Šis darbas skirtas išnagrinėti esminiams vertikaliųjų susitarimų nekonkuruoti reguliavimo bei vertinimo aspektams pagal EB konkurencijos teisę. Siekiant, kad tai būtų padaryta išsamiai, pirmoje darbo dalyje pateikiama vertikalaus susitarimo samprata. Antrojoje dalyje išanalizuota vertikalaus susitarimo nekonkuruoti samprata bei ekonominis poveikis, o trečiojoje ištirti EB Steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo jiems ypatumai. / The purpose of this work is to examine the main aspects of regulation and legal assessment of vertical non-compete obligations under EC competition law. For this reason in the first part of the work the legal concept of vertical agreement is analysed. In the second part the definition and economic effects of non-competition agreements are examined and in the third part – the legal aspects of the application of article 81 of the EC Treaty to non-compete obligations.

Santrauka Trišaliai susitarimai: teisinis statusas, įtaka ir reikšmė kolektyviniams darbo santykiams Šiame darbe nagrinėjamas trišalių susitarimų institutas ir jo ypatumai Lietuvos darbo teisėje, analizuojant bei vertinant Darbo kodekse, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias trišalių susitarimų statusą, jų sudarymo ypatumus, reikšmę bei įtaką kolektyviniams darbo santykiams. Darbe pateikiama trumpa trišalės partnerystės atsiradimo ir įsitvirtinimo tarptautiniu mastu istorijos analizė. Didelis dėmesys skiriamas trišalės partnerystės reglamentavimui Lietuvos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ir kolektyvinės derybos apibrėžiamos plačiai – pateikiama kolektyvinių derybų sąvoka, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, analizuojami pagrindiniai kolektyvinių derybų principai, kolektyvinių derybų šalys, apibrėžiant jų teisinį statusą, be to plačiau paaiškinami informavimo ir konsultavimo institutai ir jų svarba kolektyviniams darbo santykiams. Nustatomas trišalių susitarimų teisinis statusas ir su juo susiję ypatumai Lietuvos darbo teisėje. Įtvirtinama trišalė partnerystė įkuriant paritetines trišalės socialinės partnerystės organizacijas, kurių kompetencijai patikėta spręsti valstybiniu lygiu kylančius ekonomikos, socialinius ir su darbo santykiais susijusius klausimus. Viena tokių organizacijų - Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Darbe analizuojamas jos įkūrimas, sudarymas, priimami... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Tripartite Agreements - Legal Position, Impact and Significance for Collective Labour Relations This article investigates the institute of tripartite agreements and its peculiarity to Lithuanian labour law, analyzing and estimating attitudes based on Lithuanian Labour code, other legal acts and international legal acts, which regulate the status of tripartite agreements, its peculiarity of making it, significance and impact on collective labour relations. There is a brief introduction of three - party partnership uprising and entrench historical analyze. A great attention is given to regulation of three – party partnership in Lithuanian and in international legal acts. Either collective bargaining is generally described in this article – there are introduced the conception of collective bargaining, its parties, legal status, besides there is a comprehensive explanation of conveyance and consulting institutes and their importance to collective labour relations. Determine legal status of the tripartite agreements and the labour law peculiarity connected with it. The three – party partnership is based on tripartite social organisations which are trusted to solve problems bounded to economical, social and labour relations in the country. The Tripartite council of Lithuanian Republic is one of these organisations. Its establishment, formation, enacting of legal acts and their legal meaning is analyzed in this article. In the last part of this article is analyzed the... [to full text]

Savanoriški susitarimai laikomi kaip potencialus naudingas aplinkos politikos įrankis. Įvairių formų savanoriški susitarimai yra vis labiau laikomas kaip instrumentas, kuris pakeičia ar kaip papildomas reguliatorius ir kainų nustatymo instrumentas. Žiūrint iš teorinės pusės, šis instrumentas turi stiprius šalininkus ir oponentus, yra svarbu atlikti tikslią analizę apie vartojamus savanoriškus susitarimus ir jų specifinius pranašumus ir trūkumus visuomeniniame kontekste. Savanoriškais metodais yra įsipareigojama nuo užterštumo firmų, pagerinant jų aplinkos atlikimą. Savanoriški susitarimai energijos srityje yra matomi kaip nauja kryptis skatinti taupyti energiją ir CO2 sumažinimą pramonėje. Savanoriški būdai aplinkos politikoje siūlo pramonės įsipareigojimus, būti individualiomis firmomis ar veikti kolektyviškai. Lietuvoje ši tema dėl savanoriškų susitarimų dėl energijos taupymo klausimas yra visiškai naujas ir plačiau nenagrinėtas, nors šiuo metu tai yra vienas aktualiausių klausimų Lietuvos energetikos politikoje. Didžiausia problema yra įvertinti Lietuvos įmonių pasirengimą prisiimti savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, todėl būtina išsiaiškinti įmonių požiūrį į savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, antra – požiūrį į patį energijos efektyvumo didinimą, o tuo pačiu įvertinti ir Lietuvos gyventojų požiūrį į įmones, prisiėmusias savanoriškus susitarimus. Šio darbo tyrimo objektas – savanoriški susitarimai dėl energijos efektyvumo didinimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Voluntary measures are considered to be a potential useful instrument for environmental policy. Recently voluntary measures are expected to be an instrument that changes, additionally regulates or settles the prices. On the theoretical side, this instrument has powerful supporters and opponents, so it is important to perform an analysis of the voluntary measures that are used and their specific advantages and disadvantages in the social context. By the voluntary measures it is undertaken to prevent pollution caused by companies at the same time improving the performance of environment. Voluntary measures in the sphere of energetic are seen as a new way to encourage energy saving and reducing the CO2 emissions in industry. These voluntary measures used in environmental policy offer industrial commitments to maintain individual companies or collective working. In Lithuanian context the topic about voluntary measures for energy saving issues is absolutely new and not discussed, even though at the moment it is one of the most relevant issues in Lithuanian policy of energetic. The main problem is to evaluate the readiness of Lithuanian companies to come to agreements for energy efficiency, which is why it is important to find out the companies’ opinion about voluntary measures for energy efficiency and at the same time to find out the opinion about the improvement of energy efficiency. Also it is important to evaluate the opinion of Lithuanian people about companies that reach... [to full text]

Šio darbo tema trišalės partnerystės, o tiksliau vienos iš jos įgyvendinimo formų - trišalių susitarimų esmė, teisinis statusas ir įtaka kolektyviniams darbo santykiams. Darbo tikslas yra, naudojantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, nagrinėjant sudarytus trišalius susitarimus, jų vykdymo praktiką bei įvertinus užsienio valstybių patirtį nagrinėjamu klausimu, išanalizuoti Lietuvoje egzistuojantį trišalių susitarimų reglamentavimą, šių susitarimų sudarymo praktiką, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant tolesnes šių susitarimų sudarymo ir jų teisinės galios tendencijas Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys trišalę partnerystę bei trišalių susitarimų sudarymą iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir nepaisant kelių nuostatų yra tinkami efektyviam trišaliam dialogui vystytis. Nepaisant to, trišaliai susitarimai, ypač žemesnio negu nacionalinio lygio, praktikoje Lietuvoje yra sudaromi vangiai, o jų nuostatos nėra vykdomos. Trišaliai susitarimai neatlieka savo funkcijų - socialinės taikos užtikrinimo, darbuotojų, kurie neturi teisės streikuoti arba kuriems tokia teisė yra apribota, kolektyvinių darbo ginčų sprendimo, privalomų išvadų dėl teisės aktų projektų teikimo ir panašiai. Galima išskirti įvairias šio reiškinio priežastys – nepakankamas pačių socialinių partnerių aktyvumas, nesugebėjimas siekti kompromiso, nepakankama... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this work is the tripartite partnership as an instrument enabling representatives of social partners to participate on the basis of parity with representatives of public authority in discussions relevant to labour law problems, and especially tripartite agreements as an instrument to reach acceptable to all parties decisions. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, trends, practice of making and fulfilling such agreements, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania, problems and find the way out of existing situation. The national laws of Lithuania, which regulate the tripartite social dialogue and tripartite agreements, in general correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, in Lithuania tripartite partnership acts only on the national level, because there are only few territorial level tripartite institutions and there are no one agreement or institution at a branch level. Tripartite agreements in fact do not execute its purpose to warrant a social peace, resolve collective bargaining of employees whereby their right to strike is limited or prohibited, take part in legislation procedure. It shall be indicated the problem of legal status of tripartite agreements – they are not binding even upon the parties. There are more problems – insufficient activity of social partners, there are no good will to seek compromise, negotiators have no proper qualifications to obtain effective dialogue. In order to... