Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi darbe nagrinėjama Lietuvos valstybinių pensijų sistema. Pensijų sistema – tai vienas iš socialinės apsaugos elementų. Socialinis draudimas yra pagrindinis institutas, apsaugantis pilietį rinkos ekonomikos sąlygomis. Prieš penkis metus Lietuvoje pradėta įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos reforma. Ši reforma reiškia dalinį valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos privatizavimą. Šis žingsnis susilaukė ir kritikos ir pritarimo. Lietuvos mokslininkai, atlikę skaičiavimus ir statistinius tyrimus labai kritikavo ir tebekritikuoja atliktą reformą. Pasak juos, reformuota pensijų sistema nėra teisinga, daugiausia nuo jos nukentės dabartiniai pensininkai, bei vyresni dabartiniai darbuotojai, nepatenkantys į sistemą (Gylys, 2002). Atlikti tyrimai parodė, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema sukuria didesnį socialinį saugumą, nei privačių pensijų sistemos (Bitinas, 2008). Beje Lietuvoje privačios pensijų sistemos kuriamos valstybinio socialinio draudimo pensijų sąskaita. Įgyvendinus pensijų reformą, turi būti nagrinėjama, kokį socialinį poveikį pensijų sistema turės ateityje. Pensijų sistema turi būti valdoma siekiant socialinio teisingumo. Laisvosios rinkos instituto ekspertai pritaria pensijų sistemos privatizavimui, jie teigia, kad norint išgelbėti žmonių pensijas, o ne dabartinę socialinio draudimo sistemą, reikia esminių reformų, kurių galutinis tikslas... [toliau žr. visą tekstą] / Public Sector Economics Master's final thesis topic is of interest because we consider the Lithuanian state pension system. Pension system - is one of the elements of social protection. Social security is the basic institution which protects the national market economy. Five years ago Lithuania was launched in the state social insurance pension system reform. This reform is part of the state social insurance pension system privatization. This step and the context of criticism and support. Lithuanian scientists perform calculations and statistical analysis is very critical and critical carried out the reform. According to the reformed pension system is not fair, they will suffer most from the current retirees and older workers today, outside the system (Gylys, 2002). Studies have shown that the state social insurance pension system creates greater social security or private pension systems (Bitinas, 2008). By the way Lithuania private pension system developed state social insurance pension account. The implementation of pension reform should address the question of the social impact of the pension system will in the future. Pension system should be managed in the interest of social justice. Free Market Institute, experts agree the privatization of the pension system, they argue that in order to save people's pensions, rather than the current Social Security system needs radical reform, with the ultimate aim of the mandatory state social insurance waiver. However, the social... [to full text]

Lietuvos Respublikoje nuo 2004 metų veikia nauja socialinio draudimo pensijų sistema. Ji suteikia Lietuvos Respublikos gyventojams teisę kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose. II ir III pakopos pensijų fondų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija. Pensijos yra tam tikra taupymo forma, kuri leidžia sulyginti pajamas per visą gyvenimo laikotarpį. Kiekvienas dirbantis žmogus gali taupyti tam tikrą einamųjų pajamų dalį, taip užtikrindamas sau išmokas iš÷jus į pensiją. Todėl išsivysčiusiose šalyse pensijos ir pensijų fondai vystėsi jau nuo senų laikų – jų užuomazgų galima rasti jau XVII amžiuje. Pirmosios valstybinės pensijos įvestos, generolo Oto fon Bismarko dėka, Vokietijoje 1889 metais. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių praktikoje išryškėjo tendencija II pensijų sistemos pakopą daryti kaip privalomąją. Lietuvos Respublikos privalomąjį pobūdį išlaikė tik pirmoji pakopa, tuo tarpu antroji ir trečioji yra savanoriškos. Nuo 2004 m. sausio m÷n. 