Tyrimo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių subjektyvią sveikatą, dvasingumą, laimingumą bei socialinį aktyvumą ir nustatyti subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas su dvasingumu, laimingumu, socialiniu aktyvumu. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenėms, ypač Vakarų Europoje, vis aktualesne tema tampa vyresnio amžiaus žmonių aktyvus ir sveikas gyvenimas. Tobulėjant medicinai ir augant medikamentinių priemonių pasirinkimui ieškoma alternatyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą palaikančių ir stiprinančių būdų. Žinoma, tarp pastarųjų ne išimtis, o gal net vienas iš svarbiausių yra ir paties žmogaus elgesys skatinantis sveikatą. Tyrime dalyvavo 173 (102 moterys ir 71 vyras) Šilutės miesto ir rajono gyventojai nuo 59 iki 85 metų amžiaus. Subjektyviai vertinama sveikata matuota sudaryta keturių klausimų skale paimta iš A. Goštauto (1999 m.) mokomosios medžiagos sveikatos psichologijos kursui. Dvasingumas tirtas trumpa plataus profilio religingumo/dvasingumo matavimo skale sudaryta 1999 metais bendradarbiaujant Fetzer istitutui su Nacionaliniu senėjimo instituto darbo grupe. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Socialinis aktyvumas matuotas naudojant modifikuotus klausimus sudarytus 2008 m. doc. dr. Loretos Gustainienės ir Vilijos Banevičienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai vertinamai sveikatai įtakos turi amžius, išsilavinimas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta. Dvasingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is assess subjective health, spirituality, happiness, social activity and estimate subjective valued health relations with spirituality, happiness and social activity between older people. At the last time when the life expectancy is rising and the societies are aging constantly especially in western Europe, one of the more relevant topic becomes active and healthy life of elderly‘s. Here helps advance of medicine and growing choise of medical devices. Furthermore there are looking for alternative choices for older people in health – supporting and enhancing ways. And of course the own human behavior is not an exception as it can promote the health too. The study included 173 (102 women and 71 men) residents of Šilute town and district whose age was from 59 to 85 years old. Subjectively assessed health measured by a scale consisting of four questions taken from A. Goštautas (1999) teaching materials health psychology course. Spirituality was studied in a short broad profile of religious/ spirituality dimension scale formed in 1999 in collaboration with the Fetzer Institute and National Institute on Aging Worging Group. Happiness of the respondents estimated with subjective happiness scale developed by S. Lyubomirsky 1999. Social activity was measured using a modified version of the questions drawn up by doc. Dr. Loreta Gustainienė and Vilija Banevičienė in 2008. The results of the research showed that the subjectively valued health of the... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti moterų, sergančių krūties vėžiu, savo įvertintos sveikatos ir savijautos ypatybes aktyvaus gydymo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 105 krūties vėžiu sergančios moterys, besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto III-iajame onkochirurgijos skyriaus krūties ligų chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Tyrimo dalyvės buvo atrenkamos pagal šiuos kriterijus: moteriška lytis, nustatyta I-IV krūties vėžio stadija (karcinoma), laukiama arba jau padaryta krūties vėžio operacija gydantis stacionare, sutikusios dalyvauti tyrime. Siekiant įvertinti sergančių krūties vėžiu moterų sveikatą, pablogėjusią nuotaiką ir nusiskundimus sveikata buvo naudojamas subjektyviai vertinamos sveikatos klausimynas, pablogėjusios nuotaikos vertinimo metodika ir klinikinis struktūruotas interviu apie nusiskundimus sveikata, savijauta (Goštautas, 1998). Taip pat buvo naudojama Beko depresijos skalė – II. Norint įvertinti dėl krūties vėžio operacijos kylančius sunkumus buvo naudojama įvykio poveikio skalė – revizuota lietuviška versija (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). Trauminiams įvykiams vertinti Vrana-Lauterbach trauminių įvykių klausimynas civiliams (Vrana, Lauterbach, 1994). Taip pat buvo taikytas pusiau struktūruotas interviu įvertinti dėl krūties vėžio kylančius pokyčius, prašoma užpildyti klinikinius ir sociodemografinius duomenis. Atlikus tyrimą, buvo įvertinamas asmens elgesys naudojant emocinės įtampos skalę. Tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze peculiarities of the self – rated health and general condition during the period of active treatment among women with breast cancer. In this research were participating 105 women with breast cancer, at this time treated in