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo ypatumai ES ir LR konkurencijos teisėje. Praktikoje egzistuoja ir daugiau prekiavimo susitarimų formų, tačiau šiame darbe analizuojamos tik Komisijos praktikoje dažniausiai nagrinėtos prekiavimo susitarimų formos: bendras pardavimas, abipusis ir neabipusis platinimas ir bendras reklamavimas. Šiame darbe analizuojama prekiavimo susitarimų samprata, apibrėžiamos atskirų prekiavimo susitarimų formų sąvokos, nustatomi prekiavimo susitarimus sudarančių subjektų požymiai, analizuojami prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo ypatumai ES ir LR konkurencijos teisėje, nustatomos prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo sąlygos, analizuojama konkurencijos priežiūros institucijų praktika, vertinant bendro pardavimo, abipusio ir neabipusio platinimo bei bendro reklamavimo susitarimus, apibrėžiama atskirų prekiavimo susitarimų formų vertinimo specifika, t. y. nustatoma, kokiais atvejais atskiros prekiavimo susitarimų formos yra laikomos įprastai ribojančiomis konkurenciją, o kokiais atvejais įprastai konkurencijos problemų nesukeliančiomis. Šiame darbe patvirtinama hipotezė, kad prekiavimo susitarimų skirstymas į atskiras formas neturi teisinės reikšmės tokiuose susitarimuose nustatomų horizontaliųjų apribojimų vertinimui, kadangi nepriklausomai nuo to, kurioje prekiavimo susitarimų formoje šie apribojimai yra nustatomi, jie yra vertinami lygiai taip pat. Darbe taip pat patvirtinama hipotezė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyses the peculiarities of legal assessment of commercialisation agreements under the competition law of the European Union and the Republic of Lithuania. Taking into consideration the fact that in practice there are more forms of commercialisation agreements, it should be noted, that the study examines only the forms of commercialisation agreements which were estimated in the Commission practice most often: joint selling, reciprocal and non-reciprocal distribution and joint advertising. The study examines the concept of commercialisation agreements, determines different forms of commercialisation agreements, identifies attributes of the entering parties and defines conditions of legal assessment of the commercialisation agreements. The thesis also analyses practice of competition authorities by estimating the agreements of joint selling, reciprocal and non-reciprocal distribution and joint advertising. Furthermore, it determines particularity of the assessment of individual commercialisation agreements, i.e. confirms circumstances in which usually some forms of the agreements can be considered as restricting competition and circumstances in which usually these agreements have no competition difficulties. This work proves the hypothesis that commercialisation agreements division into several forms does not have legal importance for the assessment of their horizontal restraints because the agreements are assessed equally without reference to the... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Šiame darbe teoriniame ir praktiniame lygmenyse analizuojami karteliniai susitarimai. Teorinėje darbo dalyje analizuojami kartelio veikimo modeliai bei kartelių sukeliama žala ekonomikai, taip pat aptariami tyrimo metodai, kuriais gali būti nustatytas dėl kartelinių susitarimų atsiradęs antkainis. Praktiniu kartelinių susitarimų pavyzdžiu pasirinktas Lietuvos pieno bendrovių atvejis. Darbe tiriama, ar 2007 m. įvykęs staigus pieno kainos pakilimas buvo susijęs su karteliniais susitarimais, ar objektyviomis ekonominėmis priežastimis. Taigi pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti galimą kartelinių susitarimų įtaką Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių produkcijos kainų kilimui. Šiam tikslui pasiekti atliekamas antkainio nustatymo tyrimas, naudojant keturis skirtingus metodus: prieš ir po, liniuotės (abu paremti palyginamąja kainų analize); kaštų / pelno (kaštų ir pelno duomenų analizė) bei ekonometrinius – fiktyvaus kintamojo ir prognozavimo (regresinė analizė). Atlikus tyrimą nustatyta, kad staigus pieno kainos kilimas buvo iš dalies pagrįstas objektyviu ekonominiu veiksniu – pagrindinės žaliavos (natūralaus pieno) brangimu. Tačiau šia situacija pieno perdirbimo bendrovės pasinaudojo, ir, sudariusios kartelinius susitarimus, ekonomiškai nepagrįstai pakėlė kainas. Regresinė analizė atskleidė, kad įtariamu laikotarpiu (2007 m. rugsėjo – 2008 m. vasario mėn.) dėl kartelinių susitarimų atsirado vidutinis 21,9 proc. pieno pakelio antkainis, t.y. kaina pakilo beveik penktadaliu... [toliau žr. visą tekstą] / This paper investigates cartel agreements on theoretical and practical levels. In the theoretical part of the paper the models of cartels and economic damage caused by cartels have been analyzed. Besides, research methods which help to determine cartel overcharge have been reviewed. The recent case of Lithuanian dairy industry is the basis for the practical analysis. In this paper it has been investigated, whether the sudden increase of dairy product prices in 2007 was related to cartel agreements or it was based on objective economic reasons. Thus, the purpose of this paper is to estimate the supposed influence of cartel agreements on the prices of Lithuanian dairy products. A research based on four different methods is used to estimate the overcharge. Those methods are as follows: before-and-after, yardstick (both of these are based on comparative analysis of prices); cost / profit based (cost and profit data analysis) and econometric modeling: dummy variable approach and forecasting approach (based on regression analysis). As a result it was estimated that a sudden increase on the price of milk was partly based on an objective economic factor – the increase of price of the basic raw material – raw milk. However, this situation has been used for dishonest purposes of the manufacturers of milk and the price was raised economically unreasonably. Regression analysis has revealed that during the suspected period (from September 2007 to February 2008) the average cartel... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo Europos Bendrijoje sistema, jos laipsniško liberalizavimo tendencija ir pateikiamas šių susitarimų poveikio konkurencijos teisėje vertinimas. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama vertikaliųjų susitarimų samprata konkurencijos teisėje ir analizuojami šių susitarimų požymiai, siekiant išsiaiškinti teisės aktų taikymo vertikaliesiems susitarimams apimtį ir specifiką. Antroje darbo dalyje analizuojamas vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas, didžiausią dėmesį sutelkiant į EB Sutarties 81 straipsnį, reglamentuojantį konkurenciją ribojančių vertikaliųjų susitarimų draudimo sąlygas, bei išimties taikymo šiems susitarimams galimybes. Taip pat, aptariama EB konkurencijos teisės reforma, kuria įvedama tiesiogiai taikomos išimties sistema, bei kuri įtakoja ir vertikaliųjų susitarimų funkcionavimą. Analizuojami ir vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo ypatumai antrinėje Europos Bendrijos teisėje, ypač Bendrosios išimties reglamente Nr. 2790/1999. Šis Reglamentas remiasi ne tokiu formaliu ir labiau ekonomine analize pagrįstu vertikaliųjų susitarimų vertinimu, nei anksčiau galioję bendrųjų išimčių reglamentai. Trečioje dalyje pateikiamos bei išanalizuojamos atskiros vertikaliųjų susitarimų rūšys, apžvelgiamas jų vertinimo ir teisinio reglamentavimo kitimas. Ketvirtoje dalyje pateikiamas vertikaliųjų susitarimų poveikio konkurencijai vertinimas. Tokie patys vertikalieji susitarimai gali turėti skirtingą... [to full text] / -. / In der Masterarbeit sind die Reglementierung von Vertikalvereinbarungen in EG – Wettbewerbsrecht analysiert und eine Bewertung ihrer Auswirkungen für den Wettbewerb vorgebracht. Es ist auch die Tendenz diese Reglementierung zu liberalisieren analysiert.

Europos Bendrijos ir nacionaliniai teisės aktai gina sąžiningą konkurenciją, kuriai neigiamą poveikį gali daryti tarp įvairių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, atitinkantys draudžiamų susitarimų požymius. Tokių susitarimų pavyzdiniai sąrašai yra pateikti Europos Bendrijos Stengimo sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ne visi susitarimai, patenkantys į šį sąrašą, ribojantys ar potencialiai galintys riboti konkurenciją, negalioja. Į draudimo sferą nepatenkantys susitarimai vadinami mažareikšmiais arba susitarimais, negalinčiais itin riboti konkurencijos. Jiems bei jų reglamentavimo ir vertinimo pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę ir yra skirtas šis darbas. Jei draudžiamų susitarimų problematika ir pagrindiniai praktikos metu iškilę klausimai buvo paliesti ir iki šiol yra nagrinėjami teisinėje literatūroje, mažareikšmiams susitarimams deramo dėmesio savo darbuose neskyrė ir dabar neskiria nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Bendrijos teisės specialistai. Šiuo darbu siekiama iš dalies užpildyti teisės literatūroje atsiradusias spragas. Mažareikšmių susitarimų (de minimis) atsiradimas siejamas su Europos Teisingumo Teismo praktika, o atsiradimo pradžia laikytinas 1969 metų sprendimas byloje „Völk v Vervaecke“, kuriame buvo suformuluota reikšmingos įtakos doktrina. Prabėgus metams po sprendimo priėmimo pasirodė pirmasis Europos Komisijos pranešimas dėl mažareikšmių... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communities’ and national legal acts defend the honest competition, which may be negatively influenced by the agreements, concluded between various economic entities, which meet the indications of the prohibited agreements. The lists, containing the examples of such agreements, are submitted in part 1 of article 81 of the Agreement on flotation of the European Community and part 1 of article 5 of the Competition law of the Republic of Lithuania. However, not all the agreements, included into this list, which restrict or may potentially restrict the competition, are invalid. The agreements, which do not fall into the sphere of the prohibited ones, are deemed as the agreements of minor importance or as the agreements, which cannot restrict the competition to a significant extent. Thus, this thesis is devoted to them, to their regulation and assessment as per the European Community’s and Lithuanian Republic’s competition law. If the topic of the prohibited agreements and the principle questions, which arose in the course of gaining of the practical experience, were touched and have been analyzed till the present moment in the juridical literature, then neither the Lithuanian Republic’s nor the European Community’s legal experts did not devote and at present do not devote their attention to the agreements of minor importance in their works. The author of this thesis attempts at least partially to fill the gaps, which appeared in the juridical literature. Appearance... [to full text]