Šiame magistro darbe yra analizuojama socialinių įmonių ypatybės Lietuvoje. Socialinės įmonės- tai naujas, dar netyrinėtas reiškinys Lietuvoje, kuris apibūdinamas kaip viena iš nedarbo sprendimo priemonių bei viena iš valstybės socialinės atsakomybės realizavimo formų. Tyrimo objektas- socialinės įmonės Kauno regione. Tyrimo tikslas- ištirti socialinės įmonės statusą įgijusių įmonių padėtį Lietuvoe rinkoje ir išanalizuoti valstybės paramos paknkamumą šių įmonių veiklai. Tyrime buvo analizuojama socialinių įmonių finansinė bei ekonominė situacija, įvertinti šių įmonių privalumai bei trūkumai. Pateiktos rekomendacijos socialinių įmonių plėtros galimybėms gerinti. / This master’s final paper analyses peculiarities of Social enterprises in Lithuania. Social enterprises are brand – new, even not investigated appearance in Lithuania, which is characterized as one of unemployment’s decision measures. Subject of final paper- social enterprises in the region of Kaunas. Objective of final paper- research situation of social enterprises in Lithuania market and analyse the sufficiency of country support for the work of social enterprises. There was analyses financial and economical situation of social enterprises in the research and created suggestions and opportunities of social enterprises. In this final paper “The Peculiarities of Social Firms in Lithuania” the hypothesis- the Law of Social Enterprises induces to aim the social enterprise state for the purposeful groups into these business. So it’s needed to improve the the Law of Social Enterprises in Lithuania.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti žmonių suregėjimo negalia padėtį visuomenėje, galimybes rasti darbą, visuomenės ir darbdavių požiūrį į neigalųjį žmogų, teisinę padėtį, fizinės aplinkos pritaikymą šiems žmonėms. Buvo siekiama rasti būdus Buvo sudaryta anketa ir apklausta 100 respondentų, turinčių regėjimo negalią. Buvo siekiama išsiaiškinti jų profesinės reabilitacijos problemas, kur jie dirba, kaip susirado darbą, kokia jų darbinės veiklos sritis, ar jų darbo aplinka yra jiems pritaikyta ir ar jie yra patenkinti savo darbu. kokioje dar veikloje dalyvauja šie žmonės ir kas jiems padeda buityje Taip pat siekiama išsiaiškinti ar efektyviai jiems padeda LASS, kokius įstatymus jie žino, kurie turėtų padėti jiems įsilieti į visuomenę ir ar jie gali save vadinti visaverčiais visuomenės nariais. Atlikus tyrima paaiškėjo svarbiausios kliūtys, trukdančios akliems ir silpnaregiams sėkmingai įsilieti į visuomenę ir bandoma rasti būdus kaip šias kliūtis įveikti. / The aim of this work is to analyse the situation of blind and visually imparred persons integration in society. In this work employments are called one of the most important elements of the social integration. I also research the improvement of blind and visually imparred people, their imployment in society, the law system of Lithuania, institutions that work for the welfore of partialy sighted persons rehabilitation system. Furthemore, I analize personal, social, physical situation, elements that limit the posssiblities of blind and visual imparred persons to integrate into society. I made special survays in order to investigate the employment situation of blind and visual imparred people who live in Vilnius. One hundred blind and visually imparred persons were investigated using the interwiews and also the questionaire method. The main results of my special survays are illustrated with charts and tables in the forth part of the work. After all the results that were analysed I have made conslussions that it is very hard for the blind and visually imparred people to integrate to society because of various reasons: law base, that takes care of partialy sighted people,people wrights and opportunities are created, but there are some imperfections that reduse the employment possibilities, the adaptability for the blind and visully imparred people. All mentionated reasons have influence on the social integration idea of the blind and visually imparred individuals. Moreover... [to full text]

