Mokslinėje literatūroje daug kalbama apie moksleivių problemas bei socialinio pedagogo darbą, padedant jas spręsti, tačiau labai mažai analizuojama, kaip socialinės pedagoginės pagalbos teikimą vertina jos gavėjai (moksleiviai, tėvai) ir teikėjai (pedagogai). Tyrimo objektas – ugdymo proceso dalyvių (ugdytinių, tėvų, pedagogų) nuomonė apie socialinės pedagoginės pagalbos mokykloje teikimą. Tyrimo tikslas – atskleisti ugdymo proceso dalyvių (ugdytinių, tėvų, pedagogų) nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos mokykloje teikimą. Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti mokslinę, pedagoginę, psichologinę literatūrą, teisinių duomenų bazę ir aptarti teorinius tyrimo aspektus. 2) Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikti socialinės pedagoginės pagalbos teikėjų kompetencijų turinį ir veiklos charakteristikas. 3) Atskleisti pagrindines problemas, lemiančias socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. 4) Remiantis tyrimo rezultatais suformuluoti rekomendacijas socialiniams pedagogams. / There is a lot of talk about student problems and the work of social educators in the scientific literature, trying to help salving them, but there is very little analysis about the evaluations of social pedagogical assistance from the beneficiaries (students, parents) and providers (educators). The object of the research – The view of educational process participants (students, parents, educators) on the social pedagogical assistance in school. The purpose of the research – to reveal the views of educational process participants (students, parents, educators) about the social pedagogical assistance in school. Objectives of the study – 1) To analyze the scientific, pedagogical and psychological literature, the legal database, and discuss the theoretical aspects of the investigation. 2) Based on the analysis of scientific literature provide competency content and performance characteristics of educational assistance providers. 3) Uncover key issues that determines the need of pedagogic assistance. 4) Based on the results of the research formulate recommendations for social educators. The research methods: Analysis of scientific literature and documents, survey of students, parents and educators, statistical analysis of the data. 120 pupils from the schools of Pakruojis and its region participated in this survey, 46 parents and 66 educators and other specialists working in schools (social educator, psichologyst, teachers assistant, special educator, speech teacher). For the... [to full text]

A concluding thesis by Irena Kregždienė, postgraduate of Vilnius Pedagogių University, Institute of Social Communication, Department of Social Pedagogy, named „Social pedagogue – coordinator of a help to a family“, supervisor prof. dr. Juozas Vytautas Uzdila, is written after a thorough analysis of pedagogical and psychological literature, legal documents and strategy of rendering social help to pupils and their families. A survey of legal documents, concerning social help of a family, is made and the works of social workers and psychologists concerning social and psychological help to a family is made. The aim of this work was to reveal, how social pedagogue in schools coordinates help for the families of pupils. It was assumed, that it is posible to provide help for families in the frame of school, coordinating common work of specialists, specifying their functions and responsibilities. Analysis of literature, interview with social pedagogues and inquiry of class tutors were made. Investigatives were selected from 2 professional groups. 7 social pedagogues and 107 class tutors were selected. Statistical data has been analised with Statistical Pacage for Social Sciences (SPSS 10.0). Both qualitative and quantitative analysis‘ were made. Three statistical procedures to analise statistical data - computation of percental frequency of the answers, mean of estimations and analysis of variance - were made. The results have revealed, that class tutors and social pedagogs both tend... [to full text]

