Rita Verbylaitė Plastidžių DNR sekų panaudojimas obelinių (Pomoideae Focke) filogenijos, rūšių identifikacijos ir populiacijų įvairovės tyrimams SANTRAUKA Šio darbo tikslas buvo nustatyti plastidžių DNR sekų panaudojimo filogenijos, rūšių identifikacijos bei populiacijų įvairovės tyrimams galimybes. Tyrimai buvo atliekami su erškėtrožinių šeimos augalais. Populiacijų įvairovės nustatymui pasirinkta paprastoji avietė, o filogenijai – obelinių pošeimio rūšys. Rūšių identifikacijai buvo pateikti nežinomų rūšių šaknų pavyzdžiai. Filogenetinių ryšių ir rūšių identifikacijos tyrimams buvo naudojamos trnL-trnF plastidžių regiono sekos, o paprastosios avietės populiacijų skirtumus buvo bandoma surasti naudojant trnS-trnG plastidžių regiono sekas. Šio darbo metu išsiaiškintas tinkamiausias DNR išskyrimo metodas Pomoideae pošeimio rūšims, nustatyta, kad tinkamausias metodas filogenetinių ryšių analizei yra mažiausio galimo pokyčių skaičiavimo (angl. maximum parsimony) metodas. Gauti rezultatai patvirtino monofiletinę Pomoideae pošeimio kilmę, įskaitant Vauquelinia ir Kageneckia gentis. Taip pat buvo nustatyta, kad Crataegus bei Mespilus gentys yra artimai giminingos. Analizuojant trnL-trnF chloroplasto rgiono sekas nebuvo nustatyta vidurūšinių skirtumų tirtoms Pomoideae pošeimio rūšims. Remiantis gautais duomenimis negalima galutinai patvirtinti ar atmesti hibridinės Mespilus canescens kilmės. Antrosios tyrimo dalies metu nustatyta, kad sekoskaita yra tinkamas ir daug žadantis metodas... [toliau žr. visą tekstą] / Rita Verbylaitė The use of plastid DNA sequences for Pomoideae Focke subfamily phylogeny, species identification and population diversity studies SUMMARY In this study was investigated the use of plastid DNA sequences for phylogeny, species identification and population diversity studies. Rosaceae family plants were used in this experiment. For population diversity studies it was used Rubus idaeus, and for phylogeny research – different Pomoideae subfamily species. For species identification it was taken unidentified species root samples. TrnL-trnF plastid region sequences were used for phylogeny and plant species identification, and for population diversity studies it was used trnS-trnG plastid region sequences. During this study the most suitable DNA extraction method for Pomoideae subfamily plants were identified. Also it was shown, that the most suitable method to analyse phylogenetic data, such as observed in this study is the maximum parsimony method. The monophyletic origin of Pomoideae subfamily including Vauquelinia and Kageneckia were confirmed. The close relationships between Crataegus and Mespilus were obtained. However, no intra-specific variation within the Pomoideae genera according to trnL-trnF plastid region was observed, and the hypothesis of Mespilus canescens origin still needs more data to be confirmed or rejected. In the second part of this study it was confirmed that sequencing is useful and one of the most promising method for species identification... [to full text]

Research objective: To assess species ratio of L. maculans and L. biglobosa during oilseed rape growing season and determine the response of oilseed rape plants to L. maculans and L. biglobosa infection. Experimental objectives: 1. To investigate seasonal dynamics of Leptosphaeria spp. ascospore release and investigate species composition of L. maculans and L. biglobosa ascospores in spore samples using real time PCR. 2. To assess the occurrence of L. maculans and L. biglobosa on different Brassicaceae plants (B. napus var. oleifera, B. oleracea var. capitata and B. oleracea var. italic). 3. To investigate species diversity of L. maculans and L. biglobosa in the population using molecular markers. 4. To assess dynamics of blackleg sympthoms after inoculation with L. maculans and L. biglobosa and identify differentially expressed genes in oilseed rape. / Tyrimų tikslas: nustatyti L. maculans ir L. biglobosa rūšių santykį rapsų vegetacijos metu, bei identifikuoti diferenciškai ekspresuojamus rapsų augalų genus L. maculans ir L. biglobosa infekcijos metu. Tyrimų uždaviniai: 1. Ištirti Leptosphaeria spp. aukšliasporių plitimo dėsningumus bei L. maculans ir L. biglobosa rūšių santykį grybo populiacijoje rapsų vegetacijos metu iš aukšliasporių panaudojant tikrojo laiko PGR su rūšims specifiniais pradmenimis. 2. Nustatyti L. maculans ir L. biglobosa rūšių paplitimą ant įvairių bastutinių šeimos augalų rūšių (Brassica napus var. oleifera, B. oleracea var. capitata, B. oleracea var. italica). 3. Molekulinių žymeklių pagalba įvertinti L. maculans ir L. biglobosa rūšių skirtingumą ir izoliatų giminingumą rūšies viduje. 4. Ištirti fomozės požymių dinamiką po rapsų augalų užkrėtimo L. maculans ir L. biglobosa piknosporomis (dirbtinio užkrėtimo sąlygomis šiltnamyje), bei identifikuoti diferenciškai ekspresuojamus rapsų augalų genus L. maculans ir L. biglobosa grybų piknosporomis užkrėstuose augaluose.

Subject of research: : Kaišiadorys state forest enterprise, Žiežmariai district, central part of Strošiūnai forest. Goals of the research: Using Strošiūnai forest 1904, 1947, 1977, 1987 and 2002 years forest inventory data describe forest settlement, forest inventory works, changes in forest resources and possible reasons for that. Methodology: comparative analysis using data grouping, comparing data, indicators specialization, average values and percentages calculation and generalization methods. Research results: Strošiūnai forest, like separate economic unit was created in 1871 during forest inventory works carried out at Bačkonys (55,5 ha), Žasliai (225,4 ha) forests and Strošiūnai forest (804,2 ha), total 1085,2 ha.In years 1871-1904 total area increased by 37,9 ha, woodlands - 46,4 ha (0,8%), areas covered by forests 62,1 ha (2,5%), decreased areas without forest 15,6 ha (1,7%), agriculutural land 0,4 ha and land not used 8,2 ha (0,8%). Total forest area in years 1947-2002 decreased by 25,6 ha, forestland 2,7 ha, woodlands increased by 24%. Not a forestland area decreased by - 22,9ha (1,7%). Area of land dedicated for technological use increased by 21ha (1,6%), agricultural land decreased by 13 ha (1%). In years 1871-1904 pinewoods decreased from 92,7% to 89,8%, birch woodlands stayed the same, spruce forestland increased - from 3,4% to 7,7%. In years 1947-2002 pinewoods decreased almost a half from 82,1% to 46,0%. Areas with spruce increased almost three times (2... [to full text]