Darbe keliamas probleminis klausimas: kokios integracijos į darbo rinką problemos kyla vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir kaip patys prisideda prie integracijos gerinimo. Darbo tikslas–išryškinti veiksnius trukdančius vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į darbo rinką. Uždaviniai: 1. Teoriniame lygmenyje išryškinti socialinės rizikos grupės atstovų situaciją Lietuvos darbo rinkoje. 2. Išryškinti socialinės paramos teikiamos vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ypatumus. 3. Nustatyti veiksnius trukdančius vyrams, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į darbo rinką. Darbo objektas –vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracija į darbo rinką. Metodai: mokslin��s literatūros ir dokumentų analizė; kiekybinis tyrimas - apklausa raštu. Apklausoje raštu dalyvaus Kauno miesto viešųjų įstaigų klientai: Nakvynės namų, Lietuvos Carito, krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“, Pataisos inspekcijos, Šančių – Panemunės PK, Darbo biržos ir socialinių reikalų skyriaus klientai. Tiriamųj�� populiacija ir imtis. Tyrime dalyvaus 99 vyrai, grįžę iš įkalinimo įstaigų. Išanalizavus vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos į darbo rinką sunkumus galima teigti: o Didelę integracijos į darbo rinką problemą lemia vyrų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, darbo jėgos charakteristika: žemas išsilavinimo lygis, profesinis nepasirengimas, menka darbo motyvacija. o Vyrai, atlikdami laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir nedirbdami, praranda užimtumo bei... [toliau žr. visą tekstą] / In this work there is raised problematic question: what problems raise for men, who came back from imprisonment and how they themselves contribute to improvement of integration. The purpose of work- to highlight dificulties of integration to labour market of men, who came back from imprisonment institutions. Tasks: 1. To highlight in theoretical level the situation of social risk group’s representatives in labour market of Lithuania. 2. To highligh peculiarities of social assistance that is provided for men, who came back from custodial establishments. 3. To determine factors, limiting men’s, who came back from custodial establishments, integration to labour market. The object of work- integration of men, who came back from custodial establishments, to labour market. Methods: analysis of scientific literature and documents; quantitative reseach- written quiz.In written quiz there will participate clients of public entities of Kaunas: clients of Common lodging-house, Caritas of Lithuania, Christian welfare fund „Tėvo namai“, Reformatory inspectorates, Šančiai- Panemunė District PC, Jobcentre and department of social affairs. Population and scope of those surveyed. In this research there will take place 99 men, came back from custodial establishments. While analyzing men’s, who came back from custodial establishments, difficulties of integration to labour market, it is possible to state that: o The problem of integration to labour market is raised by workforce... [to full text]

Socialinis ir ekonominis šalies vystymasis yra paremtas harmoningu individo santykiu su visuomene, jo pilnaverčiu socialiniu funkcionavimu. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, kuri susideda iš kiekvieno jos nario, taip pat ir turinčio tam tikrų raidos sutrikimų, gerovės ir nuolatinės pažangos. Visame pasaulyje vienu iš sunkiausių neįgalumų, kuris ne tik fiziškai kamuoja, bet ir dvasiškai sukrečia žmogų, yra neregystė ir silpnaregystė. Demokratiška visuomenė turėtų užtikrinti asmenims, kenčiantiems nuo šių sutrikimų, siekti kaip galima geresnio išsilavinimo, saviraiškos darbinėje, kultūrinėje, visuomeninėje sferose. Tyrimo tikslas: Atskleisti žmonių su regėjimo negalia socialinės integracijos ypatumus Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: Remiantis moksline ir teisine literatūra, išanalizuoti asmenų su regėjimo negalia teisinius ir teorinius socialinės integracijos aspektus Lietuvoje; Išanalizuoti sutrikusio regėjimo žmonių reabilitacijos, edukacijos, profesinės orientacijos ir socialinės integracijos praktinius ypatumus Lietuvoje; Numatyti asmenų su regėjimo sutrikimais socialinės integracijos tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: Psichologinės, edukologinės literatūros ir teisinės bazės analizė; Anketavimas; Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys teisės aktai užtikrina lygias galimybes visiems žmonėms, tame tarpe ir asmenims su regėjimo negalia... [toliau žr. visą tekstą] / Social and economical development of the country is an essential guarantee for harmonious relationship between human and society, and his/her full social functioning. Every country gets an enormous role and responsibility in guaranteeing social progress and welfare of its nation, in planning the means of social development and the infrastructure of social services. In the whole world losing sight is considered as one of the most difficult disabilities that not only tortures physically but is also spiritually shocking. Blindness as a phenomenon has existed since the earliest times and unfortunately in spite of all the progress of medicine will exist for a long time. It is familiar to the people of different cultures ant different epochs. The aim of the