nei vyresni. Aukštesnio išsilavinimo pacientai buvo labiau fiziškai aktyvūs nei žemesnio išsilavinimo. Išeminės širdies ligos forma ir arterinis kraujo spaudimas nėra susiję nei su tabako, nei su alkoholio... [toliau žr. visą tekstą] / There are some factors, which are significant for ischemic heart disease development; their discrete influence is evidence – based, but it is important to ascertain if there are relationships among these factors. The purpose of the study is to evaluate ischemic heart disease patients‘ psychological – behavioral risk characteristics, during in - patients’ rehabilitation period. The subjects of this study were 204 ischemic heart disease patients from Abromiskes Rehabilitational Hospital, cardiological department (110 men, 94 women; mean age – 64,29m.). The demographical patients‘ indicators – age, gender, education, were gathered using a questionnaire. The data about ischemic heart disease form or other diagnosis, arterial blood pressure, overweight were taken from medical history. The attitude towards smoking, alcohol use also physical activity level, subjective health status was measured by using special questions. Stressogenic behavior was valuated by using Rosenman‘s behavior type‘s interview. The results of the study showed that men are more likely to use tobacco and alcohol, their physical activity level is higher, comparing with women. Younger women were more likely to use alcohol, comparing with older women. Younger men were more physically active, comparing with older men. Patients with higher education were more physically active, comparing with patients with lower education. Ischemic heart disease form and arterial blood pressure were not related with tobacco or... [to full text]

Kūdikio maitinimas krūtimi yra natūralus fiziologinis procesas, bet turintis svarbų biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai, tačiau daugelis besilaukiančių moterų renkasi kūdikių maitinimą pieno pakaitalais. Maitinimas krūtimi - sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas. Šį pasirinkimą daugiausia lemia būsimosios mamos požiūris į kūdikio maitinimo būdus. Remiantis nėščiųjų asmeninio požiūrio modeliu, analizuojamas maitinimo krūtimi ar buteliuku privalumų ir trūkumų suvokimas bei socialinis palaikymas, kuris galimai įtakoja moters asmeninį požiūrį. Tikslas - nustatyti nėščių moterų požiūrio į maitinimo krūtimi sąsajas su sociodemografiniais rodikliais ir socialiniu palaikymu. Tiriamieji – 103 nėščiosios, besilankančios Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre „Sveikata šeimai“. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 24 metai, vidutinė nėštumo trukmė – 20 savaičių. Matavimo priemonės – naudota penkių klausimynų anketa. Pirmoji sudaryta iš klausimų apie moters sociodemografinius rodiklius. Požiūrio įvertinimui skirtas Dungry požiūrio į kūdikio maitinimą krūtimi klausimynas (Dungry, 1994, pagal Shaker ir kiti, 2004), o įvairiems požiūrio aspektams nustatyti naudotas Chabrol (Chabrol ir kiti, 2004) požiūrio į maitinimo būdus klausimynas. Ketvirtas – Glazier (2002) sukonstruotas suvokiamo galimo socialinio palaikymo klausimynas, kuris kaip ir McLeod (2006) sukurtas medicinos specialistų suvokiamo palaikymo klausimynas yra pritaikyti specialiai... [toliau žr. visą tekstą] / Breastfeeding is natural physiological process, which have significant biological and emotional impact on mother’s and infant’s health but a lot of pregnant women choose to bottle-feed. Breastfeeding -conscious process, requireing mothers’s decision. This decision is influenced most by expectant woman’s attitude. According to pregnant women’s personal attitudes model was analized perception of breastfeeding or bottlefeeding advantages and disadvantaged and social support as it may possibly influence mother’s personal attitude. Purpose – to identify interface of pregnant women attitudes toward breastfeeding with sociodemographic factors and social support. Contingent – 103 pregnant women, attending prime health care center “Sveikata šeimai“ in Mažeikiai. Respondent’s mean age – 24 years, mean pregnancy term – 20 weeks. Measures – Used five questionnaire form. First – questions about women’s sociodemographic indexes. Dungry’s infant feeding attitude scale was used to assess women’s attitude toward breastfeeding, Chabrol infant feeding quoestionary helped to identify various attitude aspects. Forth – questionary of perceived social support, made-up by Glazier (2002), adapted specialy for pregnant women as questionary of perceived social support of health care providers (McLeod, 2006). Results – it was observed that 30% respondents sure or surely will bottlefeed their infant. After analysis, results showed that decision to breastfeed is linked with more positive attitude... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Šiuolaikinėje organizacijoje vis svarbesnę vertę turi darbuotojas ir asmeninės jo savybės, kadangi daugėja įrodymų, kad nuo darbuotojo asmeninių savybių priklauso pasitenkinimas darbu bei darbo kokybė. Teigiami charakterio bruožai žmogui padeda dirbti, didinti darbo našumą, gerinti jo kokybę. Pagrindinė mokslinių tyrimų, susijusių su teigiamais charakterio bruožais, idėja yra ta, kad harmoningai nugyventas gyvenimas pabrėžiant pagrindines charakterio stiprybes gali būti pilnavertis ir produktyvus tiek darbe, tiek visuomenėje. Svarbus veiksnys numatant darbuotojų pasitenkinimą darbu yra ir darbo charakteristikos, kurių pasireiškimas užtikrina darbuotojo veiklos efektyvumą. Šio darbo tikslas yra nustatyti ir pagrįsti šių prielaidų patikimumą, išsiaiškinant ryšius tarp teigiamų charakterio bruožų, darbo charakteristikų ir pasitenkinimo darbu. Tyrime dalyvavo 136 tiriamieji (iš kurių 51 vyras ir 85 moterys), dirbantys įvairiose paslaugas teikiančiose įmonėse Vilniuje. Pasitenkinimas darbu buvo matuotas P. E. Spector Pasitenkinimo darbu klausimynu, sudarytu 1994 m. Teigiami charakterio bruožai matuoti Stiprybių ir Dorybių klasifikacijos trumpąja forma, sukurta Peterson ir Seligman 2003 m. bei Subjektyvia laimės skale, sudaryta Lyubomirsky 1999 m. Darbo charakteristikos matuotos Darbo diagnostikos klausimynu, sudarytu Taber, Beehr ir Walsh 1985 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras pasitenkinimas darbu statistiškai patikimai skyriasi lyties atžvilgiu. Skirtumų tarp moterų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Employee and his individual characteristics become more and more important in the modern organizations. Growing evidence show that job performance and job satisfaction depend on personal resources. According to the scientific literature positive character traits help person to work and improve productivity in organizations. Positive psychology focuses on resources in human character strengths wich enable a good life if highly developed. Important factors as well as character traits in predicting employee’s job satisfaction are job characteristics. The aim of this study is to discover and to determine the validity of these proposings by finding out the correlations between positive character traits, job characteristics and job satisfaction. Survey with 136 (51 men and 85 women) customer service employees across various organizations in Vilnius were conducted. Job satisfactions was assessed by Job Satisfaction Survey developed by P. E. Spector in 1994. Positive character traits were assessed by the VIA Classification of Strengths and Virtues, developed by Peterson and Seligman in 2003 and Subjective Happiness Scale developed by Lyubomirsky in 1999. Job Characteristics were assessed by Job Diagnostic Survey developed by Taber, Beehr and Walsh in 1985. The results showed statistical difference between job satisfaction and gender. There were no relation between job satisfaction with age, job lenght and marital status between men and women. Results also showed statistically... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti, X ir Y organizacijų darbuotojų prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo bei darbe patiriamo streso sąsajas. Naudoti metodai: Darbiniui stresui įvertinti naudotas Amerikos Streso Instituto darbinio streso klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų. Prisitaikymui organizacijoje naudotas Prisitaikymo organizacijoje klausimynas (Morton, 1993), sudarytas iš 4 subskalių (darbinių žinių subskalės, santykių su kolegomis subskalės, akultūrizacijos subskalės, pasitenkinimo darbu subskalės). Šį klausimyną sudaro 22 teiginiai, vertinami Likerto skalėje, nuo 1 iki 5. Saviveiksmingumas matuojamas 16 teiginių Noe, Wilk (1993) Požiūrio į mokymus klausimyno viena subskale (saviveiksmingumo subskale), kuri buvo naudojama ir A. Skrydailaitės magistriniame darbe – „Požiūrio į profesinį tobulėjimą sąsajos su psichologinėmis charakteristikomis tarp darbuotojų dirbančių nevyriausybinėse ir vyriausybinėse įstaigose”. Tiriamąją imtį sudarė dviejų organizacijų darbuotojai. Pirmoji organizacija X – 62 darbuotojai, antroji – Y organizacija – 205 darbuotojai. Iš viso – 267 respondentai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad saviveiksmingumas siejasi su prisitaikymu organizacijoje, o prisitaikymas organizacijoje su patiriamu darbiniu stresu. Apdorojus respondentų duomenis galima teigti, kad nuo sociodemografinių rodiklių labiausiai priklauso darbinis stresas. Saviveiksmingumo lygmuo taip pat priklauso nuo šių rodiklių, išskyrus amžiaus grupes. O su prisitaikymu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study to asses the the connection between adjustment in organization, self-eficacy and work stress in X organization and in Y organization”. Methods. To asses the work stress in organizations was used American Institute of Stress questionare – Job stress. It compound from 10 propositions. Them employers should evaluate from 1 „absolutely agree” to 10 – „absolutely disagree”. 