Darbe atlikta teorinė socialinio pedagogo veiklos galimybių nepilnamečių šeimos planavimo prevencinėje veiklos analizė, išskirti pagrindiniai veiksniai, pagrindžiantys socialinio pedagogo veiklos galimybių modeliavimo būtinybę nepilnamečių šeimos planavimo prevencinėje veikloje. Nepilnamečių focus grupės diskusijos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinio pedagogo veiklos modeliavimo galimybes nepilnamečių šeimos planavimo prevencijos procese. Atlikta tyrimo duomenų analizė, taikant teksto turinio (content) analizės metodą. Tyrime dalyvavo 9 14-16 metų amžiaus nepilnamečiai, kurie mokosi „X“ bendrojo lavinimo mokyklos 8-10 klasėse. Tyrimo dalyvių imtį sudarė 6 mergaitės ir 3 berniukai. Empirinėje dalyje nagrinėjami 14-16 metų nepilnamečiams reikšmingų reiškinių sampratos bei reikšmė, atskleista šeimos planavimo samprata bei struktūrą, išskirtos pagrindinės socialinio pedagogo veiklos galimybės nepilnamečių šeimos planavimo prevencinės veiklos procese, akcentuoti socialinio pedagogo inicijuojamos prevencinės veiklos trūkumai bei problemos, reikalaujančios sprendimų bei tobulinimo. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize bei nepilnamečių focus grupės diskusijos metu gautais duomenimis, parengtas bei pagrįstas socialinio pedagogo veiklos galimybių modelis nepilnamečių šeimos planavimo prevencijos procese. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Respondentų nuostatos atskleidė bei pagrindė šią šeimos planavimo prevencijos proceso... [toliau žr. visą tekstą] / The work carried out theoretical social pedagogue business opportunities minors in preventive family planning performance analysis, the main source of social support of teacher modeling of business opportunities need to minors in preventive family planning activities. Juvenile focus group discussion method of study, which aims - to reveal the social educator performance modeling for the prevention of juvenile family planning process. Performed data analysis using the content of the text (content) analysis. The study involved nine minors aged 14-16 who are learning the "X" of general education classes 8-10. The study participants consisted of 6 girls and 3 boys. The empirical part deals with the 14-16 minors significant events and significance of the concept, revealed the family planning concept and structure, the main teacher of social activity opportunities juvenile family planning preventive action process, to highlight the social educator initiated preventive shortcomings and problems that require solutions and improvements. Based on the analysis of scientific literature and minors in focus group discussions during the data obtained and prepared based on the social model of teacher performance potential of juvenile family planning prevention process. The main conclusions of the research: 1. Respondents highlighted the provisions of this family based prevention planning process consistency and structure of its basic elements , highlighted the school social teacher... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo kultūros ugdymo įstaigoje tarp socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų analizė. Iškelta hipotezė, jog efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimo ypatumus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 263 pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjama socialinio pedagogo ir klasės auklėtojo bendradarbiavimo situacija ir galimybės užtikrinant savižudybės prevencijos programos paslaugas vaikui ir jo aplinkai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendri socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų tikslai, padedant pagalbos reikalaujančiam mokiniui, formuoja teigiamą požiūrį į ugdymo institucijos aplinką bei tuo pačiu inicijuoja tarpusavio bendradarbiavimą. 2. Socialiniai pedagogai bei klasės auklėtojai nepakankamai aktyviai bendradarbiauja dirbdami savo darbą bei mokosi iš savo patirties: sieja teorines ir praktines žinias, apmąsto vartojamus darbo metodus bei galimus alternatyvius problemų sprendimo variantus, domisi grįžtamąja informacija, iškilusius klausimus aptaria konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su kolegomis. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog hipotezė efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų... [toliau žr. visą tekstą] / Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo kultūros ugdymo įstaigoje tarp socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų analizė. Iškelta hipotezė, jog efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų bendradarbiavimo ypatumus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 263 pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjama socialinio pedagogo ir klasės auklėtojo bendradarbiavimo situacija ir galimybės užtikrinant savižudybės prevencijos programos paslaugas vaikui ir jo aplinkai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendri socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų tikslai, padedant pagalbos reikalaujančiam mokiniui, formuoja teigiamą požiūrį į ugdymo institucijos aplinką bei tuo pačiu inicijuoja tarpusavio bendradarbiavimą. 2. Socialiniai pedagogai bei klasės auklėtojai nepakankamai aktyviai bendradarbiauja dirbdami savo darbą bei mokosi iš savo patirties: sieja teorines ir praktines žinias, apmąsto vartojamus darbo metodus bei galimus alternatyvius problemų sprendimo variantus, domisi grįžtamąja informacija, iškilusius klausimus aptaria konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su kolegomis. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog hipotezė efektyviai pedagoginei pagalbai (savižudybių prevencijai) įgyvendinti trukdo nepakankamas socialinių pedagogų ir klasės auklėtojų... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical work of cooperation in the cultural education institution between social class and teacher educators analysis. The hypothesis that an effective pedagogical assistance (Suicide Prevention) prevents the lack of social class and teacher educators co-operation. Method of questionnaire survey was carried out with a goal - to reveal the social class and teacher educators co-features. A statistic analysis of data. The study involved 263 teachers. The empirical part examines social class and teacher educator co-operation situation and the possibility of providing suicide prevention program services to children and the environment. The main empirical findings: 1. Shared social class and teacher educators support the objectives of which provides assistance to pupils, forming a positive attitude towards the environment and the educational institution at the same time initiate mutual cooperation. 2. Social class and teacher educators to actively cooperate with insufficient course of their work and learn from their experiences: links theoretical and practical knowledge, used to reflect on work practices and possible alternative options for solving problems, is interested in feedback, discuss issues raised during the consultation and collaboration with colleagues. 3. The study showed that the hypothesis of effective pedagogical aids (suicide prevention) prevents the lack of social class and teacher educators co-operation because of social class and teacher educators is an... [to full text]

