The aim of the present work has been to analyze the ways of adolescents’ anger expression and to estimate the relations between emotional and behavioral problems. There was collected data about 198 11-18 years old adolescents. In the research there were used YSR 11/18: Youth self – report (Achenbach, 1991), TRI - Interpersonal Reactivity Index (Davis, 1980) and STAXI – C/A– State - Trait Anger Expression Inventory – 2 For Children and Adolescents (Spielberger, 1999). The results of the research show that there is a positive correlation between anger expression index and internal behavioral problems (value of p is 0.00) and external behavioral problems (value of p is 0.00). Internal behavioral problems also correlate with anger as a state (value of p is 0.00), anger as a trait (value of p is 0.00), internal (value of p is 0.00) and external (value of p is 0.00) anger expression, internal anger control (value of p is 0.02). External behavioral problems correlate with anger as a state (value of p is 0.00), anger as a trait (value of p is 0.00) and external anger expression (value of p is 0.00). There was estimated a negative correlation between adolescents’ anger as a state and their competence (value of p is 0.02). A positive correlation estimated between external anger expression and social activity (value of p is 0.01). A positive correlation also estimated between internal anger control and learning (value of p is 0.03). Anger of adolescents is also related with... [to full text]

Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes. / Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką.

Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką. / Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes.