Šioje disertacijoje tyrinėjami keltų ir skandinavų kalbų ir kultūriniai kontaktai Vikingų laikotarpiu, atnešę esminių permainų abiems kultūroms. Vikingų epochos Meno salos runų įrašai savo forma, turiniu bei kalbos ypatybėmis skiriasi nuo skandinaviškų runų korpuso. Šios salos runų įrašams įtakos turėjo Ogamo įrašų tradicija, dėl kurios runų tradicija suklestėjo Meno saloje Vikingų laikotarpiu. Vienas iš unikaliausių bruožų yra taip vadinamieji dvikalbiai runakmeniai, kur greta runų įrašo yra Ogamo įrašas, išraižytas ant akmens tuo pat metu kaip ir runos. Svarbus Meno salos runų įrašų skiriamasis bruožas – jų kalbiniai ypatumai. Viena vertus, runose gausu keltiškų vardų, antra vertus, galima pastebėti, jog senosios skandinavų kalbos gramatika gerokai pakitusi. Ištyrus runų įrašus matyti, kaip skandinavų kalbos gramatika keičiasi dvikalbėje visuomenėje. Antroje disertacijos dalyje aptariami keltiški elementai vienintelėje išlikusioje norn kalba užrašytoje „Baladėje apie Hildiną“, kuri buvo sukurta nuolat besikeičiančioje kalbinėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Jūrinės Šetlando ir Orknio salų visuomenės generavo įvairius pasakojimus, kurių motyvai ir elementai atkeliaudavo iš įvairių kraštų. „Baladė apie Hildiną“ yra neabejotinai vakarų skandinavų kilmės, tačiau joje aptinkama keltiškų motyvų. Baladės teksto analizė rodo, jog pasakojimo lygmenyje ji yra nemažai pasiskolinusi iš keltų pasakojamosios tradicijos. Ypač ryški „karaliaus ir deivės tema“. Tačiau jei ir būta... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with Viking Age Celtic and Scandinavian language and cultural contacts which resulted in profound changes in both societies. Viking Age rune-stones found in the Isle of Man contain some exceptional features and in many ways diverge from the rest of the Scandinavian runic corpus. Presence of the Ogam tradition in the Isle of Man might have been one of the factors why rune-stones were so well accepted and flourished in the isle during the Viking Age. One of the most unique features is the presence of bilingual runic-Ogam inscriptions which were carved at the same time as runic inscriptions and not earlier. Linguistic research of the Manx rune-inscriptions revealed the influence of Celtic upon Scandinavian language. First of all, rune-inscriptions contain a lot of Celtic personal names. Besides, there are many cases of inflectional confusion that is likely to arise in a bilingual society. The second part of the dissertation discusses Celtic elements in the only surviving ballad in Norn language Hildinavisen, which seems to have been created in continually changing linguistic, social and cultural conditions. The marine societies of Shetland and Orkney Islands generated various stories, where motifs and elements traveled from various directions. Hildinavisen is certainly of West Scandinavian origin, but it contains or rather is adorned with Celtic motifs. The analysis of the text of Hildinavisen seems to indicate that in the level of the story Hildinavisen... [to full text]