Auf dem Bereich des Bildungssystems entstehen immer wieder neue Aufgabes für die Sozialpädagogik. Negative Verändrungen in der Gesellschaft, d.h. hohe Arbeitslosigkeit, hohe Anzahl von Verbrechen sowie drogen- bzw. alkohosüchtigen Kindern und Jugendlichen, sind Erscheinungen, schlechte soziale Lage der Kinder verurseuhen. Sie fühlen sich unsicher in ihre Umgebung. Um diese negative Erscheinungen aus dem Leben der Kinder, aus ihren Familien und auch aus dem Schulleben zu beseitigen, werend neun Arbeitsstellen für die Spezialisten geschaffen, die für das Positive im Leben der Kinder kämpfen. Diese Spezialisten sind Sozialpädagogen. In der vorliegenden Magisterarbeit werden die Schulgemeinschaft sowie die Rolle ihrer Mitglieder in der Schule, Möglichkeiten der Zusammenarbeit, unterschiede zwischen Dorf- und Stadtgemeinschaaften und die Rolle des Sozialpädagogen in der Schule besprochen. In dieser Arbeit werden die wichigsten Aufgaben der Tätigkeitsbereich des Sozialpädagogen, seine Funktionen, der Begrif der Sozialpädagogik und optimales Tätichkeitsmodell. Ald der Gegenstand dieser Untersuchung wurde der tätichkeisbereich des Sotialpädagogen gewält. Es wurden folgende Azfgaben in der Untersuchung erhoben: die wissenschaftlich – pädagogische Literatur zu analisieren und die Unterlage der Bildungsreform die Unterlagen der Bildungsreform sowie der Regierung in denen sich die mit der Arbeit des Sozialpädagogen verbundenen Probleme widerspiegeln, zu besprochen; die Besonderheiten der... [to full text]

Emigracija iš Lietuvos įtakoja ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, tačiau daro ypatingą žalą šeimoms bei vaikams dėl šios priežasties gyvenantiems skyrium. Problemos, su kuriomis yra susiduriama, vaikų tėvams laikinai ar nuolatinai išvykus į užsienį, yra kompleksinės, susijusios su vaiko juridinio atstovavimo aspektais, kuomet vaikas paliekamas kitų asmenų priežiūrai, su vaiko emocine, moraline būsena, jo ugdymo procesu ir panašiai. Šiame darbe tiriamos vaikų, kurių tėvai emigravę į užsienį, edukacinės problemos, jų teisių ir teisėtų interesų, gyvenimo sąlygų užtikrinimas. Aptariamas tėvų migracijos procesas ir jo padariniai, Lietuvoje likusio vaiko edukacinės problemos, vaikų teisių ir teisėtų interesų, gyvenimo sąlygų užtikrinimas ir pateikiami įvertintos problemos preliminarūs sprendimo būdai ir rekomendacijos.. Aiškinamasi, kokia šveitimo vadybos vieta bei socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant šių vaikų edukacines problemas. / Emigration from Lithuania has an impact not only on social and economic development of the country but also causes particular harm to families and children residing separately due to this reason. The problems that are encountered, when parents move abroad temporarily or permanently, are complex, related to juridical representation aspects or a child, when the child is left for other persons` supervision, whit emotional, moral condition of the child, his/ her development process, etc. The present thesis analyses educational problems and assurance of rights, legal interests and living conditions for the children whose parent had emigrated abroad. Parents` migration process and its consequences along whit educational problems of the child left in Lithuania, assurance of children`s rights, legal interests and living conditions are discussed as well as preliminary methods with regard to the resolution of the estimated problem and recommendations are provided. Importance of educational management and role of a social pedagogue are discussed when resolving educational problems of children.

Magistro darbe siekiama atskleisti socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programų studentų profesinės karjeros skatinimo galimybes studijų procese. Siekiama išsiaiškinti, kokie asmeniniai veiksniai skatina studentų profesinę motyvaciją ir tolesnę profesinę karjerą, kokios nuostatos būsimos profesijos atžvilgiu formuojamos paskaitų ir profesinės praktikos metu bei kokie metodai pasitelkiami skatinant studentų profesinės karjeros pasirinkimą aukštosiose mokyklose. / The paper deals with the theoretical analysis of the stimulation possibilities of professional career motivation of students of social work and social pedagogy. Personal motives of professional motivation and subsequent professional career, attitudes towards future profession formed by lectures and professional practice and also methods of professional career stimulation in the high schools was considered in the empirical part.