10 points mean that responder have no work stress at all. To asses adjustment in organization was used Workplace adaptation questionare (Morton, 1993), which is compouned from 4 suscales – job knowledge, relations between colleques, job satisfaction and aculturization subscale. Responders shold evaluate propositions in Likert scale from 1 to 5. Self-eficacy was evaluated by Wilk‘s (1993) questionare Attitude to education one of 13 subscales (self-eficasy subscale). The subjects of the study were 267 employers from both organizations: 62 from X organization and 205 responders from Y organization. The results of the study showed that self – efficacy is connected with adjustment in organization, and adjustment in organization is connected with work stress. Affter analysing empoyeers answers we can say that the hardest connection of sociodemographic statistic‘s is with work stress. Self – efficacy is connected with sociodemographic statistic‘s as well, but there is no significant difference with age groups. And with adjustment in organization there is no significant difference between... [to full text]

Komunikacija neabejotinai yra vienas iš sėkmingo organizacijos funkcionavimo veiksnių. Lietuvos kompanijose susidomėjimas vidine organizacijos komunikacija sparčiai auga. Daugelis organizacijų vadovų pajuto, kad efektyviai komunikuojanti organizacija gali pasiekti daugiau per trumpesnį laiką. Šiame darbe siekta nustatyti vidinės organizacijos komunikacijos, motyvacijos ir darbo atlikimo sąsajų ypatumus bei pateikti jas atvaizduojantį modelį (subjektyviam ir objektyviam darbo atlikimui). Tyrime dalyvavo organizacijos privačiame sektoriuje tos pačios specialybės darbuotojai. Šimtas dvidešimt du tiriamieji užpildė internetinį klausimyno, kurį sudarė Pasitenkinimo komunikacija klausimynas (Communication Satisfaction Questionnaire), Darbo charakteristikų vertingumo klausimynas (Work Preference Inventory) vidinei ir išorinei motyvacijai nustatyti bei Prailginto Delft matavimo rinkinio (Extended Delft Measurement Kit) bendro darbo atlikimo subskalė, variantą. Taip pat buvo įtraukti demografiniai klausimai ir klausimas apie priedo prie atlyginimo dažnį. Atlikus rezultatų analizę, nustatyta, kad pasitenkinimas grįžtamuoju ryšiu bei komunikacijos priemonių kokybe skiriasi pagal regionus, kuriuose dirba tiriamieji. Kuo ilgiau tiriamasis yra išdirbęs organizacijoje, tuo jo pasitenkinimas grįžtamuoju ryšiu, organizacijos perspektyva, komunikacijos klimatu ir komunikacijos priemonių kokybe mažesnis. Didesnis pasitenkinimas organizacijos integracija, organizacijos perspektyva bei... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is one of successful functioning organization‘s elements. In Lithuania interest in internal organizational communication increases rapidly. Many companies‘ managers comprehended that when communicating effectively, organization can achieve more during a shorter period of time. Current study aimed to determine internal organizational communication, motivation and performance relationships as well as present a model reflecting them (for subjective as well as objective performance indicator). Employees of the same job position in the same organization participated in the research. 122 employees filled in on-line questionnaire which included Communication Satisfaction Questionnaire, Work Preference Inventory to measure intrinsic and extrinsic motivation, Extended Delft Measurement Kit General Performance subscale. Demographic questions as well as the question about the amount of additions to a fixed salary during half a year period were included. After performing data analysis, the study found that satisfaction with personal feedback and media quality differs in groups according to regions to which employees belong according to their working place. The longer study participant has worked in the company; the lower is his/her satisfaction with personal feedback, organizational perspective, communication climate and media quality. The higher is employee’s satisfaction with organizational integration, organizational perspective and media quality, the better he/she tends... [to full text]