research: to reveal the peculiarities of social integration of people with visual impairment in Lithuania. The objectives of the research: with the reference to scientific and juridical literature to analyze legal and theoretical aspects of social integration of people with visual impairment in Lithuania; to analyze practical peculiarities of rehabilitation, education, vocational counselling and social integration of people with visual impairment in Lithuania; to foresee the directions of improvement of social integration of people with visual impairment. The methods of the research: analysis of psychological and educological literature and juridical basis; questionnaire; statistical data analysis. The results of the research... [to full text]

Teorinė neįgaliųjų socialinės integracijos analizė parodė, kad neįgalių asmenų socialinis negalės vaizdinys priklauso ir jį formuoja visuomenės nuostatos ir ideologija. Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos procesas mokslo šaltiniuose traktuojamas kaip nuolatinis, nenutrūkstamas ir kompleksinis, kurio metu įgyjami ir tobulinami žmonių su negale savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžiai. Neįgalių asmenų socialinės reabilitacijos procesas turi būti vientisas, o medicininės reabilitacijos ir nevyriausybinės organizacijos darbas - komandinis, suteikiant neįgaliesiems būtinas teorines (medicininės, socialinės, teisinės ir kt.) ir praktines (apsitarnavimo, vežimėlio valdymo, ugdymo, mokymosi, profesinio parengimo, darbinės veiklos ir kt.) žinias, taip formuojant fizinės negalės vaizdinį visuomenėje. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad skirtingų socialinę neįgaliųjų reabilitaciją vykdančių specialistų fizinės negalės vaizdinys turi svarbą bendradarbiavimo efektyvumui. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, atskleidžiantis žmonių po nugaros smegenų pažeidimo, judančių vežimėliuose vaizdinio formavimosi ypatumus bei sąveikas tarp socialinę reabilitaciją vykdančių institucijų. Atskleisti skirtingų socialinės reabilitacijos grandžių specialistų ir neįgaliųjų bendradarbiavimo komponentai, svarbūs fizinės negalės vaizdinio formavimuisi. Tyrimo duomenys apibendrinti, taikant aprašomuosius statistinius metodus, faktorinę ir koreliacinę (Pearson (r) koeficiento skaičiavimai) duomenų... [toliau žr. visą tekstą] / A theoretical analysis of the social integration of the disabled revealed that the image of social disability of disabled people depends on and is formed by the society’s mass ideology. It has been also noticed that scientific literature considers the social rehabilitation process of the disabled to be a constant, uninterrupted and complex process during which disabled people acquire and develop skills of independent life education. The social rehabilitation process of the disabled has to be integral, meanwhile medical rehabilitation and nongovernmental organization must promote teamwork while providing the disabled with necessary theoretical and practical knowledge which, in turn, forms the image of physical disability in society. A hypothesis was raised that the image of physical disability that specialists providing the disabled with social rehabilitation have affects the effectiveness of cooperation. The research conducted with a help of a questionnaire survey aimed at the following tasks: to examine the peculiarities of the formation of the image of people with spinal cord injuries in wheelchairs in the institutions of social rehabilitation; reveal the importance of different social rehabilitation specialists and the disabled to the formation of the image of physical disability and the effectiveness of cooperation; identify effective components of the interaction with the disabled. The data of the research are summarized by applying statistical methods, factorial and... [to full text]

Šiame darbe išanalizuotas pabėgėlių integracijos Lietuvoje procesas. taip pat išnagrinėtas socialinės paramos mechanizmas, teisiniai imigracijos proceso valdymo aspektai, naudojama tarptautinė patirtis.siekiant šiam aprašomajam darbui suteikti daugiau aktualumo, buvo pateikti ir kai kurie praktiniai pabėgėlių integracijos pavyzdžiai,nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, pranešimai. / Refugee integration process in Lithuania is analyzed in this final master' paper (thesis). There is analyzed mechanism of social support, legal aspects of immigration process management, given references to international experience. Some practical examples of refugee integration are given and reports of non-governmental institutions, working in this area, are quoted in this paper with the aim to give more actuality to this work of descriptive nature.

