Šeima, o kartu ir tėvystė yra itin reikšmingi socialiniai institutai, kurie dėl kintančių gyvenimo realijų nuolat priversti patirti įvairius pokyčius. Pažymėtina, jog šiuolaikinės šeimos trapumas bei santuokos ir šeimos sampratų transformacija, kohabitacija, modernios reprodukcinės technologijos ir daugybė kitų veiksnių turi didelę įtaką tėvystės sampratos pokyčiams, o be to ir dažnėjantiems tėvystės nuginčijimo atvejams. Atsižvelgiant į tai, jog reaguodama į tokius socialinius veiksnius, atitinkamai kinta ir teismų praktika, šiame darbe yra atliekama išsami Lietuvos teismų praktikos analizė tėvystės nuginčijimo bylose, o taipogi ir teisinės literatūros analizė, ypatingai padedanti išryškinti šiuolaikinėje visuomenėje ir teisėje egzistuojančių tėvystės sampratų įvairovę. Remiantis atlikta analize, darbe yra nustatoma, kokia tėvystės sąvoka vadovaujasi Lietuvos teismai, nagrinėdami tėvystės nuginčijimo bylas. Taipogi pabrėžiama, jog biologinė tėvystė nebėra vienintelė tėvystės rūšis, o greta jos tiek visuomenėje, tiek Lietuvos teismų praktikoje vis svarbesnę reikšmę įgauna socialinė ir psichologinė tėvystės sampratos. Darbe analizuojama, kaip Lietuvos teismų yra sprendžiama biologinės ir socialinės (faktinės) tėvystės santykio problema, atskleidžiama tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, aptariamas teismų praktikos nuoseklumas bei pasitaikantys prieštaravimai šiose bylose, teismų daromos klaidos, taipogi nustatomos ir įvertinamos problemos, susijusios su tėvystės... [toliau žr. visą tekstą] / Family and paternity are especially important social institutes, which constantly face various changes due to the changing realities of life. It should be noted that the fragility of the modern family, the transformation of marriage and family concepts, cohabitation, modern reproductive technologies and many other factors have a significant impact on changes in the concept of paternity and in addition to increased number of situations when paternity is contested. Seeing that the case-law is changing because of such social factors, in this master work is made a comprehensive analysis of Lithuania case-law in cases of contestation of paternity, and moreover the analysis of the legal literature, which especially helps to highlight the existing diversity of conceptions of paternity in modern society and law. On the ground of the analysis made in this master work, it is identified wich concept of paternity is used by Lithuanian courts in the proceedings of paternity contestation. Moreover, it is emphasized that the concept of biological paternity is no longer the only one of the species of paternity and that the social and psychological concepts of paternity are taking an icreasingly significant importance on both society and the practise of Lithuanian courts. In this work it is also analysed how Lithuanian courts are dealing with the problem when biological and social concepts of paternity correalate, the purpose of the institute of the contestation of paternity is also disclosed... [to full text]

Magistro darbo objektas – muziejų ir visuomenės santykis Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti dabartinių Lietuvos muziejų potencijas atitikti visuomenės poreikius. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti muziejaus sampratas bei jų raidą, ištirti istorines muziejaus institucijos veiklos tendencijas, išanalizuoti teisinio Lietuvos muziejų administravimo modelį, pasitelkus kasmetines statistines Lietuvos muziejų veiklos ataskaitas bei atsižvelgiant į lankytojų skaičių ištirti muziejaus ir visuomenės santykį išskiriant tokias muziejų komunikacines funkcijas: eksponavimą, edukaciją ir leidybą nuo 1992 m. iki 2005 m. Naudojantis dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad pagal daugumą analizuotų ir lygintų rodiklių muziejai palaipsniui tampa vis atviresniais, lengviau prieinamais visuomenei. Muziejinė veikla Lietuvoje nuo 1992 m. iki 2005 m. palaipsniui įgavo platesnių užmojų: leidžiamų katalogų ir kitų leidinių iki 2002 m. daugėjo, vėliau rezultatai ėmė kiek mažėti, kiekvienais metais Lietuvos muziejai įsigyja vis daugiau eksponatų, rengiamų parodų bei kitų renginių, organizuojamų ekskursijų kasmet daugėja. Lankytojų skaičius taip pat kasmet didėja, iš to galima daryti išvadą jog muziejų veikla Lietuvoje visuomenei yra aktuali, lankytojų gausėjimas rodo visuomenės reakciją į muziejaus organizuojamus renginius, programas, parodas ir kt. Iš kasmetinių Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos renkamų statistinių ataskaitų apie muziejų veiklą Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is the relation between museums and society in Lithuania. The purpose of this work is to investigate the current potentials of Lithuanian public museums to comply with the society needs. The basic work tasks are to explore historical and theoretical conceptions of public museum and the understanding of museum in Lithuania in general, to look at museum as an institution, to analyze the legal model of Lithuanian museum administration, to determine the relation between the museum communication and society, furthermore, to explore the relation between museum and society with the help of the annual statistical Lithuanian museum activity reports and considering the number of visitors, distinguishing such museum communication functions as exhibitions, education and publishing from 1992 to 2005. While performing the research of the conceptions of museum and its changes, the evolution of museums unfolds marking the gradual transformation of museum from the particularly limited publicity, i.e., collections available only to the very narrow circle of people and the representatives of the high society to almost unlimited publicity museums, i.e., current institutions that enable attending of museums and obtaining all the information required to all the broad society. Although the institutionalism of current museums set specific rules and the procedure of museum work, which partially limits the access to museum valuables determining the visit hours, the nature of... [to full text]