Darbe atlikta teorinė adaptacijos samprata ir socialinių pedagogų adaptacijos profesinėje veikloje lemiančių veiksnių analizė.Iškelta hipotezė, jog sėkmingą socialinio pedagogo adaptaciją profesinėje veikloje lemia pradedančiojo sėkminga psichosocialinė, profesinė bei organizacinė adaptacija.Anketinės apklausos metodu buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Atliekant kiekybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti organizacinius, profesinius, psichosocialinius veiksnius lemiančius socialinių pedagogų adaptaciją profesinėje veikloje. Atliekant kokybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti socialinio pedagogo veiklos sėkmes ir nesėkmes profesinės adaptacijos laikotarpiu. Kiekybiniu tyrimu atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė, o kokybiniame tyrime duomenys apdoroti, taikant turinio (content) analizės metodą. / The theoretical concept of the adaptation and the analysis of the determining factors of the social educators‘ adaptation in the professional activity are carried out in the work. The raised hypothesis that successful adaptation of a social educator in the professional activity leads the beginner‘s successful psychosocial, professional and organizational adaptation. Questionnaire survey method was used to carry out two tests: a qualitative and quantitative research. The quantitative research was used to find out the organizational, professional, psychosocial factors influencing social educators‘ adaptation in the professional activity. Performing the qualitative study it was used to find out the social pedagogues‘ successes and failures of the activity in the period of the professional adaptation. Using the quantitative research the statistical (descriptive frequencies, averages) data analysis is done and data are processed using the method of the content (content) analysis in the qualitative research.

Teorinėje dalyje analizuoti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros šaltiniai, nagrinėta konflikto samprata, ištakos, jų rūšys. Socialiniu ir pedagoginiu aspektais atskleistos mokinių ir mokytojų sąveikos problemos, ypatumai. Nagrinėti tarpasmenių santykių disbalanso raiškos veiksniai profesinėje mokykloje ir juos analizuojant bandoma atskleisti bendravimo problemų vertinimo skirtumų specifiką. Analizuota kaip abi konfliktuojančios pusės reaguoja į konfliktines situacijas, skiriasi ar sutampa mokinių ir mokytojų bendravimo problemų vertinimo specifika. Darbe atskleidžiama profesinės mokyklos mokinių ir mokytojų nuomonė apie konflikto ištakas bei socialinio pedagogo kaip tarpininko tarp konfliktuojančių pusių vaidmenį. Iškelta hipotezė, kad ypač dažnus mokinių ir mokytojų konfliktus lemia bendravimo problemų vertinimo skirtumų specifiką ir ji yra sustiprinama pedagogų elgesiu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti bendravimo tarp mokytojų ir mokinių vertinimo skirtumų specifiką. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacijos) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 260 profesinės mokyklos moksleivių ir 50 mokytojų. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad moksleiviai kaip pagrindinį veiksnį įtakojantį konfliktinių situacijų atsiradimą nurodo mokytojų nenorą suprasti jaunimą, o mokytojai – mokinių motyvacijos trūkumą. 2. Konfliktinių situacijų atsiradimą įtakoja sąveikaujančių pusių... [toliau žr. visą tekstą] / The final work focuses on the causes of the conflicts among vocational training participants: specifics of the relationships and preconditions for conflicts prevention. The hypothesis of the research is the following: teachers and students come into conflict due to specificity of differences in estimation of the communication problems, what are consolidated by accents of pedagogical behavior. It was derived from analysis of the scientific courses published by various Lithuanian and foreign authors and the resent researches. In conformity with these declared problems and hypothesis, the aim of the research was to develop the specific of the difference in estimation of relationship between teachers and students in vocationally oriented school. To implement this aim the following tasks and research methods were used: study the scientific literature, analysis of pedagogical working experience, analysis students’ and teachers’ opinions about causes of conflicts and impact of school sociologist in school dispute between two warring sides, observation of the reaction to the conflict, questionnaire, analysis of statistics. The research working group was formed in the vocational school, in which took part 260 students and 50 teachers. The empirical research has lead to the following conclusions: • Students identify the reasons of the conflicts as a teacher’s indisposition to understand young people, teachers stress on lack of students’ motivation. • The rise of a conflict is... [to full text]

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – institucija, kuri daro įtaką socialinei ir emocinei vaiko raidai, kur tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinės institucijos yra atsakingos už vaiko socializaciją, kokybišką priežiūrą ir ugdymą, tačiau tėvai ir pedagogai ne visada atsižvelgia į vaiko gebėjimus, poreikius, nes tam pritrūksta laiko ir neretai žinių. Auklėtojai nesimoko tokių programų, kurios suteiktų tam tikrų gebėjimų tinkamam socialiniam ugdymui. Socialinis pedagogas - tai kompetentingas asmuo, kuris gali dirbti ikimokyklinėse institucijose bei sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. / Pre-school education institution – an institution, which affects social and emotional development of the child, where educational responsibilities of parents are extended by qualified pre-school educators. Pre-school institutions are responsible for child's socialization, quality of care and education, but parents and educators do not always take into account child's abilities and needs, because of lack of time and knowledge. Educators do not learn from socialization programs, which could give them proper social skills development. Social educator - a competent person, who can work in pre-school education institutions and facilitate child's socialization, allow early prevention and social pedagogical rehabilitation.