Population has become the most specific and important element of any country. Demographical problems are becoming urgent in the world, our Republic is not an exception. Decreasing number of the natural increasment of population is in threatening situation, as the nation appears in danger of extinction. The most we should be worried about is the decreased number of birth. It courses a complicated demographical situation in Lithuania. Moreover it has become unsatisfactory structure of the age, as a result it has become less people, on the other hand the number of able – bodied people is decreasing and the number of elderly is increases. In conclusion the ageing process is developing. The following analyses has been carried out in the paper: 1. The change of number of population 2. Natural increasment of population 3. The dynamic of old age index.

Purpose of this study is to identify and to evaluate the main trends in the development of old-age pensions and sickness benefits schemes (by designing social insurance system models) and to determine the possible ways how to increase the efficiency in consumption smoothing policy and how to increase the financial sustainability of the old-age and sickness insurance schemes. This study searches for answers to the questions: how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries, how to maintain a balance between the contributions paid and benefits received (the balance between the price paid and goods received), how to reduce the risk of budget deficit explosion and how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries and insured. Consumption smoothing analysis focuses on the identity between the contributions paid and benefits received, on the analysis of replacement rates, on the analysis of pensioners to insured ratio (and on the possibilities of interpretation the analysis provide). The study determined the cycles of Lithuanian social insurance system development, examined and evaluated three different pensions' indexation policies, examined and evaluated the utility and performance of second pillar pension funds and carried out the study of possibilities of raising the efficiency in Lithuanian sickness benefits scheme. This study helps to deeper the understanding of how population aging affects the economy and provides the materials for future... [to full text] / Disertacijos tikslas – sudarant socialinio draudimo sistemos modelius, nustatyti ir išanalizuoti svarbiausias senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų raidos tendencijas, atsižvelgiant į jas, pagrįsti efektyvumo ir tvarumo didinimo galimybes senatvės ir laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo išmokų programose (srityse). Disertacijoje ieškoma atsakymų į klausimus: kaip palaikyti išmokų gavėjų vartojimo galimybes, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų (pusiausvyra tarp sumokėtos kainos ir gautos prekių apimties), kaip sumažinti socialinio draudimo biudžeto deficito atsiradimo riziką ir palaikyti dirbančių asmenų ir išmokų gavėjų vartojimo galimybes. Vartojimo galimybių palaikymo efektyvumo įvertinimas apima tapatumo tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų analizę, pakeitimo normos analizę, išmokų gavėjų ir dirbančių asmenų santykio analizę, šių rodiklių ir sąryšių interpretacijos atskleidžiamas galimybes. Disertacijoje nustatyti Lietuvos socialinio draudimo sistemos raidos ciklai, išnagrinėti ir įvertinti trys išmokų indeksavimo variantai, įvertintos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų sistemos galimybės ir veiklos rezultatai, atliktas laikinojo nedarbingumo išmokų sistemos efektyvumo didinimo tyrimas. Šis darbas padeda geriau suprasti visuomenės senėjimo padarinius ir numatyti priemones būsimų procesų reguliavimui.

SANTRAUKA Nijolė BALČIENĖ Lietuvos privačių pensijų fondų vaidmuo kuriant gerovės valstybę Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 68 puslapiai, 26 paveikslai, 31 lentelė, 71 literatūros šaltiniai, 5 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Gerovės Valstybė, senatvės pensijos, socialinė apsauga, privatūs pensijų fondai, anuitetas, investicijų pelningumas. Tyrimo objektas - Lietuvos pensijų fondai. Tyrimo dalykas – PF veiklos efektyvumas ir reikšmė kuriant gerovės valstybę priklauso nuo fondų veiklos ypatumų valstybėje, nuo dalyvių supratimo dėl savo pasirinkimo galimų pasekmių ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką kuriant Gerovės Valstybę. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai : • Patikslinti pensijų fondų sąvoką ir apibūdinimą; • Nustatyti socialinės apsaugos uždavinius, kuriuos padeda spręsti privatūs pensijų fondai kuriant šalyje gerovės valstybę; • Atskleisti fondų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių panaudojimo problemas; • Parengti privačių pensijų fondų vertinimo metodiką ir įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką Gerovės valstybės kūrime per socialinės apsaugos uždavinių įgyvendinimo rezultatus; • Pateikti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklos vertinimą. Tyrimo metodai – loginė analizė ir sintezė, literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų struktūrinė ir palyginamoji analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, modeliavimas. / SUMMARY Nijolė BALČIENĖ Role of Lithuanian Private pension funds in Creating Welfare State Final work of University Postgraduate Studies, includes 68 pages, 26 pictures, 31 tables, 5 appendix, 71 references, Lithuanian language. KEY WORDS: Welfare State, pensions, social security, private pension funds, annuity, profitability of investments. Research object - Private pension funds in Lithuania. Research aim is to evaluate influence of private pension funds to creating Welfare State in Lithuania. Research subject – efficiency of the pension funds activity and its significance of creating Welfare State depend on the peculiarity of the funds activity in the state some as on the participants understanding of the probable consequences of their choice in the future. Objectives: 1) To specify the concept of private pension funds. 2) To perform the theoretic analysis of the social insurance models and their potential use in the practice of private pension funds. 3) To estimate potential ways of sponsorship and administration of the pension funds. 4) To frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5) To evaluate private pension funds in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

The object of research – Lithuanian private pensions funds The aim of research is to establish the use of Lithuania pensions funds to the Lithuanian retirement pension system and their influence to the capital market. Objectives: oTo make more accurate the pension fund concept; oTo analyse and evaluate different welfare state traditions and systems of retirement provision; oTo provide an analysis of advantages and disadvantages of private pensions funds; oTo evaluate Lithuanian private pensions funds activity; oTo consider the effect of pensions on Lithuanian capital market. Methods of the research: scientific literature methods of the research - logical analysis and synthesis; different countries experience comparative analysis; statistical calculation of dimensions (dynamics, stucture, comparison); the calculation of the average; data graphic representation; generalization of the final results and the formulation of conclusions. The period of research is 1999-2005 years.

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]