SANTRAUKA Nadia Batisienė Vertinimas pradinėse klasėse Vilniaus mieste Magistro darbas Nuo švietimo reformos pradžios nuolat kalbama apie mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą pradinėse klasėse. Vertinimo samprata nagrinėjama raidos, psichologiniu aspektu; rengiami ir tvirtinami nacionalinio lygmens dokumentai, kuriuose apibrėžti moksleivių pasiekimų vertinimo tikslai, uždaviniai, paskirtis, išskirti principai, nuostatos, vertinimo proceso reikalavimai. Pradinėje ugdymo pakopoje taikomas idiografinis (individualios pažangos) vertinimo principas, derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą. Pradinių klasių mokytojai, neturėdami konkrečių metodikų ir instrumentų pasiekimams ir pažangai pamatuoti, dažnai susiduria su praktiniais vertinimo proceso organizavimo sunkumais. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar pradinių klasių pedagogai geba naudotis vertinimo sistema pradinėse klasėse; organizuoti vertinimo procesą, įtraukiant mokinius, skatinant juos įsivertinti ir suteikiant pagalbą mokantis. Tyrime remiamasi dviem teorijomis: humanistine asmenybės teorija, kuria remiantis mokiniai ugdomi ir vertinami atsižvelgiant į jų sugebėjimus, lyginant jų pačių ankstesnius pasiekimus su esamais; ir kognityvine mokymosi teorija, kurios atstovai teigia kad mokytojas yra galimybių kūrėjas, leidžiantis vaikams sąveikauti su aplinka, kad jie patys surastų naujus santykių modelius, dėsningumus. Sukurtas vertinimo pradinėse klasėse raiškos kompetencijų teorinis modelis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nadia Batisienė Assessment in primary forms in the town of Vilnius Master‘s paper Since the beginning of education reform there has been many talks about the assessment of students‘ achievement and progress in primary forms. The conception of assessment is being studied in terms of development and psychology; the documents, which define the goals, tasks and purpose of the assessment of students‘ achievement and which distinguish principles, provisions and requirements for evaluation process, are prepared and passed on the national level. In primary education they apply an idiographic (individual progress) principle of assessment, combining formal (criterion unmarked) and informal education. The teachers of primary education, who do not have particular methodology and instruments to ground the achievements and progress, often face practical difficulties of assessment process organization. The aim of the paper is to analyse a scientific problem: are the teachers of primary education able to use an evaluation system in primary forms, are they able to organize an assessment process while incorporating students and motivating them to evaluate themselves and providing with help in the learning process. The paper uses two theories: the theory of humanistic personality, on the basis of which students are educated and evaluated according to their abilities, comparing their previous results with the present ones; cognitive learning theory, the representatives of which claim... [to full text]

Magistro darbo objektas – komunikacijos samprata komunikacijos moksluose, darbo dalykas – vieninga komunikacijos samprata komunikacijos moksluose. Darbo tikslas – išanalizuoti Niklaso Luhmanno sistemų teoriją ir jos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti komunikacijos sampratą komunikacijos moksluose; išanalizuoti Luhmanno sistemų teoriją; nustatyti ir išanalizuoti Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams aspektus; kritiškai įvertinti Luhmanno sistemų teoriją. Atlikus literatūros analizę, taikant lyginimo ir sintezės metodus, darbu nustatyta, kad šiandien komunikacijos mokslai patiria daug mokslui esminių problemų, iš kurių paminėtinos šios: kelios besiskiriančios ir tarpusavyje dialogo beveik neieškančios komunikacijos paradigmos, šimtai ribotų komunikacijos teorijų, komunikacijos mokslų fragmentiškumas ir jų lėtas progresas. Tačiau esmine komunikacijos mokslų problema siūloma laikyti vieningos komunikacijos sampratos komunikacijos moksluose nebuvimu. Šiuo darbu kelta hipotezė, kad Luhmanno sistemų teorija, atliepdama daugelį komunikacijos mokslų problemų, pateikia universalią (vieningą) komunikacijos sampratą, kuri taikytina komunikacijos mokslams. Šiuo darbu hipotezė patvirtinta ir argumentuota, kad Luhmanno sistemų teorija teoriškai ir praktiškai pritaikoma komunikacijos mokslams. Teorinis Luhmanno sistemų teorijos pritaikymo komunikacijos mokslams apsektas – persvarstydama informacijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / This work aimed to tackle some problems of communication sciences that were suggested to be counted as key ones, such as several different and distant communication paradigms, heaps of limited communication theories, fragmented study field in communication sciences, slow progress of communication sciences. But the general problem of communication sciences is suggested to be the absence of a single and unified understanding of communication as such in communication sciences. The work is pointed to the search of a unified conception of communication in communication sciences. The hypotheses of the work suggests that Niklas Luhmann’s systems theory gives you a unifying conception of communication in communication sciences. To prove that the author of this work analyzed the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Doing that he analyzed the conception of communication in today’s communication sciences, as well as the Luhmann’s systems theory as an object, and the aspects of the application of Luhmann’s systems theory to communication sciences. Lastly, Luhmann’s systems theory was valued critically. The analysis of Luhmann’s systems theory showed that this theory has a twofold relevance to communication sciences. Firstly, coping with core problems of communication sciences Luhmann’s systems theory suggests a new conception of communication. According to Luhmann, communication could be described as a social system formed in the process of interaction of... [to full text]