Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.