Vilnius University Institute of Oncology of breast disease surgery and oncology section of III-rd oncosurgery department. Participants of the research were selected by these criterions: female, I-IV stage of cancer diagnosed (carcinoma), expected or already done for breast cancer surgery during stationary treatment, agreed to participate in the research. In order to assess health, mood and health complaints among women with breast cancer were used self – rated health questionnaire, mood assessment methodology and clinical structured interview about complaints of health and general condition (Goštautas, 1998). Also been used Beck Depression Scale - II. To evaluate for breast cancer surgery the difficulties were used the Impact of Event Scale – the revised Lithuanian version (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). To assess traumatic events were used Vrana-Lauterbach traumatic events questionnaire for civilians (Vrana, Lauterbach, 1994). In addition, the semi-structured interview was used to assess the changes that result from breast cancer, and asked to complete the clinical and socio-demographic data. In order to assess behavior of women immediately after the research was used observational scale of... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas. Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys. Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health. The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania. For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“. The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą, organizacinio pilietiškumo bei subjektyviai vertinamos darbo atlikimo kokybės ryšius bei nustatyti ir palyginti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą ir organizacinio pilietiškumo prognostinę vertę subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei bei atskiriems jos aspektams (darbo užduočių atlikimo kokybei, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybei). Tyrime dalyvavo 148 Kauno mieste dirbantys policijos pareigūnai. Buvo apklausti 86 statutiniai pareigūnai vyrai ir 62 statutinės pareigūnės moterys. Statutinių pareigūnų įsitraukimas į darbą buvo matuojamas pritaikyta imčiai ir modifikuota įsitraukimo į darbą skale (Lorance ir Mortimer, 1985). Statutinių pareigūnų organizaciniam pilietiškumui išmatuoti buvo panaudotas faktorizuotas organizacinio pilietiškumo klausimynas (Podsakoff ir MacKenzie, 1989) ir altruizmo, sąžiningumo, kilnumo bei pagarbumo subskalės (faktoriai). Subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei išmatuoti buvo naudojamas R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) matavimo rinkinys. Šis rinkinys leido išmatuoti statutinių pareigūnų darbo atlikimo kokybę bei atskirus jos aspektus: darbo užduočių atlikimo kokybę, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybę. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant statutinių pareigūnų įsitraukimui į darbą, didėja jų organizacinis pilietiškumas bei tokie jo aspektai kaip altruizmas, sąžiningumas ir pagarbumas bei gerėja subjektyviai vertinama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was: to identify the relationship between job invovement of statutory officers, organizational cityzenship and subjective evaluation of the job performance quality and identify, if job involvement and organizational cityzenship of statutory officers were able to predict their subjective evaluation of the job performance quality. The partizipants of the present study were 148 statutory officers ( police officers) from Kaunas (62 females and 86 males were questioned). The job involvement of statutory officers was evaluated with the modified Job Involvement Scale (Lorance ir Mortimer, 1985). The organizational citizenship of statutory officers was evaluated with Organizational Cityzenchip Questionaire (Podsakoff ir MacKenzie, 1989). The factors of organizational citizenship allowed to explore altruism, conscientiousness, sprotsmanship and respectful citizenship of statutory officers. The measurement set by R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) was used to research the subjective evaluation of job performance quality in general, task performance quality and in – role performance quality. Major outcomes of the research showed that increasing the statutory officers' involvement in job, increase their organizational citizenship (altruism, conscientiousness, respectful citizenship) and improving the subjective evaluation of job performance quality in general, work tasks performance quality and the in-role performance quality. The... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą] / The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text]

The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text] / Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.

Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbo sąlygomis, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumo sąsajas bei įvertinti ar pasitenkinimas darbo sąlygomis ir saviveiksmingumas gali prognozuoti subjektyviai suvokiamą darbinės veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 204 Kauno ir Vilniaus miestų įmonių įvairių specialybių darbuotojai ( 98 vyrai ir 106 moterys). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,75 metai. Tiriamieji buvo parinkti patogiosios atrankos būdu. Pasitenkinimui darbo sąlygomis įvertinti buvo sudarytas klausimynas remiantis literatūros apžvalga. Tai vienfaktorinis reiškinys, kuris sudarytas iš 17 klausimų. Saviveiksmingumui nustatyti buvo naudota bendra saviveiksmingumo skalė (The General Self – Efficacy Scale, Jerusalem M. ir Schwarzer R., 1993), kurią sudaro dešimt teiginių. Subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumas buvo matuojamas dviem aspektais: nedalyvavimo darbinėje veikloje skale (SPS6 scale, Koopman et al., 2002), antrasis aspektas yra neatvykimo į darbą dažnumo indeksas, sudarytas šiam tyrimui doc. Dr. L. Gustainienės ir Talalaitės A. (2012) Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjantis pasitenkinimas darbo sąlygomis siejasi su mažėjančiu nedalyvavimu darbinėje veikloje ir nebuvimu darbe. Taip pat didėjant saviveiksmingumui, mažėja nedalyvavimas darbinėje veikloje. Rezultatai parodė, kad moterų imtyje nedalyvavimą darbinėje veikloje ir nebuvimą darbe prognozuoja pasitenkinimas darbo sąlygomis, o vyrų imtyje saviveiksmingumas. / The aim of the study was to assess relationship between the satisfaction with job conditions, self-efficacy and subjective evaluation of work effectiveness. There were 204 employers (106 – women, 98 – men) who participated in the research. The respondents were from Kaunas and Vilnius organizations. The average age of the participants 29,75 years. For the assessment of satisfaction with job condition was made a questionnaire with reference from literature review. The questionnaire consist of 17 propositions. For the assessment of self-efficacy was used The General Self – Efficacy Scale (Jerusalem, M., Schwarzer, R., 1993). Subjective evaluation of work effectiveness was evaluating by two aspects: The first one is a phenomen as being present at work but unable to be fully engaged with the work environment so for the assessment was used Presenteeism Scale (SPS6, Koopman et al., 2002). The second aspect is absenteeism (frequency index of not being at work) – it was made with reference from literature review. Results of a study showed that increasing satisfaction with job conditions correlates with decreasing presenteeism and absenteeism. Moreover, increasing self-efficacy decreases presenteeism. Furthermore, study showed that presenteeism and absenteeism is prognosticated by satisfaction with job conditions in cluster of women and presenteeism and absenteeism is prognosticated by self-efficacy.

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšius tarp valstybės tarnautojų subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui, pasitenkinimo darbu ir kognityvinių stilių (darbuotojų, darbo aplinkos ir šių stilių atitikimo) bei empiriškai patikrinti teorinį šių ryšių modelį. Tyrime dalyvavo 168 darbuotojai, dirbantys valstybės tarnyboje. Vadovaujantis Kirton adaptyvaus – novatoriško kognityvinio stiliaus teorija, šiame tyrime analizuojamas valstybės tarnautojų kognityvinis stilius ir kognityvinis stilius, kurio reikalauja darbo aplinka valstybės tarnyboje. Asmens - aplinkos atitikimo teorijos pagrindu, analizuojamas šių kognityvinių stilių atitikimas bei subjektyviai suvokiamas atitikimas darbui. Taip pat analizuojami šių dviejų atitikimo tipų ryšiai su pasitenkinimu darbu. Vadovaujantis teorinėmis žiniomis sudarytas modelis, kuris buvo patikrintas empiriškai. Siekiant nustatyti, kaip kognityviniai stiliai (asmens, darbo aplinkos bei jų sąveika) susiję su subjektyviai suvokiamu atitikimu darbui ir pasitenkinimu darbu, sudarytos dvi regresijos lygtys. Abiem atvejais reikšmingos prognozinės vertės turėjo darbuotojams būdingas kognityvinis stilius bei darbuotojo – darbo aplinkos kognityvinių stilių sąveika. Regresinė analizė atskleidė, kad subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui prognozei yra svarbesnė šių kognityvinių stilių sąveika, o pasitenkinimo darbu prognozei – darbuotojams būdingas kognityvinis stilius. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad valstybės tarnautojai, kuriems būdingas adaptyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between civil servants’ subjectively perceived person – job fit, job satisfaction and cognitive styles (employees’, job environment’s and their fit) as well as to test empirically the theoretical model of these relationships. The subjects of the study were 168 public service employees. Based on Kirton’s adaption – innovation cognitive style theory, this study examines civil servants’ cognitive style and their perceptions of cognitive style required by the job environment. Using person – environment fit theory as the theoretical framework, this study examines the fit between these two styles as well as subjectively perceived person – job fit. Also, we explore relations of these two types of fit with job satisfaction. According to theoretical knowledge, a special model was developed and tested empirically. In order to test how cognitive styles (person’s, job environment’s and interaction of them) are related to subjectively perceived person – job fit and job satisfaction, two regression equations were formed. In both cases, the employees’ cognitive style and the interaction of employee – job environment cognitive style were of significant predictable value. Regression analysis showed that interaction of cognitive styles is the most important predictor for subjectively perceived person – job fit, while employees’ cognitive style is the most important predictor for job satisfaction. The results of this study suggest that those... [to full text]