Europoje gyvena apie 9 milijonus romų. Europos sąjungos tvirtinimu, šiandien romai pažeidžiamiausia ir beteisiškiausia tauta Europoje. To priežastimi laikoma silpna integracija į visuomenę, skurdas, tinkamo išsilavinimo trūkumas, socialinė izoliacija ir rasistiniai stereotipai, neigiamos nuostatos visuomenėje trukdančios romams susirasti darbą, silpna teisinė apsauga ir pan. Lietuvoje romų problematika jau ne pirmus metus yra visuomenės akiratyje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria romai Lietuvoje darbo, būsto, švietimo, sveikatos srityse ar gaunant viešąsias paslaugas, ir kurios buvo identifikuotos valstybės Romų integracijos 2000-2004 m. programoje, išlieka. Mūsų visuomenėje romai labiau tapatinami su socialiai problematiška grupe, negu laikomi atskiros tautybės atstovais. Įtakingi romų bendruomenės žmonės dažnai lieka nematomi, aiškaus lyderio nėra. Šiandien socialinės integracijos politikos diskursas reikalauja platesnio romų problematikos apibrėžimo. Todėl labai svarbu apibrėžti ir išskirti prioritetinius veiksnius, lemiančius romų politikos vykdymą ir aktualumą. Šio darbo tikslą nulėmė romų švietimo aktualumas, kuris gali prisidėti prie jų integracijos. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti romų, kaip etninės grupės socialinę integraciją ir padėties švietimo sistemoje problemas. Tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus m. romų integracijos ypatumus ir padėtį švietimo sistemoje. Tyrimo metodika – kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su romų... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately nine million of Romanies live in Europe. European Union states that Romanies are the most vulnerable and deprived of the civil rights nation in Europe. The rationale for vulnerability and deprivation is poor integration to society, poverty, lack of suitable education, social isolation and racist stereotypes, negative attitude in society which obstruct Romanies to seek employment besides there is poor juridical security. Problematic situation of Romanies stays in social Lithuania’s outlook not for the first year. The main problems that Romanies encounter in Lithuania are in employment, residence, education, health fields or accessibility of public services and those which were identified in “The Integration Program of Romany into Lithuanian Society for 2000-2004” still remain. In our society Romanies are identified as problematic group rather than regarded as distinct nation’s members. Influential persons of Romanies community often remain invisible and there is no identifiable leader. At the present time the discourse of social integration politics demands more comprehensive definition of Romanies topic. Therefore, it is very important to define and accentuate underlying factors that cause implementation and relevance of Romanies policy. The goal of this study was determined by relevance of Romanies education, which may have influence to the groups’ integration. The predominant intention of this study is to analyze social integration and difficulties in... [to full text]

Nepriklausomoje Lietuvoje keičiasi požiūris į neįgalius asmenis, taip pat ir į kurčiuosius. ‎Naujai priimti įstatymai (Invalidų socialinės integracijos, Švietimo) suteikė tėvams didesnes ‎pasirinkimo galimybes, pvz., neįgalius vaikus galima ugdyti integruotai bendrojo lavinimo įstaigose ‎arba steigiant jose klasę ar grupę. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra per 50 vietų, kuriose ugdomi ‎vaikai., turintys klausos negalę. Vykstant šiam procesui iškyla daug problemų, viena jų – tėvų ‎pasirengimas vaiko ugdymui, pirmiausia pasirenkant vieną ar kitą būdą. Galimybės kurtiesiems ‎mokytis dabar daug platesnės, nei kada nors anksčiau. Bendrojo lavinimo mokyklos – viena iš ‎alternatyvų. Nors tėvai, mokytojai ir politikai entuziastingai remia šį požiūrį, tai nėra geriausias ‎mokymo būdas. Kiek mums žinoma, vienintelio geriausio būdo nėra. Tinkamiausia kiekvienam ‎konkrečiam kurčiam vaikui mokymo programa yra ta, kuri geriausiai atitinka specifinius vaiko ‎poreikius. Kai kuriais atvejais tas kelias yra bendrojo lavinimo mokykla. Kitas sprendimas yra ‎specialioji klasė. Po kelerių metų vaiko poreikiai gali pasikeisti, ir teks iš esmės keisti jo mokymo ‎aplinką.