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojai dalį įmokų “Sodrai” turi teisę pervesti į pensijų fondus, o taip pat gali savanoriškai kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose ar gyvybės draudimo įmonėse, mokėdami tam tikro dydžio įmokas. Teisę tapti pensijų fondo dalyviu turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių. Pensijų įmokos dydis 2006 metais... [to full text] / Lithuanians, since 01/01/04, a part of their payments to “Sodra” can remit in pension funds. All pension accumulation enterprises are strictly controlled and supervised by the Stock Commission. Pension is a particular way on saving, which allows dispensing lifetime income. Every working person can put aside a certain part of his income, thus guaranteeing allowance when the person retires. In wealthy countries pensions and pension funds have existed for a long time, their origins dating as far back as the 17th. First retirement was instituted by Otto von Bismarck in Germany 1889. There is a tendency that in most of European Union states II level’s of the pension system are compulsory. In Lithuania only I level is compulsory, while II and III are voluntary. Lithuanians, since 01/01/04, a part of their payments to “Sodra” can remit in pension funds, also they can accumulate voluntary for subsidiary part of the pension in pension funds or insurance enterprises, by making certain payments. To become a participant of the pension fund may a person, who is compulsory insured with the social retirement insurance, to get main or subsidiary part of pension. Person, who is already turned the retirement age, have no right to participate in the second level. In 2006 the pension payment is 4.5 percent, since 2007 – 5.5 percent of participant’s income, from which the national social security payments are countable. Payments are remitted from VSDF (National Social Insurance Fund) budget to... [to full text]

Tyrimo objektas – VSDF pajamas įtakojantys veiksniai. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus socialinio draudimo pajamas įtakojančius veiksnius, įvertinti jų įtaką VSDF pajamoms. Tyrimo uždaviniai: 1. Atliktus teorinę VSDF pajamas įtakojančių veiksnių ir jų vertinimo metodų analizę, išskirti pagrindinius veiksnius ir jiems įvertinti tinkamus vertinimo metodus; 2. Parengti veiksnių įtakos VSDF pajamoms vertinimo metodiką; 3. Nustatyti identifikuotų veiksnių reikšmingumą VSDF pajamoms; 4. Numatyti veiksnių kitimo tendencijų įtaką VSDF pajamoms ir pateikti pasiūlymus VSDF pajamų didinimui. Tyrimo metodai: mokslinės ir periodinės literatūros bei teisės aktų analizė, sintezė, koreliacinė ir regresinė analizė, ekspertinė apklausa, grafinio vaizdavimo, dinamikos eilučių analizė, indukcijos ir dedukcijos bei modeliavimo. Tyrimo rezultatai: pirmojoje dalyje pateikiama teorinė analizė apie VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei išskiriami juos apibūdinantys rodikliai. Antrojoje dalyje yra parengta metodika, kaip identifikuoti VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei juos apibūdinančius rodiklius, parengta jų svarbumo įvertinimo metodika. Trečioje dalyje pritaikoma sukurta metodika, atliekami skaičiavimai bei vertinimai. Nustatomas veiksnių ir identifikuotų rodiklių reikšmingumas. Pagal sudarytus regresinius modelius ir kitus statistinius metodus atliekamos prognozės bei pateikiamos rekomendacijos, į kuriuos veiksnius ir rodiklius reikia atkreipti dėmesį, kad būtų padidintos VSDF pajamos. / The object of the research is the factors affecting SSIF’s revenue. The aim of the research is to analyze the factors affecting the social insurance revenue and to evaluate their impact on SSIF’s revenue. The objectives of the research: 1. To carry out the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue and their evaluation of methods analysis, also to point out main factors and evaluate them in the appropriate methods. 2. To develop the methodology for evaluating the factors and the impact of their indicators on SSIF’s revenue; 3. To determine the significance of the identified factors for SSIF’s revenue; 4. To forecast the indicators’ change trends and to make suggestions on how to increase SSIF’s revenue. The research methods are the following: analysis of scientific and periodic literature and legal acts, correlation and regression analysis, expert survey, graphic depiction, dynamic line analysis, logical thinking, etc. The results of the research: in the first part the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue is presented and the indicators that define those factors are identified. In the second part the methodology for identifying the factors affecting SSIF’s revenue and the indicators that define those factors and the methodology for evaluating their significance are developed. In the third part the developed methodology is applied, calculations and evaluations are made. The significance of the factors and the identified indicators is... [to full text]

Žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje atlyginama keliais skirtingais būdais, kurie reglamentuojami viešosios ir privačiosios teisės normomis. Magistro darbe lyginamos minėtų Europos Sąjungos narių, šalių kaimynių, susietų bendra valstybės ir teisės istorija, darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistemos, šių sistemų kriterijų privalumai ir trūkumai. Darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema tiek Lietuvoje tiek Lenkijoje taiko skirtingus žalos atlyginimo būdus subsidiariai (kompleksiškai): visų pirma dėl žalos atlyginimo sprendžiama remiantis viešosios teisės normo¬mis- nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga socialinio draudimo būdu, o po to neatlyginta žalos dalis gali būti atlyginama remiantis darbdavio materialinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės taisyklėmis. Magistro darbe lyginamosios analizės metodu atliekamas darbuotojo sveikatai ir gyvybei padarytos žalos atlyginimo Lietuvoje ir Lenkijoje valstybinio socialinio draudimo būdu tyrimas, pateikiami teisės aktuose reglamentuoti minėtų šalių socialiniame draudime esantys dalyviai, darbuotojo sveikatai padarytos žalos kompensavimo sąlygos, šių sąlygų skirtumai ir panašumai. Analizuojama darbdavio materialinės atsakomybės vieta žalos atlyginimo sistemoje Lietuvoje ir Lenkijoje, teisės aktuose išdėstytas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų turinys, šį turinį sudarantys kriterijai... [toliau žr. visą tekstą] / Damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death both in Lithuania and Poland rewarded in several different ways, which is regulated by public and private law. Master at work compared to the above-mentioned members of the European Union, its neighbors, the total content of the law and the history of the employee's health damage caused by the system, these advantages and disadvantages of the criteria. Employee health damage caused by the system in Lithuania and Poland have different ways to redress the alternative (complex): in particular, for damages is decided on the basis of public law mis-occupational accidents or occupational illness through social insurance, and after the damage of the non-remunerated may be remunerated on the basis of the employer's liability or civil liability rules. Master's work of comparative analysis carried out in the employee's health and lives of damage caused by Lithuania and Poland, the state social insurance investigation, the legislation regulating social security of those countries in the participants, the health damage caused by the employee's compensation terms, these terms differences and similarities. Analysis of employer liability in place of compensation system in Lithuania and Poland, the legislation of the employer's liability in terms of content, the content representing the criteria in their treatment of the differences and similarities of Lithuania and Poland the right sources, and the judicial... [to full text]

Magistro studijų baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformos, iškelta vienos iš jų tikslo – užtikrinti efektyvesnį socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių naudojimą – įgyvendinimo problema bei pateiktos rekomendacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pirmoje darbo dalyje tiriami valstybinio socialinio draudimo valdymo teoriniai aspektai: apibrėžiama socialinio draudimo samprata ir reikšmė, apibūdinama valdymo sistema ir jos funkcijos, analizuojami valdymo problemoms įtakos turintys veiksniai. Antroje dalyje atliekamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformų vertinimas: analizuojami valdymo reformų tikslai, apibūdinami ir įvertinami valdymo reformų etapai ir aptariami valdymo reformų rezultatai, palyginant juos tarpusavyje bei pateikiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformų SSGG analizę. / There are analysed and evaluated management reforms of the State Social Insurance Fund Board (“Sodra”) in this master‘s thesis. Also it is raised the problem of management reforms purpose implementation which is to ensure a more efficient usage of Social Insurance fund budget assets and human recourses. Finally, recommendations for the State Social Insurance Fund Board and the Ministry of Social Security and Labour are presented. The first part explores State Social Insurance theoretical aspects of management. The concept and the meaning of social insurance are defined, the management system and it’s functions are described, also the factors affecting the management problems are analysed. In the second part the management reforms of the “Sodra” are evaluated analyzing aims, describing and evaluating stages and discussing results. The results are compared. A SWOT analysis of management reforms in the State Social Insurance Fund Board is presented as well.