‎ Klausos negalė nėra išoriškai išreikšta. Sakoma, kad kurtumas yra paslėptas neįgalumas. ‎Tačiau jis paveikia visas asmenybės gyvenimo sferas: kenkia psichinei sveikatai, skurdina intelektą, ‎lemia išsilavinimo stoką, socialinę padėtį, riboja profesines galimybes, labai apsunkina informacijos ‎prieinamumą. Kurtumo pasekmės priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude to disabled persons, including deaf persons, is changing in Lithuania in ‎independence period. New law (Act on Social Integration of Disabled Persons, Act on Education) ‎provided more choice alternatives to parents, e.g., now, disabled children can be educated as ‎integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. At present, ‎there are more than 50 institutions in Lithuania educating hearing-impaired children. This process ‎displays many problems; one of them is parents’ readiness for child’s learning, and first, choice of ‎one of the methods. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. ‎Common high schools are one of the alternatives. Although parents, teachers and politicians show ‎enthusiasm for such attitude enthusiastically, that is not the best teaching method. As far as we ‎know, none of the methods is the only best. The most suitable teaching program is a specific ‎program for each deaf child, because it meets child’s specific needs. In some cases, a common ‎higher school is the right way. Another solution is a special class. Child’s needs might change in ‎several years, and then his learning situation should be changed.‎ Impaired hearing is not expressed externally. Deafness is a hidden disability. However, it ‎has influence upon every area of person’s life: It is injurious to mental health, worsens intellect, ‎causes lack of education, determines social status, restricts professional... [to full text]

Magistro darbo tikslas ištirti suaugusių žmonių su fizine negalia socialinę įtrauktį per technologinį ugdymą. Tyrimo objektas – suaugusiųjų neįgalių asmenų technologinis ugdymas. Šio darbo aktualumas - naujai pažvelgti į Lietuvos mokymo įstaigas. darbo rinkos mokymo centrus ir profesinio rengimo centrus, išsiaiškinti kokias įsidarbinimo ir karjeros galimybes turi neįgalieji, baigę mokymus pagal šias programas, kaip jų paruošimą ir pasiruošimą darbui vertina darbdaviai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, kokios programos pritaikytos neįgaliųjų technologiniam mokymui, kokios įstaigos gali ugdyti neįgaliuosius, kokios profesinės karjeros galimybes. Empirinio tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti suaugusių žmonių su fizine negalia technologijų rinkimosi motyvus, ištirti neįgaliųjų technologinio ugdymo ir profesinės karjeros galimybes, išsiaiškinti pedagogų, darbdavių požiūrį į neįgaliuosius. Atskleisti suaugusių žmonių su fizine negalia galimybes mokytis technologijų, panaudoti jas darbe ir asmeniniame gyvenime Atliekant tyrimą taikyti kokybiniai (interviu) ir kiekybiniai tyrimo metodai (anketinė apklausa). Kokybinio tyrimo duomenų interpretavimui pasitelktas kokybinės kontentinės analizės metodas. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atlikta taikant statistinių duomenų apdorojimo programą „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. Taikyta aprašomoji statistika. Vadovautasi šia ryšio tarp požymių stiprumo interpretacija, remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master survey analyses social integration of disabled adult people trough technological education. Object of the survey - technological education of disabled adult people. Relevance of the survey – to take a new look at institutions of education, Labor Market Training Centers, Vocational Training Centers in Lithuania, to investigate, what employment and career possibilities have disabled people after graduation of educational programs in these institutions, how the employers qualify preparation for job market. Problems of the survey: to investigate, what programs are adapted for technological education of disabled adults, what employment and career possibilities they have, which institutions are able educate disabled people. Problems of empirical survey: to investigate motives of choice technologic of disabled people, to investigate possibilities of technological education and career of disabled people, to investigate attitude of teachers and employers at disabled people, to discover the possibility of technologic learning by disabled people, and its’ application at work and for personal purposes. The survey was done qualitative (by interviewing) and quantitative (by questioners) methods. For analysis of results from qualitative method we used qualitative contetic analyses method. For analysis quantitative survey data was used „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. We use descriptive statistics. For quantitative survey we questioned 30... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti fizinės veiklos įtaką socialinei integracijai per neįgaliųjų patyrimą. Objektas – neįgaliųjų užsiimančių fizine veikla patyrimas. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pasirinktos temos literatūros analizę. 2. Naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą apklausti neįgaliuosius užsiimančius bet kokia fizine veikla; 3. Kokybinio tyrimo metu atskleisti neįgaliųjų fizinės veiklos įtaką socialinei integracijai per patyrimą. Darbo metodai: 1. Literatūros paieška ir analizė 2. Kokybinis tyrimas 3. Kokybinė patyrimo analizė Moksliniai šaltiniai rodo, kad socialinė integracija yra dalyvavimas. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenų analizei pasitelkta fenomenologinė analinė. Tyrimo metu apklausta 10 neįgaliųjų užsiimančių fizine (sportine) veikla. Neįgaliųjų patyrimo analizė parodė kad fizinė (sportinė) veikla veikia pačias svarbiausias neįgaliųjų gyvenimo sritis tokias, kaip: fizinė sveikata, psichologinė būsena, socialiniai ryšiai, savirealizacija, dalyvavimas visuomenėje ir jos veikloje. Tyrimo duomenys patvirtino tyrimo metu keltą hipotezę, kad neįgaliųjų fizinė (sportinė) veikla, nesvarbu, kokia ji būtų daro teigiamą poveikį neįgaliųjų socialinei integracijai į visuomenę. / The aim – discovered how the physical activities influence social integration of people with disabilities through the experience. Object – people with disabilities who practice in physical activities experience The objectives are: 1. Literature analyses 2. Using a semi-structured interview method interview people with disabilities who practice physical activity; 3. Qualitative study physical activity influence social integration to people with disabilities through the experience. Methods: 1. Literature search and analysis 2. A qualitative study 3. Qualitative analysis of experience Scientific sources indicate that social integration is a participation in community activities. Study was selected qualitative research approach, semi-structured interviews. Survey data analyzed with a phenomenological analyze. The study interviewed 10 people with disabilities who practice in physical (sports) activities. People with disabilities experience showed that physical (sports) activities affect the most important areas of life for the disabled, such as: physical health, psychological state, social relationships, self-realization, participation in society and its activities. The data confirmed the hypothesis of investigation, the physical disability (sports) activities, no matter what it would have a positive impact on the social integration of people with disabilities into society.